Vaikai pažįsta žirafas
Vaikai pažįsta žirafas
bangenis

C:UsersLaimaAppDataLocalTempTemp1_LOGO_knyga.zipLOGO ARMLOGO formataiGIFLOGO zalias.gif

LEADER_logotipas2

 

 

 

 

  

Lietuvoje pradėjus įgyvendinti Šviečiamąją gyvulininkystės programą pastebėta, kad Lietuvos jaunoji karta – vaikai – daugiau žino apie Afrikos ar Australijos gyvūnus, nei apie Lietuvos ūkiuose auginamus gyvulius.

ASMENINĖ PATIRTIS PASKATINO DALYVAUTI PROGRAMOJE

Kauno lopšelio-darželio „Spindulys“ grupė „Zuikiai puikiai“ yra vieni iš entuziastų, kurie dar prieš prasidedant Programai dalyvavo Centro organizuotame piešinių konkurse „Gyvulininkystė ir aš“. Jie apdovanoti už šūkį, kurį sugalvojo bendrai visa grupė. Jis tapo Šviečiamosios gyvulininkystės programos šūkiu – „Augink, rūpinkis, mylėk“. Pasak grupės auklėtojos Jolantos Orintaitės, darželis jau keleri metai stengiasi vaikams parodyti ir papasakoti, kaip auga daržovės, kokie gyvuliukai ganosi pievose, kaip jie prižiūrimi ir šeriami. „Kai duktė, pamačiusi šiltnamyje pomidorą, atbėgo nuostabos kupinomis akimis aiškindama, kad ant medžio auga uogos, pasijutau nesmagiai, nes duktė nežino, atrodytų, paprasčiausių dalykų,“ – pasakojo J. Orintaitė. Tai paskatino pedagogę ir jos kolegę Andromedą Rybakovienę kreipti vaikų ugdymą kita linkme. „Spindulio“ darželyje atsirado nedidelis daržas, vaikai pratinami prižiūrėti naminius gyvūnus. Dabar auklėtojos svajoja darželio teritorijoje laikyti keletą mažesnių gyvulių. Jau yra ūkininkė, kuri dovanotų pora ožkyčių, tereikia šį projektą oficialiai suderinti su atitinkamomis institucijomis.

MOKYKLŲ VADOVĖLIUOSE – APIE ŽIRAFAS IR PINGVINUS

„Rengdami edukacinę ir metodinę medžiagą Programos dalyviams ėmėme atidžiau domėtis, kokia informacija apie gyvūnus pateikiama 1-8 klasių moksleiviams, – kalba Programos koordinatorius Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktoriaus pavaduotojas Alvydas Grigaliūnas. – Gamtos vadovėliuose daug žinių apie įvairius gamtinius reiškinius, sausumos, vandens gyvūniją, paukščius. Pastebimai daug daugiau informacijos apie egzotinių kraštų augmeniją ir gyvūniją, o apie ūkinius gyvūnus – karves, mėsinius galvijus, avis, ožkas, kiaules, vištas, kalakutus ir kitus ūkininkų laikomus gyvulius ir paukščius informacijos nėra. Šiek tiek rašoma apie arklius ir šunis“.

Dėka šios Programos vaikai susipažins su ūkininkų auginamais gyvuliais, jų produkcija, naujomis gyvulininkystės technologijomis, gyvulininkystės specialistų darbu.

Vaikams pagal amžiaus grupes parengtos užduočių knygutės. Mažiausiems – dar ir dėlionės bei spalvinimo knygelės. Visi vaikai gauna DVD su edukaciniais filmukais apie ūkinius gyvūnus, kuprines, liemenes bei kitokią atributiką. Mokytojai – visą ugdymui būtiną metodinę medžiagą.

Pagal Programą numatyta ne tik teorinis mokymas, bet ir išvykos į ūkius, ekskursijos po universitetų/institutų laboratorijas, susitikimai su gyvulininkystės specialistais. Vaikai lankysis ūkiuose, kur galės pamatyti šiuolaikines gyvulininkystės technologijas, pabendrauti su ūkininkais. Mažesni gyvūnai, tokie kaip triušiai ar paukščiai, bus atvežti parodoms vaikams į darželius.

Pirmuosius laimėtojus visa medžiaga, kurioje pateikiama informacija apie Lietuvos ūkininkų auginamus gyvulius ir paukščius, jų laikymą, šėrimą, duodamą produkciją jau pasiekė vaikų lopšelius-darželius ir mokyklas. Šiuo metu pedagogai pradeda savarankišką veiklą, naudodami pateiktą mokymo medžiagą bei priemones organizuoja vaikų ir jaunimo švietimo užsiėmimus (pamokėles, konkursus, kita).

NE NAUJA, TIK UŽMIRŠTA

Panašios programos yra jau seniai įgyvendinamos užsienio šalių švietimo ir ugdymo įstaigose. Štai, pavyzdžiui, Vokietijos Heseno žemėje, Lohelande nuo 1926 m. veikia pirmoji Valdorfo mokykla. Lohelandas – tai nedidelė gyvenvietė miške, išsidėsčiusi 50-yje hektarų. Joje gyvena maždaug 60 žmonių ir visi dirba vaikų darželyje bei mokykloje. Vaikai atvežami mokytis iš aplinkinių miestelių 30 km spinduliu. 1-2 dienas per savaitę moksleiviai dirba ūkyje pagal amžių įveikiamus darbus: prižiūri daržus ir šiltnamius, šeria gyvulius ir paukščius, valo gardus. Per kitas pamokas mokosi perdirbti žemės ūkio produkciją: daržoves, vaisius, pieną, mėsą, vilną ir kt. Beje, Lietuvoje veikiančių Valdorfo mokyklų moksleiviai važiuoja praktikai į Vokietijos ūkius, o ne pas Lietuvos ūkininkus. Pasak Rasos Čirienės, Lietuvos biodinaminių ūkių asociacijos vadovės, kurios vaikai mokėsi Valdorfo mokykloje Vilniuje, Vokietijos ūkiuose lietuvaičiai atlieka praktika todėl, kad skatinama gilinti vokiečių kalbos žinias, be to Lietuvoje nebuvo biodinaminių ūkių. „Valdorfo mokyklų moksleiviai praktiką turi atlikti biodinaminiuose ūkiuose, – sakė R. Čirienė. – Tokie ūkiai Lietuvoje ėmė steigtis tik prieš pora metų. Širvintų r. ūkininkas Arūnas Martinėlis šiemet pirmą kartą priėmė 3 vokietaites moksleives, kurios gyveno ir dirbo jo ūkyje, mokėsi lietuvių kalbos.“

APIE ŠVIEČIAMĄJĄ GYVULININKYSTĖS PROGRAMĄ

Šviečiamosios gyvulininkystės programos tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste.

Šiemet pradėtoje vykdyti Programoje dalyvauja 100 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų. Pirmoji Šviečiamoji gyvulininkystės programa bus vykdoma iki 2016 metų pabaigos. Vyriausybės programoje tokią veiklą numatyta tęsti iki 2020 m.

Gyvulininkystės sektoriaus plėtrai Lietuvoje yra ne tik palankios gamtinės sąlygos, bet ir jau susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos bei sukaupta nemenka patirtis. Gyvulininkystė yra sudėtinė žemės ūkio dalis, apimanti gyvulių auginimą ir jų naudojimą maisto, žaliavų, organinių trąšų gamybai bei kitiems žmonių poreikiams tenkinti. Siekiant skatinti gyvulininkystę, vaikams ir jaunuoliams pristatoma gyvulininkystės šaka, sudarant galimybes susipažinti ūkininko ūkyje su perspektyviomis ir šiuolaikiškomis gyvulių auginimo technologijomis ir gyvulinės produkcijos perdirbimu.

Šviečiamąją gyvulininkystės programą įgyvendina Žemės ūkio ministerija kartu su Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centru. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų.

 

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie