Kelionė per Kuršių marias – Žydrūnė Kairelienė sveikina praplaukiantį keltą. A.Šablinsko archyvo nuotr.
Kelionė per Kuršių marias – Žydrūnė Kairelienė sveikina praplaukiantį keltą. A.Šablinsko archyvo nuotr.

Rokiškio vėliava Gedimino pilies bokšte, sveikinimai ir dėmesys net mažiausiuose šalies miesteliuose, varginantis priešinis vėjas ir merkiantis lietus, vakarai su dainomis prie laužo ir naktys palapinėse – toks žygeivių atmintyje liks Tūkstantmečio žygis aplink Lietuvą dviračiais. Apie kelionės džiaugsmus, iššūkius ir atradimus pasakojo vienas iš žygio iniciatorių ir organizatorių, jo metraštininkas Algimantas Šablinskas.

Iššūkiai
A.Šablinskas prasitarė, kad kelionės metu rašė dienoraštį, tačiau pokalbio metu vos porą kartų težvilgtelėjo į užrašus: kiekviena žygio detalė, aplankytas miestelis ar nuotykis iki šiol su smulkmenomis įsirėžę į atmintį.

Palydėtiems linkėjimais ir ašaromis septyniolikai rokiškėnų žygeivių jau pirmąją dieną teko nemenkas iššūkis:  prie Suvieko (Zarasų r.) prapliupo toks lietus, kad dviratininkus permerkė iki paskutinio siūlo. „Sušlapom žiauriai. Net batai, ir tie kiaurai permirko. Ne visi turėjo kuo šlapią apavą pakeisti. Džiovinome jį ant kojų. Išdžiūvo… per kokias tris dienas“, – linksmai apie šlapią žygio pradžią pasakojo A.Šablinskas. R.Dilys bandė batus džiovinti padėjęs juos ant lydinčiojo automobilio bagažinės. „Manėme, kad vėjas prapūs ir greičiau išdžius. Kur tau! Sulijo antrąkart“, – kelionės įdomybes pasakojo žygio metraštininkas. Maža to, permirkusius keliautojus užpuolė uodų ordos.  Antrąkart į smarkią liūtį dviratininkai pateko prie Šilutės. Tačiau šįkart buvo kur kas apdairesni: vos pamatę juodus debesis, pasislėpė po tiltu.

„Teko domėtis, jog sunkiausia tokiame žygyje būna penktoji diena. Taisyklė pasitvirtino“, – pasakojo A.Šablinskas. Netoli Druskininkų atsitiko nelaimė: nuo dviračio nukrito ir smarkiai koją susimušė žygeivė J.Šapranauskaitė. Druskininkų medikai nieko paguodžiamo pasakyti negalėjo – trauma rimta. Teko vykti į Kauną, tenykščiai medikai nustatė stiprų sumušimą. Tačiau apie galimybę pasukti namo žygeivė nė negalvojo: dvi dienas važiavo lydinčiame automobilyje, ir skausmui bent kiek aprimus, vėl sėdo ant dviračio. Ši trauma buvo vienintelė rimta žygeivių nelaimė. Smulkesnių nesklandumų pasitaikė: penkiskart teko keisti sprogusias dviračių padangų kameras, dukart – trūkusias grandines, kartą – dviračio pedalus. Itin nemalonus gedimas A.Šablinskui nutiko Palangoje, dviračių take. „Sprogo dviračio padanga. O lydinčiam automobiliui prie tako privažiuoti – neįmanoma. Kelis kilometrus teko dviese važiuoti vienu dviračiu, o manąjį iki automobilio stūmė Dainius“, – pasakojo žygeivis.

Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“

 

 

 

Jurgita

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: