blank
15 min. lt nuotr.

– Mamontovas yra Mamontovas (Marijono Mikutavičiaus žodžiais). Jūs – žmogus – filosofija. Rugsėjo 3 d. Jūsų koncerto laukia Ilzenbergo dvaras. Kodėl Ilzenbergas?
– Mikutavičius yra Mikutavičius (Andriaus Mamontovo žodžiais). Tiesiog sulaukiau kvietimo iš Ilzenbergo dvaro ir intuityviai pajutau, kad negaliu atsisakyti. Šiemet daug nekoncertuoju, nes ruošiuosi dideliems koncertams arenose gruodžio gale, bet šis pasirodymas – išimtis.

– Apie žvaigždes. Jūsų pristatyti nereikia, nes Mamontovas – raktinis žodis. „Foje“, lyg mantra melancholiškoji „Laužo šviesa“, „Geltoni krantai“, „O, meile!“, „Mono arba stereo“, „Tavo vaikai“. Jūsų kūryba – tarsi išpažintis. Dėl ko Jums skauda ir kas jaudina? Esate tikras, kad muzika žmonių sielas gydo?
– Muzikos buvimas žmogaus gyvenime ne tik gydo sielą, bet ir palaiko ją atvirą pasauliui. Apskritai, mes turbūt dar tinkamai neįvertiname, kokį poveikį žmogaus gyvenimui turi kultūra ir menas. Be šių dalykų būtume laukiniai, nesugebantys išreikšti savo jausmų.

– Meno grandai žiūrovams – tarsi šventi bažnyčių altoriai: ateinama pamatyti, išgirsti, o jeigu nusišypsos sėkmė – ranka prisiliesti. Viena ryškiausių ir traukiančių Jūsų savybių – paprastumas. Kai esi pakylėtas iki žvaigždžių, ar labai sunku nusileisti ant žemės?
– Žmonės visada linkę daugiau ar mažiau idealizuoti tuos, kurie stovi scenoje. Tokios žaidimo taisyklės. Net ir tie patys meno grandai, atsidūrę žiūrovo kėdėje, į savo kolegas žiūri kaip į nežemiškas būtybes. Mes taip sutverti, kad priimame scenos žaidimo taisykles, tarytum tai būtų iš tikrųjų. Tame ir yra visas grožis.
Dėl mano paprastumo nebūčiau toks tikras. Visada norėjosi būti nepaprastu (šypsosi – aut. past.).

– Maištas, brendu tapusi ežiuko šukuosena, juoda oda, metalas, gitara, veriantis velniūkiškas žvilgsnis, mąslus, prikimęs, galingas ir be vibrato kliūčių lyg nesustabdomas vėjas balsas. Scenoje Jūsų vientisas įvaizdis – tarsi būtumėte iš kito pasaulio, mažojo Princo planetos… Koks esate, kai užgęsta rampos šviesos?
– Visada esu tas pats žmogus. Besikeičiantis, tačiau tas pats, kuris buvau ir vaikystėje, ir paauglystėje. Kai nulipu nuo scenos, mėgstu vienumą ir atsiskyrimą. Netgi keliaudamas visada reikalauju, kad viešbučio kambaryje būčiau vienas. Mėgstu ir gerą kompaniją, tačiau vienuma man būtina kaip oras.

– Skirtingai nuo daugelio meno pasaulio žmonių, asmeninio gyvenimo Jūs neafišuojate. Tai – apsisprendimas, kad yra dalykų, kurių negalima viešai išdalinti?
– Neafišuoju savo asmeninio gyvenimo, nes labiau noriu būti žinomas iš savo kūrybos. Privati erdvė skirta tik tos erdvės šeimininkui, ji – mano saugumo sala. Tokia vieta, kur esi visiškai saugus būti savimi.

– Greta autorinės kūrybos Jūsų paveiksle ir kitų autorių darbai. Daug kam nė nerūpi, kas sukūrė muziką ir žodžius Jūsų atliekamiems hitams. Dažnai girdžiu sakant: „Mamontovo „Kregždutės“, „Baltoji varnelė“. Turite atrankos kriterijų svetimus į savo gausią galeriją įsileisti?
– Taip. Tos dainos nėra mano kūrybos. Dar su „Foje“ esame įrašę dvi puikias „Hiperbolės“ dainas „Laužai“ ir „Sugrįžk“. „Baltosios varnelės“ autoriai yra Tele-Bim-Bam kūrėjai Neringa ir Aidas Giniotis. Na, o legendinė arija „Kregždutės, kregždutės“ iš puikaus Giedriaus Kuprevičiaus miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ visada buvo mano viena mėgstamiausių lietuviškos estrados dainų.
Koncertuose dažniausiai atlieku tik savo kūrybos dainas. Turiu jų labai daug. Neberašydamas naujų dainų, galėčiau surengti mažiausiai dešimt skirtingų koncertinių programų.

– Jeigu turėtumėte galimybę pasilikti tik vieną savo kūrinį, kuris būtų?
– „Laužo šviesa“. Ši daina nulėmė visą mano gyvenimą. Negalėčiau jos ignoruoti.

O gal tas, kuris dar nesukurtas?
– Šito niekada nežinai. Kol nesukuri…

– Esate sakęs: „Žmogus turi gyventi ten, kur jis yra reikalingas.“ Bet ką daryti, jei esi reikalingas visur: muzikoje, aktorystėje, visuomeniniame gyvenime, socialinėse akcijose. Kalbu apie Jus. Kam Jums, ryškiausiai muzikos žvaigždei, sutraukiančiai tūkstančius gerbėjų, atokios provincijos, į kurias nešate profesionalųjį meną? Kai kurie menininkai iš aukštybių žiūri į panašius „užkampius“, kaip Rokiškis…
– Aš koncertuoju ten, kur manęs laukia. Rokiškyje ne kartą turėjau puikius koncertus. Jau dabar laukiu, kada pasimatysime. Galbūt neskubėčiau teigti, jog kiti menininkai iš aukšto žiūri į Rokiškį. Galbūt jų niekas nedrįsta pasikviesti? Pabandykime. Juk Rokiškio teatro festivalyje kasmet dalyvauja ne tik mėgėjiški teatrai, bet ir pasaulinio garso Lietuvos režisieriai, kaip O. Koršunovas ir E. Nekrošius.

– Ar galėtumėte pakartoti savo žodžius: „Man visada buvo svarbu kalbėti apie tai, kas sujungia žmones, o ne apie tai, kas juos atskiria“?
– Visada. Manau, kad mes per daug sutelkiame dėmesį į skirtumus tarp mūsų ir per mažai ieškome, kas mus riša, jungia.

– Jūs – puikiausias pavyzdys, kiek žmoguje glūdi stiprybės: sveikai gyvenantis, vegetaras, svaigalų vartojimo priešininkas, savanoris mentorius kovoje už gyvenimą, vaikus, už žmonių savimonę ir savivertę. Galima būtų vardinti ir daugiau epitetų… Kam Jums, kūryboje paskendusiam, visa tai? Ar tikite, kad menas išgelbės pasaulį?
– Menas gali išgelbėti vieno žmogaus pasaulį. O tai ir yra visas pasaulis.

– Kiek Jūsų kūryboje, veikloje ir sieloje yra Hamleto ir Tado Blindos?
– „Hamletas“ paliko gilų įspaudą mano gyvenime ir kūryboje. 17 metų, praleistų kartu su Eimuntu Nekrošiumi ir jo puikiais aktoriais, keliaujant po pasaulį, man padovanojo neįtikėtinų patyrimų ir pamokų. Tado Blindos manyje nėra (juokiasi – aut. past.).

– Turite atsakymų, kuo ir kur Lietuvoje žmogui šiandien „būti ar nebūti“?
– Man visada svarbiausias žodis šioje legendinėje Šekspyro frazėje buvo ir yra „ar“. Jis reiškia, kad visada turime pasirinkimą. Tai, ką gyvenime gauname, priklauso nuo mūsų anksčiau padarytų veiksmų ar pasirinkimų. Kai pasirenkame „būti“ arba „nebūti“, visada turime suvokti, kokios bus to pasirinkimo pasekmės tiek mums, tiek aplinkiniams.

– Ko palinkėsite Rokiškio krašto žmonėms ir Ilzenbergo dvaro svečiams rugsėjo 3 d.?
– Nebijoti būti savimi. Jeigu jums norėsis šokti ir dainuoti – taip ir darykite! Negalvokite, kaip į jus žiūrės aplinkiniai. Leiskite būti sau laimingiems. O aš padarysiu viską, kad tokie iš koncerto išeitumėte.

– Dėkoju už pokalbį.

Subscribe
Informuoti apie
guest
1 Komentuoti
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
juokas
juokas
2017 26 rugpjūčio 9:19

cha…berods praeita rudeni visa company su Mamontovu koncertavo,rinko lesas paremti ukrainos armija,zudancia zmones donbase…kaip sakant mamontovas yra mamontovas…

Rekomenduojami video: