Balionų ir sveikinimų šventės, žadėtos pagerbti be elektros likusiai paskutinei rajono sodybai Vyžuonėlių kaime, jos šeimininkas Kazys Jurkštas tebelaukia. Pernai rudenį iš aukščiausios valdžios lūpų nuskambėjo pažadas, kad “balanos gadynės” nebeliks XXI aukštų technologijų amžiuje. Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamo elektrifikacijos projekto lėšų žadėta skirti elektros linijai į sodybą, kurioje lemputė pakeistų spingsulę. Niekada K.Jurkšto sodyboje nebuvo elektros. Iki šiol jos, žadėtosios, nėra.
Pažadais tikėti neskubėjo
“Gimtojo…” pernai spalyje kamantinėjamas Kazys nė sekundei neprarado valstietiško santūrumo ir dvejonių dėl gautos žinios apie planuojamą jo sodybos elektrifikavimą. Anot jo, kol lemputė palubėje neįsižiebs, tol jis valdžios pažadais nebepatikės. Mat porino anksčiau valdžios buvęs apgautas: kai iro bendrovės ir už gyvenimą tarybiniame ūkyje atidavusį ir jau mirusį tėvą negavo nė grašio ar pajų. Tačiau viltis vienišiaus širdyje vis dėlto kirbėjo, kad pagaliau savo namuose jis žiūrės televizorių, naudosis telefonu. Ir gyventi jis galės ne pagal saulę ar vištas… Vienintelę žibalinę lempą turintis Kazys sakė, jog eina gulti su saulės laida ir keliasi jai patekėjus. Taip taupo smarkiai brangusį žibalą. Sodyboje lankęsi ponai kažką skaičiavo, matavo ir žadėjo, kad po kelių mėnesių Kazys galės žibalinę atiduoti į muziejų.
Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“
Jurgita
