“Vaivorykštės šeimos“ („Rainbow gathering“) stovykla netoli Aleksandravėlės (Obelių sen.) – tūkstančiai iš viso pasaulio sugužėjusių keistuolių, utopiją primenantis jų gyvenimo būdas, koncertai, maldos, meditacijos, noras būti tokiu, kokį pagimdė motina… Apie svečius ir jų neįprastą elgseną diskutuosime dar ilgai.
Įpūsti gaivaus vėjo
„Vaivorykštės šeimai“, vienijančiai hipius ir šiam judėjimui prijaučiančius žmones iš viso pasaulio, nutarus šią vasarą rinktis Lietuvoje, buvo siūlytos kelios stovyklai tinkamos vietos. Danijoje penkerius metus gyvenantis, nenorėjęs pasisakyti pavardės rokiškėnas siekė, kad hipiai rinktųsi jo gimtajame krašte, leido svečiams įsikurti savo žemėje.
„Atvyko žmonės, nusiavė batus ir su didžiule pagarba gamtai, aplinkai trumpam čia įsikūrė. Norėjau, kad papūstų Rokiškyje kitoks vėjas, sujudintų vietoje užstrigusius mano žemiečius, manančius, kad tik jų gyvenimo būdas yra tikras ir teisingas, o nuogybė – tai nepadorumo ir paleistuvystės ženklas“, – teigė jaunuolis. Anot jo, trukdžiai, aplinkinių nepasitenkinimas parodė, kokie esame netolerantiški, o svečiai džiaugėsi krūmynais apaugusioje žemėje susikūrę laukinę pasaką.
Voliojosi purve
Stovyklautojai tarpusavyje bendravo nesigilindami į kitų asmeninį gyvenimą, neklausdami pareigų. Per pietus užsukę į stovyklavietę, tarp gausybės ratu sėdinčių, košę su daržovėmis valgančių žmonių ieškojome muzikanto Jurgio Didžiulio. „Stovyklavietėje daug puikių muzikantų. Ne vienerius metus nežiūriu televizoriaus, įžymybėmis nesidomiu. Čia visi savi ir lygūs, atvykę į savo šeimą“, – nustebusiu veidu žvelgė Milda iš Utenos rajono.
Ji stovyklavo su dviem mažamečiais vaikais, jauniausias – dar nešyklėje ant mamos nugaros. Moteris teigė, jog pradžioje šeimos poilsiui sąlygos buvo labai nepalankios: lietus, šaltos naktys, purvas privertė išvažiuoti, tačiau namuose iškentė vos kelias dienas. „Lietingu oru pažliugo keliukai. Stovyklautojai su tuo susitaikė: buvo tokių, kurie voliojosi purve. O sunkiausia buvo gaminti maistą: lauko virtuvėje šlapia, purvina, ir tokiomis sąlygomis reikėjo užtikrinti nors minimalią švarą, tvarką“, – pasakojo Milda.
Jos nuomone, santūrūs lietuviai nepratę vienoje vietoje matyti daug nuogų žmonių. Pirmomis dienomis jai taip pat buvo šiek tiek nedrąsu, tačiau palaipsniui išsinuogino, o dabar džiaugiasi tolygiu įdegiu. „Čia ypatinga atmosfera, užplūdus geroms emocijoms reakcija į aplinką sumažėja“, – tikino Milda. Dviejų vaikų mamą stovykloje nustebino aplinkinių dėmesys vienas kitam: „Turbūt per visą gyvenimą manęs nėra tiek daug kartų pagyrę, kokia aš esu graži, gera moteris, mama. Pagyrimai pakylėjo, teigiamomis emocijomis noriu dalintis su kitais“, – tvirtino Milda.
Nesuvaidinti santykiai
Eidami iš stovyklavietės pastebėjome vyrą, apsigaubusį galvą ir pečius tinkliniu audeklu, su muzikos instrumentu ant nugaros – Jurgį Didžiulį. Jis juokėsi, jog gyvenime nieko atsitiktinio nėra. Muzikantas stovykloje su pertraukomis išbuvo dešimt dienų. Jį sužavėjo žmogiškas, nuoširdus bendravimas, nesuvaidinti santykiai, jausmai, noras dalintis gerumu ir pasistiprinti dvasiškai. „Kasdieniame gyvenime šias vertybes seniai pamiršome. Grojau stovykloje, dalinausi su jais tuo, ką moku geriausiai. Atvykau pirmą kartą, tačiau tikrai ne paskutinį. Renginiai, kuriuose teko dalyvauti, buvo stebuklingi“, – teigė J. Didžiulis.
Jis džiaugėsi, kad renginiuose dalyvavo žmonės, kurie savo esybe jautė norintys būti šioje darnioje šeimoje. „Įėjusių į kavinę lankytojų prašoma laikytis tvarkos: nesimušti, nevartoti narkotikų, nešiukšlinti. Viskas aišku, bandai taip elgtis. Tačiau čia atvyksta daug žmonių, kurie nesilaiko reikalavimų, o tai reiškia, jog jie negerbia šios šeimos narių“, – aiškino muzikantas. Jis teigė, kad „Vaivorykštės šeima“ nori gyventi be naujausių technologijų, fotoaparatų, ryšio su išore, pinigų, komercijos ir daryti viską iš širdies, su meile žemei, gamtai ir žmogui. „Kai smalsuoliai atvyksta atvira širdimi ir noru pamatyti, kas čia vyksta, tuomet labai gerai, bet kai atvažiuoja „chebra“ su alumi pažiūrėti į nuogas moteris, tuomet parodoma didžiulė nepagarba šiam judėjimui, kyla problemų dėl saugumo“, – teigė muzikantas.
Nesislepiantis nuo žurnalistų, mėgstantis pozuoti su gerbėjais J. Didžiulis stovykloje buvo kitoks. Jis sakė gerbiantis šią šeimą, todėl paklūstantis tvarkai. „Jei mane gerbiate, tai nefotografuokite“, – vietoje nuotraukos muzikantas pasiūlė autografą. Linkėjimą užrašė ant „Gimtojo Rokiškio“. Rašydamas teiravosi, ar žodyje „sambūris“ raidė „a“ rašoma su nosine ar be jos.
Stasė Kesylienė iš Kriaunų prie stovyklos prekiavo maisto produktais, daržovėmis, vaisiais, jos pačios virtomis košėmis. Skardžiabalsė prekybininkė turėjo kontroliuoti kalbėjimo toną. Mat kai ji garsiau ištardavo žodžius, pirkėjai suklusdavo, įsitempdavo, klausdavo, ką jie padarė blogai, kad ji taip nervinasi.
Dalia Zibolienė
