Žolynų gydomosios savybės – ligoms ir blogiems įpročiams išprašyti…

Sidabražolė – skrandžio ligoms gydyti, šalpusnių žiedų arbata – bronchitui “išprašyti“, nuodingoji ugniažolė – žvynelinei įveikti, daugiametis čiobrelis – alkoholio potraukiui atsikratyti… Apie mūsų laukuose, soduose, pievose ir miškuose randamų žolynų gydomąsias savybes bei jų poveikį žmogaus organizmui teiravomės kupiškėnės Bronislavos Litvinienės, besidominčios natūralia medicina ir kiekvieną šeštadienį džiovintomis žolelėmis prekiaujančios Rokiškio turguje.

Chemiko dukra
“Skauda gerklę? Karščiuoji? Išvirsiu aviečių arbatos“, – turbūt ne vienam įstrigo vaikystėje girdėti močiutės žodžiai. Jokių paracetamolių, jokios chemijos, tik – paprastų paprasčiausios lauko ar sodo žolelės ir arbatžolės. Ir padėdavo… Tą patį nuo mažų dienų kupiškėnei B.Litvinienei diegė jos tėvai. “Tėvelis, chemijos mokslų docentas, didžiąją savo gyvenimo dalį pašventęs dėstytojavimui Dotnuvos (Kėdainių r.) žemės ūkio akademijoje, cheminių vaistų vengdavo iš tolo“, – juokėsi p. Bronislava. Šeimoje, kurios visas laisvalaikis bėgdavo kruopščiai išpuoselėtame sode, nuo pat mažų dienų buvo mokoma įsiklausyti į gamtą. “Sveikatos dairytis reikia ne vaistinių lentynose. Vaistai visai čia pat – sode, laukuose, miškuose. Tereikia pasidomėti jais“, – dar paauglę mokė tėvai.

Savo kailiu
Močiučių, tėvelių ir tetų žinios apie gydomąsias augalų savybes darniai gulė į p. Bronislavos galvą. “Visiškai atsisakyti cheminių vaistų nepavyko, tačiau užklupus ligai pirmenybę visuomet teikdavau liaudies medicinai“, – prisipažino ji.
Kiekvieną šeštadienį džiovintomis gydomosiomis augalų žolėmis, šaknims, žievėmis bei žiedais Rokiškio turguje prekiaujanti p. Bronislava “Gimtajam Rokiškiui“ sakė, jog išsamiau analizuoti Lietuvos laukuose augančių žolynų gydomąsias savybes pradėjo tik tuomet, kai išėjo į pensiją. “Atsirado daugiau laisvo laiko. Susibūrėme nedidelė moterų pensininkių grupelė ir ėmėme važinėti į Anykščių kraštą rinkti vaistažolių. Vienos jas renkam, kitos – džiovinam, trečios – drobinius maišelius žolelėms laikyti siuvam. O surinktą gėrį parduodame turguose, likusį – Šiluvos atlaiduose išdaliname ligoniams“, – pasakojo p. Bronislava. Paklausta, ar parduodamų džiovintų žolynų gydomąsias galias yra tekę išbandyti pačiai, moteris nusijuokė: “O kaipgi?! Savo kailiu neišbandžiusi, kitam nė nesiūlyčiau.“

Atsikratė noro rūkyti…
Atsigręžti į liaudies medicinos išmintį p. Bronislavą privertė skrandžio opaligė. “Vargino didžiuliai skausmai, o vaistai lauktų rezultatų nedavė. Prisiminiau mūsų laukuose augančią sidabražolę… Spėjo prabėgti vos keli mėnesiai, ir ligos, kurią lydėjo didžiuliai skausmai, – kaip nebūta!“ – savo patirtimi dalinosi kupiškėnė. Žiniomis apie įvairiausių ligų gydymą žolėmis, natūralių vaistų galia ji privertė patikėti ir savo šeimyną. “Vyrą Kęstutį irgi buvo surietusi skrandžio opaligė. Sidabražolių antpilu per pora mėnesių išprašėme ne tik ją, bet ir norą rūkyti“, – sakė p. Bronislava. Įveikti aplinkinių nepatiklumą natūraliąja medicina padėjo ir sėkmingas  anūkės Airidos, kurią kamavo egzema, gydymas. “Kai žolelėmis, jų nuovirais ar antpilais nugali ligą, kuri didžiule problema yra tapusi net tradicinei, stiprius cheminius vaistus naudojančiai medicinai, nebegali likti abejingas žolininkų amatui“, – teigė p. Bronislava.

Nuo įvairių ligų…
Paprašyta pasidalinti savo žiniomis su “Gimtuoju…“ p. Litvinienė ėmė vieną po kito džiovintų žolelių maišelį ir vardino kiekvienos žolės poveikį žmogaus organizmui.
NUSILPĘS ORGANIZMAS: 2 šaukštai džiovintų agurklės lapų užpilti 0,5 l karšto vandens, palaikyti 6 val. ir gerti po 1 š. per dieną. Tai – puikus jėgų šaltinis, geriausias būdas nusilpusiam organizmui atstatyti.
ŽVYNELINĖ: ugniažolių žiedų nuoviru plauti ligos pažeistas vietas. Jei žvynelinė – plaukuotoje galvos dalyje, patariama nuoviru galvą skalauti kiekvieno trinkimo metu. Sergantys šia liga turėtų vartoti kuo mažiau cheminėmis medžiagomis prisotintų šampūnų. Patariama galvą trinkti paprastu ūkišku muilu. Ugniažolės – nuodingas augalas. Džiovintų jų nepardavinėja net žolininkė. „Neduok Dieve, kas nors netyčia sumaišys jų su arbatos žolelėmis ir išgers…“ – perspėjo p. Bronislava.
SKRANDŽIO OPALIGĖ: sidabražolės šaknis užpilti degtine ir gautą užpilą tamsoje laikyti 10 dienų. Gerti po 1 š. kartą per dieną prieš valgį.
ŠIRDŽIAI STIPRINTI: džiovintas gudobelių uogas užpilti verdančiu vandeniu ir sandariai užsuktame inde (geriausia – stiklainyje) tamsoje palaikyti 1 parą. Gerti po 1 š. per dieną.
SĄNARIŲ SKAUSMAS: kaštonų žiedus užpilti spiritu. Šiame tirpale suvilgytus kompresus dėti ant skaudamų vietų.
MOTERIŠKOS LIGOS: medetkų arbata. „Jau mūsų proseneliai žinojo, kad susirgus moteriškomis ligomis pasveikti padeda darželio gėlė – medetka, kuriai net vaistinėse niekas neprilygsta. Tik reikia įsidėmėti vieną dalyką – gydomąjį poveikį džiovintos medetkos teišlaiko vienerius metus“, – sakė p. Bronislava. Užklupus šlapimo pūslės uždegimui irgi geriausia gerti medetkų žiedų arbatą.
ALKOHOLIZMAS: gerti daugiamečių čiobrelių arbatą. Ilgai nešienautose pievose randama vaistažolė (nereikia jos maišyti su paprastuoju kvapiuoju čiobreliu) malšina alkoholio poreikį.
PLAUKAMS STIPRINTI: kiekvieno trinkimo metu galvą perskalauti ajerų šaknų nuoviru.
ĮTAMPAI MALŠINTI: paprastųjų arba vandeninių mėtų arbata padeda atgauti savitvardą, nusiraminti.
BRONCHITAS: šalpusnių žiedų arbata, kurią patariama gerti prasidėjus įvairiems uždegimams.
ATSIKOSĖJIMUI PALENGVINTI: į pašildytą pieną įdėti medaus ir 0,5 šaukštelio valgomosios sodos.
SPAUDIMUI PAKELTI: jonažolių arbata, tinkanti,  anot  p. Bronislavos, dar nuo 99 ligų… 
PŪLIUOJA AKYS: plauti jas akiškviesės nuoviru.
SUTRIKUSI KEPENŲ VEIKLA: gerti viržių nuovirą.
AKMENLIGĖ: gerti takažolių arbatą.
KASOS PROBLEMOS: kasdien –  po 1 š. (didinant iki pusės stiklinės) gerti šviežiai spaustų mėlynųjų svogūnų sulčių. “Kurį laiką negalėjau nieko valgyti. Pasinaudojusi vienos senučiukės patarimu gerti mėlynųjų svogūnų sultis nenusivyliau: po pusantrų metų problema baigėsi“, – sakė  p. Bronislava.
VIETOJ KAVOS: sumalti beržo juodąjį grybą, pasižymintį priešvėžiniu poveikiu, ir užplikyti jį kaip kavą.
TARAKONAMS NAIKINTI: namus pribarstyti žalių arba džiovintų ajerų lapų.

Agnė PUTEIKYTĖ-MACKUVIENĖ