blank

XXXIX Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ kovo 16 dieną vieną naujausių ir įspūdingiausių spektaklių „Prarasta Katarinos Blum garbė“ Rokiškio publikai pristatys Valstybinis Šiaulių dramos teatras.

Žaismingai kriminaline-muzikine byla įvardijamas spektaklis pastatytas pagal Nobelio premijos laureato Heinricho Böll (Heinricho Bèlio) to paties pavadinimo gerai žinomą romaną. Spektaklyje užaštrinta satyrine forma vaizduojami šiuolaikinės žiniasklaidos, viešųjų ryšių ir socialinių tinklų manipuliaciniai žaidimai žmonių likimais, o Katarinos Blum istorija pasakojama pasitelkiant populiarų muzikinio šou formatą, kur turinys žiūrovams pateikiamas tarsi tai būtų lengvas muzikinis „Vakaro šou“ televizijos ekranuose.

blank

Su režisieriumi Agniumi Jankevičiumi kalbamės apie spektaklio aktualumą šiandienai: asmeninio saugumo pažeidžiamumą, greitai tirpstančią ribą tarp privatumo ir viešumo, socialinių medijų reikšmę.

Į lietuvių kalbą yra išversta nemažai H. Böllio romanų, kodėl pasirinkai būtent šį kūrinį, kuris žanriniu požiūriu ir savo pasakojimo forma, atrodytų, yra gana sunkiai pritaikomas scenai?

Iš tiesų, dokumentinio reportažo forma parašyta „Prarasta Katarinos Blum garbė“ nėra sceniškas kūrinys, ir, kiek žinau, nėra statytas Lietuvoje. Tačiau skaitant mane užkabino Katarinos paveikslas – jos tvirtas charakteris, tiksliau, laikysena fabulos įvykių fone.

Katarinos Blum charakteris, ar kaip sakote, laikysena, yra išprovokuota tuo metu  svarbiausios  informacinės medijos – laikraščio – „nešvarių žaidimų“. Kiek tau svarbi pati medijų tema?

Prisipažinsiu, kad man iš tiesų nepriimtini medijose kylantys visuotinio susidorojimo momentai. Į tai žiūriu tarsi į „pionierių susivienijimą“ prieš kažką, kas neįtiko. Tas viešas nulinčiavimas man atrodo tėra žmonėms būdingas prigimtinis ir neišsenkantis žygdarbio alkis, o socialinės medijos dabar tapo labai palankia terpe tą „žygdarbį“ atlikti. Man tai primena tarybiniais laikais lankytą pirmą klasę, kur buvome mokomi „stukalinti“. Socialiniai tinklai man ir primena tą „stukačių“ kultūrą, kai prisidengus neva tauriais dalykais yra kenkiama.

blank

O koks santykis su socialiniais tinklais ir medijomis jums atrodytų priimtiniausias?

Geriausia visai nereaguoti. Reikia įsisavinti svarbiausią dalyką – visa tai yra paralelinė realybė. Socialinių tinklų realybė, kad ir kiek ji kalbėtų apie realius dalykus –  tėra L. Carrollo „Alisos Stebuklų šalyje“ pasaulis. Ši realybė neturi „kūno ir kraujo“. Ji toli nuo empirikos.

Bet ar retkarčiais ta medijuota paralelinė realybė netampa tikresne už empirinę realybę?

Viskas priklauso nuo to, kaip į tai žiūri. Man tai tėra žaidimas, kur kiekvienas prisiima tam tikrą vaidmenį. Jei nori, gali ten vaidinti herojų, gyventi herojišką gyvenimą, atsiprašinėti, mokyti ir būtinai nepamiršti kiekviename žingsnyje pasisakyti kur buvai ir ką veikei. Bet iš esmės nematau į ką ten apskritai reaguoti.

Bet štai spektaklio herojė Katarina Blum reagavo ir labai stipriai. Ją galima suprasti. Knyga išleista 1974 m., beveik prieš 50 metų. Tuo metu eiliniam piliečiui dar buvo sunku suvokti populiarumo besivaikančios žiniasklaidos žaidimus. Galbūt dabartinė jaunoji karta – taip vadinami „interneto erdvės čiabuviai“ – yra daug atsparesnė ir jų jau neištiktų Katarinos Blum likimas?

Šansų atsirasti naujoms katarinoms blum tebėra. Nemanau, kad žmonės dabar atsparesni. Tas realybės-nerealybės persipynimas gali pasirodyti labai patrauklus, tačiau mirsime kiekvienas savo kūnu. Medijų nerealybėje tu gali niekada nemirti, jei tik tavo profilis nebus ištrintas. Socialinės medijos iškreipia realybę. Visos tos pastaruoju metu padažnėjusios  žudynės mokyklose, manau, taip pat yra gyvenimo medijose pasekmė. Mintis tą padaryti užgimsta ne-realybėje, bet realybėje tai pasidaro daug baisiau.

Jūs labai aiškiai atskiriate medijų realybę nuo tikrosios, bet Katarina tos skirties nesuprato. Į medijų sukeltą pažeminimą ji atsako realiais veiksmais, jos atsakas yra iš „kūno ir kraujo“.

Taip, ji viską priima „už gryną pinigą“, kaip ataką prieš jos asmenį. Kažkam tai tebuvo linksmas žaidimas vardan reitingų ir trumpalaikio efekto. Bet labai svarbu, kad tas žaidimas, nesvarbu kurioje realybėje jis vyko, Katarinai atrodo negarbingas ir ji gina savo garbę.

blank

Kokius svarbiausius dalykus, temas ar siužeto linijas norėjote būtinai išsaugoti rašydamas inscenizaciją?

Svarbiausia norėjau išlaikyti aiškų trikampį: Katarina, medija ir visuomenė, kuri reaguodama į Katarinos ir medijos santykius iš savęs ima kurti monstrą.

Toli gražu ne lengvas spektaklio turinys žiūrovams pateikiamas apgaulingai lengva forma, tarsi tai būtų neįpareigojantis „Vėlyvo vakaro šou“ televizijos ekranuose.  Kaip gimė tokia idėja?

Idėja kilo pamačius, kaip iš rimtų STT operacijų televizija bandė daryti tikrus televizijos šou. Rodė filmuotą neva dokumentinį reportažą apie suimtus advokatus. Tris dienas intensyviai transliavo reportažus, o po to staiga viskas nutrūko. Tai primena ir karą Irake, kuris vyko, tiksliau, pasauliui buvo pateiktas tarsi televizijos serialas. Tokia reportažinė karo Santa Barbara. Visi darosi „piarą“.

Ir nereikia kaltinti žiūrovų, kurie neatskiria realių faktų nuo to, kaip jie jiems pateikiami. Netikiu, kad to galima išmokyti. Pasaulis pats savaime yra toks, koks yra. Tai žmogus yra blogio šaltinis, ne aplinka. Blogis sukuriamas, o kūrybos šaltinis yra žmogaus fantazija, įvairiausi poreikiai. Žmonija niekada nepasižymėjo kritiniu mąstymu. Kaip buvo koks 15% kritiškai mąstančių, tiek ir liko. Aš nesuprantu, dėl ko daugelis stebisi, „kaip gi taip galėjo nutikti, kad XXI a. vyksta karas”. O kuo tas mūsų laikmetis skiriasi nuo kitų? Kuo mes išskirtiniai? Visi tokios geros nuomonės apie save, jaučiasi padarę pažangą. Bet žmogus, kaip moralinis subjektas, per savo istoriją jokios pažangos nepadarė. Techninis progresas įvyko, bet žmogus, deja, yra labai ribotas.

Tačiau savo spektakliuose visada palaikote žmogų- individą, be kompromisų kovojantį už savo idėjas, už savo tiesą. Šiame spektaklyje į visuomenę žiūrima ne su pykčiu, bet su humoru ir negailint satyros, kuri bene geriausiai atsispindi spektaklio muzikiniame apipavidalinime.

O kaip kitaip jei ne su humoru galima žiūrėti į absurdą? O miuziklo formatas gimė iškart pradėjus rašyti inscenizaciją. Mane patį ši mintis nustebino, bet kai nusprendžiau, kad spektaklį statysiu tarsi “Vėlyvo vakaro šou”, viskas stojo į savo vietas. Tokiuose šou visada dalyvauja gyva grupė, bandanti suteikti smagumo ir atpalaiduoti nuo rimtesnių svarstymų – neva pakalbėkime apie blogį, bet ne juodai, o kita, šiltesne spalva. Dėl to ir spektaklyje yra gyvai muziką atliekanti grupė.

Kalbėjosi – Valstybinio Šiaulių dramos teatro Meno vadovė Nomeda Šatkauskienė

blank

Kriminalinė-muzikinė byla „Prarasta Katarinos Blum garbė“ – kovo 16 dieną, festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“.

Kūrybinė komanda: Režisierius ir inscenizacijos autorius – Agnius Jankevičius, scenografė ir kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė, vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas, muzika – Agnius Jankevičius.

Vaidina: Aistė Šeštokaitė, Josif Baliukevič, Jūratė Budriūnaitė, Arnoldas Jalianiauskas, Rolandas Dovydaitis, Severinas Norgaila, Rimanta Krilavičiūtė, Mindaugas Jurevičius, Pijus Ganusauskas, Rusnė Navickaitė.

Citatos:

Socialinių tinklų realybė, kad ir kiek ji kalbėtų apie realius dalykus –  tėra L. Carrollo „Alisos Stebuklų šalyje“ pasaulis. Ši realybė neturi „kūno ir kraujo“.

Tas realybės-nerealybės persipynimas gali pasirodyti labai patrauklus, tačiau mirsime kiekvienas savo kūnu.

Kažkam tai tebuvo linksmas žaidimas vardan reitingų ir trumpalaikio efekto. Bet labai svarbu, kad tas žaidimas, nesvarbu kurioje realybėje jis vyko, Katarinai atrodo negarbingas ir ji gina savo garbę.

Svarbiausia, norėjau išlaikyti aiškų trikampį: Katarina, medija ir visuomenė, kuri reaguodama į Katarinos ir medijos santykius iš savęs ima kurti monstrą.

Ir nereikia kaltinti žiūrovų, kurie neatskiria realių faktų nuo to, kaip jie jiems pateikiami. Netikiu, kad to galima išmokyti.

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: