Prieš šimtmetį infekcijos buvo viena pagrindinių mirties priežasčių. Ilgainiui sukurtos priemonės sumažino susirgimų riziką, tačiau infekcijos kartojasi, o jų sukėlėjai darosi atsparesni ir pavojingesni. VšĮ Rokiškio rajono ligoninės moderni laboratorija atlieka tyrimus, greitai diagnozuoja infekcinius susirgimus, o aukštos kvalifikacijos gydytojai padeda įveikti negalavimus.
Bėda –
nešvarios rankos
Infekcinės ligos yra užkrečiamos, jomis susergama jų sukėlėjams – bakterijoms ar virusams – patekus į organizmą ir jame toliau dauginantis. Sukėlėjai gali daugintis jų įsiskverbimo vietoje, o kai kurie plinta po visą organizmą.
Ūmios žarnyno infekcinės ligos – tai grupė ligų, plintančių per mikroorganizmais užkrėstą maistą bei kontaktiniu būdu.
Maistu plintančioms žarnyno infekcinėms ligoms būdingas sezoniškumas. Rotavirusų ir norovirusų sukeltomis infekcijomis dažniausiai sergama žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterinės etiologijos žarnyno infekcinėmis ligomis – salmoneliozė, viduriavimas (diarėja), dizenterija (šigeliozė) – šiltuoju metų laiku.
Pasak Rokiškio rajono ligoninės gydytojos infektologės Filomenos Čerškuvienės, neatsitiktinai žarnyno užkrečiamos ligos vadinamos nešvarių rankų ligomis: daugelis žmonių jomis užsikrečia todėl, kad nesilaiko elementariausių higienos reikalavimų.
Dažniausia vasaros infekcinė liga – viduriavimas. Keliaudami keičiame ne tik aplinką, bet ir mitybą. Vilioja nauji, neįprasti patiekalai. Kartais susigundome neplautomis uogomis ar vaisiais, o tai – dažna žarnyno infekcijos priežastis.
Suserga grupė
Vasarą žmonės dažniau apsinuodija maisto produktais, užkrėstais bakterijų toksinais. Susergama vasaros švenčių palydove salmonelioze, stafilokokine toksikoinfekcija.
Anot gydytojos gastroenterologės Irmos Pipikienės, apsinuodijimai maistu beveik visada prasideda ūmiai: suserga ne vienas, o grupė tą patį maistą vartojusių žmonių.
Šiltas oras sudaro puikias sąlygas gyvuoti mikroorganizmams. Jie dauginasi netinkamai laikomuose mėsos, pieno produktuose, žuvyje, kiaušiniuose.
Pacientai dažnai prisipažįsta kepdami kotletus paragavę žalios mėsos faršo. Vaikai pasakoja, jog jiems buvo labai skani blynų tešla, o kai kurie vyrai mėgsta gerti žalius kiaušinius. Šiuose termiškai neapdorotuose produktuose dauginasi ligos sukėlėjai.
Apsinuodijimas maistu pasireiškia pakilusia temperatūra, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, šaltkrėčiu.
Perneša musės
Vasarą daugybę infekcinių ligų gali platinti ir aplink įkyriai zvimbiančios musės. Mokslininkų paskaičiavimu, per dieną musė gali nuskristi iki 7 km, ant savo kojų ji perneša net 6 mln. bakterijų. Ji, nutūpusi ant išmatų, šiukšlynų, pūvančių atliekų, kojomis, plaukeliais, burnos organais renka ir platina mikrobus, ligų sukėlėjus, parazitinių kirmėlių kiaušinius.
Žmogaus, sergančio infekcine liga, žarnyne dauginasi mikroorganizmai bei parazitai. Jie pašalinami su išmatomis, šlapimu. Juos platina bakterijų nešiotojai žmonės ir užsikrėtę gyvūnai. Daugelis su išmatomis į aplinką patekusių mikroorganizmų yra atsparūs fiziniams, cheminiams ir biologiniams aplinkos veiksniams. Vidurių šiltinės ir salmonelės bakterijos vandenyje ir dirvožemyje gyvybingos išlieka 30-90, o mėšle išgyvena iki 150 dienų.
Hepatito A virusai išsiskiria su išmatomis ir apie tris savaites ar net mėnesį išlieka atsparūs aplinkoje. Vandenyje jie išgyvena net iki 12 mėnesių. Kūdikiai hepatito A virusą periodiškai gali išskirti dideliais kiekiais iki 6 mėnesių.
Dizenterijos sukėlėjos – šigelės su išmatomis į aplinką išsiskiria apie 4 savaites. Vandenyje, maisto produktuose, daržovėse jos išlieka gyvybingos 4-5 dienas. Kita patogeninė žarnyno E.coli rūšies bakterija mėšle išgyvena per 100 dienų.
Sėja mirtį
Jeigu viduriuojama kas 1-2 val., o išskyros būna vandeningos, skleidžiančios itin nemalonų kvapą, galima įtarti salmoneliozę – plonojo žarnyno infekcinę ligą. Jeigu tuštintis būtina kas 10-15 min., o išmatose yra gleivių, kraujo, tuomet tikėtina, jog sergama dizenterija – storojo žarnyno liga. Koks bebūtų susirgimas, patariama gerti daug skysčių, kurie normalizuoja organizme vandens ir druskų kiekį ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Ligoninėje pacientui skysčiai su mikroelementais lašinami į veną. Per keletą valandų susinormalizavus skysčių balansui organizmas gali pradėti atsistatyti.
Anot rajono ligoninės Nervų ligų skyriaus vedėjos, gydytojos neurologės Ramunės Markevičienės, kai kurios žarnyno infekcijos yra sunkiai ir ilgai gydomos, sukelia komplikacijų, pažeidžia įvairius organus bei jų funkcijas. Retais atvejais jos gali sukelti net mirtį.
Hepatitas A – žarnyno infekcinė liga, pasireiškianti kepenų uždegimu (gelta). Užsikrėtimo keliai tokie patys, kaip ir infekcinės kilmės viduriavimų. Pavojus padidėja lankantis tolimose Azijos, Afrikos šalyse – ten, kur yra menkesnė sanitarinė kultūra. Mat liga plinta nesilaikant asmeninės higienos: kruopščiai neplaunant rankų, valgant neplautus ar pagedusius vaisius, daržoves.
Ketvirti Lietuvoje
Vasarą paūmėja kirmėlinės ligos, mat daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta šiltuoju metų laiku. Netvarkingai laikomi šunys fekalijomis vis labiau teršia žaliuosius miesto plotus, parkus, vaikų žaidimo aikšteles, smėlio dėžes… Nūnai vis dažniau registruojamos sunkios kirmėlių sukeltos ligos – šunų askaridozė, toksokarozė. Jomis užsikrečiama per užterštą maistą, vandenį, neplautas rankas. Sergant toksokaroze kirminų lervos gali pažeisti plaučius, kepenis, inkstus, akis, smegenis.
Rokiškio rajonas Lietuvoje yra ketvirtas pagal sergančiųjų echinokokoze skaičių. Pernai rajone registruoti 9 šios ligos atvejai. 2008 m. šia liga sirgo 32 šalies gyventojai, o dar anksčiau buvo registruojami tik pavieniai ligos atvejai.
Echinokokozė – tai sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Pagrindiniai jų platintojai yra rudosios lapės, šunys ir katės. Jei pacientai nesigydo, apie 80 proc. sergančiųjų miršta per 15 ligos metų.
Susirgus echinokokoze susidarančios cistos įsitvirtina kepenyse, rečiau – plaučiuose ar kituose organuose. Žmogui gydyti paskiriami vaistai, jis gali būti švitinamas arba operacijos metu šalinamos cistos.
Kita šios ligos forma – alveokokinė. Ji kaip vėžys greitai plinta į visus organus ir yra nepagydoma. Susirgti šia liga rizikuojama užvalgius neplautų miško uogų arba kolektyviniame sode nukritusių vaisių, išgėrus nevirinto vandens, suvalgius neplautą daržovę, kuri buvo laistoma užkrėstu vandeniu.
Močiutės pienas
Vasarą gamtoje tykantis pavojus – erkės. Įsisiurbus joms į kūną, žmogus gali susirgti erkiniu encefalitu arba Laimo liga.
Laimo liga kyla dėl bakterijos borelijos, o encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas. Jį perduoda erkė, o labai retais atvejais į organizmą jis patenka su nevirintu karvių ar ožkų pienu.
„Močiutės pienas gali būti ir ne pats sveikiausias“, – sakė rajono ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vedėjas Romualdas Šaferis.
Erkės, platinančios erkinio encefalito virusą, veisiasi ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose. Jos mėgsta drėgnas vietas ir prieblandą, todėl veisiasi tankiuose lapuočių jaunuolynuose. Erkės paprastai savo aukos tyko ant žolės stiebelio, 10–60 cm aukštyje. Prieš pradėdama siurbti kraują žaizdelę erkė suvilgo seilėmis. Jose yra skausmą malšinančių, kraujavimą stabdančių medžiagų. Gyvio įsisegimas neskausmingas. Pernai erkinis encefalitas diagnozuotas 6, o Laimo liga – 14 rajono gyventojų.
Primena gripą
Žmogus, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, suserga praėjus 1–2 savaitėms po kontakto su gyviu. Ligos požymiai primena gripą: kyla temperatūra, skauda visą kūną, ypač galvą, jaučiamas silpnumas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime ir žmogus pasijaučia pasveikęs: apie 80 proc. perserga lengva encefalito forma, jų nervų sistema nepažeidžiama ir jokių tolesnių padarinių negresia.
Anot gydytojos neurologės R.Markevičienės, kitiems pacientams susitikimas su erkiniu encefalito virusu būna kur kas liūdnesnis: po 3 -7 tariamo pasveikimo dienų jie vėl pradeda karščiuoti. Antrasis temperatūros pakilimas reiškia, kad virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Tuomet žmogus pajunta nervų sistemos pažeidimo simptomus: galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, jis tampa mieguistas, sutrinka orientacija, kalba, pusiausvyra, judesiai, pradeda drebėti rankos, liežuvis. Rečiau gali išsivystyti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė ir ištikti koma.
Erkiniu encefalitu sergantys ligoniai, kuriems pažeidžiama nervų sistema, gydomi ligoninėje. Ši diagnozė nustatoma kraujo ir smegenų skysčio tyrimais, kurie yra atliekami ir ligoninės laboratorijoje.
„Medikamentų, stabdančių viruso dauginimąsi, nėra. Žmogus gydomas tik simptomiškai: jam skiriami vaistai nuo karščiavimo, galvos skausmo, pykinimo. O rezultatas priklauso nuo organizmo atsparumo, gebėjimo įveikti virusus“, – aiškino gydytojas R.Šaferis.
Nuo erkinio encefalito patikimai apsaugo skiepai. Persirgus encefalitu natūraliai susiformuoja imunitetas šiai ligai. O štai nuo Laimo ligos skiepų dar nėra, todėl ja apsikrėtusieji gydomi antibiotikais. Pirmasis ligos požymis – po 1-6 savaičių odoje, buvusioje erkės įkandimo vietoje, atsirandanti raudona dėmė.
Laimo liga diagnozuojama imunologiniais tyrimais, atliekamais ir ligoninės laboratorijoje. Kraujo tyrimai informatyvūs tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms po užsikrėtimo, nes tik tuomet serume aptinkami specifiniai antikūnai prieš borelijų antigenus. Jei paraudimas esti didesnis kaip 5 cm ir jis plinta, tyrimų atlikti nebūtina, diagnozė ir taip aiški. Paraudimas, užsikrėtus borelijomis, išryškėja maudantis: dėmė tampa rausvai violetinio ar alyvinio atspalvio, ryškių kontūrų, ovalo, apskritimo arba netaisyklingos formos.
Erkės netiriamos
Pastebėjus odoje įsisegusią erkę, reikia ją pincetu suimti kuo arčiau galvos ir staigiu judesiu ištraukti. Žaizdelę rekomenduojama apiplauti vandeniu su muilu. Kartais odoje lieka erkės galvutė. „Išsigandę žmonės bando ją ištraukti, išdrasko gilią žaizdą, kuri vėliau supūliuoja. Tačiau to daryti visai nereikia: nutraukus erkės galvą nuo kūno, nutrūksta medžiagų apykaita ir erkė miršta. Žmogaus organizmas svetimkūnį pašalins savaime: išstums tarsi rakštį“, – aiškino gydytoja F.Čerškuvienė.
Erkinio encefalito virusai būna erkės seilių liaukose. Žmogui jie yra perduodami tuomet, kai tik erkė pažeidžia odą, todėl neturi reikšmės, kiek šis gyvis buvo įsisegęs organizme.
Rokiškio ligoninėn skuba žmonės, nešini erkėmis. „Jie kažkur girdėjo, jog reikia šiuos gyvius ištirti. Ši informacija netiksli: tokie tyrimai yra labai sudėtingi, trunka ilgai, daug kainuoja ir Lietuvoje jie nėra atliekami“, – sakė rajono ligoninės gydytoja infektologė F.Čerškuvienė.
Nereikia tirti ir žmogaus kraujo, jeigu neatsiranda erkių platinamų ligų požymių.
Iškylaujant derėtų stebėti, ar neįsisiurbė erkė, o grįžus namo gerai apžiūrėti kūną, drabužius. Medikė teigė, jog pusė žmonių, užsikrėtusių erkių pernešamomis ligomis, nė neįtaria, kad jiems buvo įsisiurbęs šis gyvis. Apie ligą jie sužino atlikę imunologinį tyrimą.
Užs. 1536
Dalia ZIBOLIENĖ
