Aišku, kad bus daugiau
Senamiesčio progimnazijos direktorės pavaduotoja Palma Švarlienė sakė, kad vienas pirmokas mokosi nuo kovo vidurio, o nuo praėjusio antradienio vaikai iš Ukrainos atėjo į šeštą, septintą ir aštuntą klases. Tiesa, septintokas vėliau išsikėlė į Vilnių. Kai kalbėjomės, Senamiesčio progimnazijoje mokėsi trys ukrainiečiai, tačiau, anot pavaduotojos, beveik aišku, kad jų bus daugiau.
Penktų–aštuntų klasių korpuse praėjusią savaitę darbas vyko nuotoliniu būdu, nes serga net penkios mokytojos. „Tai vyresnieji nuotoliniu būdu kol kas nesijungė, tik prisiregistravo ir laukia“, – sakė pavaduotoja. Tuo metu pirmokas, anot P. Švarlienės, labai greitai adaptavosi, klasėje jis mokosi kartu su rokiškiečiais pirmokais. „Kai būna lietuvių kalba, jį pasiima kita mokytoja ir moko lietuvių kalbos pradmenų, visko, ko mokoma pradedant nepažįstamą kalbą“, – sakė pavaduotoja. Vyresniems mokiniams, kurie visi puikiai kalba rusiškai, anot P. Švarlienės, bus sudaryta išlyginamoji klasė, ir jie su specialiąja pedagoge logopede taip pat mokysis lietuvių kalbos pradmenų. „Tačiau jie nebus visą laiką išlyginamojoje klasėje. Pavyzdžiui, dailę, technologijas, muziką, kūno kultūrą, matematiką mokysis kartu su visais“, – sakė P. Švarlienė.
Namuose repetavo, kaip klausti, „koks tavo vardas?“
Jaunimo centro direktorė Nijolė Gužienė sakė, jog praėjusią savaitę dvi ukrainietės mergaitės jau mokėsi – viena pynimo, kita – dailės. Direktorė turėjo žinių, kad ateis mokytis ir berniukas, ji taip pat turi koordinates vyresnio jau baigusio mokyklą vaikino, kurį kalbins įsijungti į Jaunimo centro veiklą. „Mūsų vaikai ukrainiečius sutinka labai maloniai, nors rusų kalbos nemoka, vis tiek bando rusiškai kalbinti, namuose su tėvais pasitreniruoja, kaip paklausti, koks tavo vardas?“ – sakė N. Gužienė.
„Repetuoti“, kaip bendraus su ukrainiečiais, Dailės mokyklos mokiniai, anot N. Gužienės, pradėjo vos tik ji papasakojo, kad ateis mokytis vaikai, pabėgę nuo karo Ukrainoje. „Jokie pinigai dabar reikšmės neturi, mes turime tų priemonių, svarbu priimti vaikus, užimti juos, kad jiems šiek tiek ramiau būtų. Ir jų močiutes priimsim mokytis keramikos ar pynimo. Tegu pabūna užsiėmimuose. Man norisi kuo galiu prisijungti, savanoriauti, šiandien jiems labai svarbus nuoširdumas, net pamojavimas, kiekvienas palaikantis žvilgsnis“, – sakė N. Gužienė.
