UAB “Duguva”: lietuviška virvė patinka ir užsieniečiams

Lietuva susipintų tarp mūsų virvių virvelių, jei mes neeksportuotume savo produkcijos”, – sakė UAB “Duguva” direktorius Rimantas Bernackas. Tačiau norint įsitvirtinti savo šalyje ir patekti į dešimties užsienio šalių rinkas reikėjo suvokti du svarbius dalykus – neprekiauti batais, nors kaimynui šis verslas puikiai sekasi, ir įsisavinti virvės gamybos paslaptį. Prieš 11 metų suvokęs šiuos pagrindinius verslumo principus jis drąsiai atvėrė Europos duris.

Virvės paslaptis
Praėjusio šimtmečio pabaigoje bankrutavusi viena didžiausių Pabaltijo valstybėse Latvijos įmonė, vijusi virves ir siūlus, atvėrė nemažą nišą šios produkcijos gamintojams. Rokiškėnas Rimantas Bernackas vieną dieną suprato: jo tautiečiams stinga virvių. Imta nuodugniai studijuoti virvės ypatumus, jos paskirties savitumą, iki visiško atotrūkio nuo likusio pasaulio gilintis į daugybės žinių reikalavusią specifinę šios produkcijos gamybos įrangą, o ieškant jos gamintojų – vėl nerta į gyvenimą. Tai buvo prieš 11 metų. Kas galėjo pagalvoti, tačiau šiandien p. Bernackas kalba verslininko, gerai suvokiančio savo galimybes, tonu. “Neeksportuojanti bendrovė – bendrovė be ateities”, – sako jis. Pokalbyje šis teiginys jam išsprūdo ne sykį, tik vietoj “bendrovė”, kartais jis sakė “Lietuva”.

Skylės nebėra
“Prisipažinsiu, ilgą laiką nuo potencialiai konkurencingos akies slėpiau tai, ką išmokęs, sužinojęs. Dabar ši baimė manęs nebekamuoja: išplėšti mane iš virvių rinkos reikėtų labai stiprių virvių”, – šypsojosi bendrovės vadovas.
Per metus UAB “Duguva” pagamina per 100 t produkcijos: apie 35 t – žiemą ir apie 65 t – vasarą. Sezoniškumas šiame versle turi labai svarbią įtaką. “Kitaip ir negali būti. Mūsų produkcijos didelė dalis skirta žemės ūkiui, daržininkystei, vasaros pomėgiams. Tik vasaros pradžioje parduodame tinklus uždengti uogakrūmius, vyšnias, trešnes. Rugsėjis gausus šokdynių, gimnastikos juostų užsakymų, mat, prasideda mokslo metai. Virvutes medicininėms kaukėms net išsijuosę gaminame žiemą: tuo metu žmonės serga dažniausia”, – vardijo p. Bernackas.
Beveik 50 proc. produkcijos realizuojama Lietuvoje: įvairios paskirties virvės, diržai ir juostos domina didžiuosius šalies prekybos centrus, specializuotas parduotuves, maisto, tekstilės, baldų pramonę, statybos, žvejybos, laivybos ir žemės ūkio sektorius. Rokiškėnų produkciją šalyje realizuoja apie 700 partnerių. Ar brangi “Duguvos” virvė? Vieno metro kaina svyruoja nuo 1 ct iki 10 Lt. Nelygu, kam ko reikia.

Ne riba
Bendrovių, gaminančių virves, Lietuva suskaičiuotų bene dvylika. Jos visos specializuojasi tam tikrose srityse: viena gamina virves žvejams, kita – žemdirbiams ar tekstilininkams. “Noriu išsilaikyti rinkoje, todėl kuriu savo taisykles: ko reikia Lietuvai ir Europai, tą ir gaminu. Neseniai tekstilės pramonė pareikalavo natūralaus pluošto austų juostų. Ne tą pačią dieną, tačiau įveikėme ir šios produkcijos gamybos subtilybes”, – pasakojo p. Bernackas. Bendrovės gamybinės patalpos regėjo gimstant per 350 pavadinimų gaminių. Visų jų prototipas – paprastų paprasčiausia virvė… Gal todėl šis skaičius toks neįtikėtinas. “Esame išnaudoję tik mažą dalį galimybių. Nauji gaminiai – mūsų kūrybiškumo, išradingumo rezultatas, neatsiejamas nuo šiandieninės rinkos tendencijų. Pajusti jas, dar nesančias, įžvelgti jų perspektyvas reikia didžiulio atidumo”, – neslėpė p. Rimantas. Visa tai, kas išvardinta ir lėmė gaminių įvairovę: virvės jachtoms, valtims, virvėlaidžiai-elektros piemenys, šokdynės, guminis ekspanderis, špagatas sodininkams, daržininkams, mėsininkams, skalbiniams, speciali virvė parasparniams, narams, vėliavų stiebams, diržai, pavadėliai, virvės vidaus apdailos darbams, žvejybos pramonei, laivininkystei, statybai, žemės ūkiui, juostos ir dirželiai tekstilės pramonei, izoliavimo virvės ir juostos katilams, krosnims ir židiniams, megztos virvutės dekorui, maišelių gamybai, baldų bei tekstilės pramonei… Prieš kelerius metus paskaičiuota, jog “Duguva” pagamino tiek virvių, kad jų būtų užtekę penkis kartus apvynioti žemės rutulį. “O dabar? Negi liovėtės skaičiavę?” – teiravomės verslininko. “Šiemet žemę savo virvėmis apvyniotume dešimt kartų”, – sakė verslininkas.

Partneriai
Pusė UAB “Duguva” produkcijos skirta eksportui: rokiškėnų virvės keliauja į Daniją, Vokietiją, Suomiją, Belgiją, Norvegiją, Rusiją, Baltarusiją, Latviją, Estiją, Kazachstaną. Atrasti šias rinkas reiškė pažinti šalių kultūrą, poreikius kokybei, mentalitetą, net individualius užsakovo poreikius. Aukštos kokybės ir technologinio tikslumo reikalauja danai, vokiečiai, suomiai, belgai, anglai… Taip pat jie nori, kad produkcija būtų atvežta sutartu laiku. Derybos su Vakarų Europos valstybių partneriais pagrįstos pasitikėjimu ir pagarba. Tačiau sukirsti rankomis su baltarusiu, rusu ar kazachu, prieš tai nepasirašius krūvos sutarčių, negavus galybės antspaudų, tereikštų labdaros akciją virvėmis.
Eksportas į Rytų Europos šalis grįstas vieninteliu, beje, pačių rusų sukurtu principu: prekės – nors ir šiandien, bet prieš tai – pinigai.” Rytų Europos šalių virvių pirkliai mažiau domisi gaminio kokybe: prekės paklausą lemia kaina.
Paklaustas, kaip už produkciją atsiskaito Lietuvos partneriai, jis tarstelėjo: “Pasitaiko visko.”

Šiek tiek politikos
Anot šalies ekonomikos analitikų, Lietuvos eksportas šiek tiek auga, tačiau jis išlieka apie 17 proc. mažesnis nei 2008-aisiais. Paklaustas, su kokiais sunkumais susiduria “Duguvos” eksportuojanti bendrovė, jos vadovas šypteli ir klausia: “Norite, papasakosiu kuriozinę situaciją?” Sulaukęs atsakymo jis pasakojo apie tai, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose neseniai pirko stakles. “Amerikiečiai “gerai” žinojo, kad Klaipėda – Lenkijos uostas, todėl siuntą paženklino valstybės raidėmis POL. Pasiimti stakles beldžiausi į Lenkiją. Sakytum, nesuvokiamas dalykas: amerikiečiai iki šiol žino Sabonį, Marčiulionį, o Lietuva jiems tebereiškia Rusiją arba Lenkiją. Ar mums beverta ginčytis, kas labiausia reprezentuoja valstybę? Jei Johanesburge būtų žaidusi Lietuvos futbolo komanda, ji ir būtų skelbusi pasauliui mūsų šalies vardą. Mokslininkus, menininkus, sportininkus valstybė yra palikusi išgyventi patiems…”
Lietuviškoje įmonėje verslininkas aptiko kalną “Duguvos” virvių daniškomis etiketėmis. “Tegu ir brangokos, bet labai kokybiškos. Ir nusipirkom…” – nustebusiam verslininkui pasakojo kolegos. “Kas pas mus ne taip? Ar matėt, kad čekas gertų ne čekišką alų? Danas niekada neužsirūkys kitų cigarečių, tik “Prince”, nors ir jas nėra sveika rūkyti. Bavarijos gyventojams tik čia gaminamą produkciją įsiūlysi. Argi esam kitokie? Mes tiesiog nežinom, ką gamina mūsų šalies verslininkai. Bet dažniausia stokojame socialinio patriotizmo savo kraštui. Kas mums gali padėti nebūti tokiais? Valstybė?” – klausė verslininkas. Jis įsitikinęs, jog tik mūsų pačių iniciatyva daro mus matomus.
“Nenutiesime kelių, neatgaivinsime oro uostų, tačiau mokytis kalbų galime, dalyvauti tarptautinėse parodose privalome. Niekur nejaučiu tiek dėmesio savo verslui, kaip tarptautinėje tekstilininkų parodoje Frankfurte: čia – užkoduotos galimybės, beveik garantuoti partneriai”, – sakė jis.
Lietuviškos tekstilės prekybą su užsienio šalimis ekonominė krizė palietė bene mažiausia: palyginti su 2008-aisiais pernai ji smuktelėjo apie 14 proc. arba tik 4 proc. mažiau už menkiausiai susitraukusį maisto produktų eksportą. “Duguvos” vadovas įsitikinęs, jog net pati palankiausia eksportui situacija nebus vienodai palanki kiekvienam verslininkui: konkurencingumo paslaptis slypi pačioje bendrovėje. Jis kalbėjo: “Su džiaugsmu stebėjau Frankfurto parodoje mūsų nedidukei įmonei rodomą nuoširdesnį dėmesį nei daug didesniai Lietuvos tekstilės įmonei. Kas tai lemia? Produkcijos lankstumu esame įdomūs rinkai, kokybę ugdome pirkėjo ir įmonės abipuse pagarba, komunikabilumu. Eksportuojanti įmonė privalo vadovautis tam tikrais dėsniais – akylai stebėti rinkos pokyčius ir drąsiai žengti į pasaulį.”
“Duguvos” vadovas tarsi užsispyręs nereiškė pretenzijų valstybei, jos vykdomoms brangioms eksportą skatinančioms programoms. Prieš kelias dienas Ūkio ministerijoje vykusiame “Įmonių lyginamosios analizės” seminare sutiktas VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas, “Gimtojo…” paklaustas apie tokių programų rezultatus, sakė: “Vėliau… Jie pasimatys vėliau.”
Verslininkas R.Bernackas dėkingas tik rajono savivaldybei už paramą vykti į Frankfurtą. O dideli šalies užmojai, ko gero, – dideliems.

Agnė PUTEIKYTĖ