Gintaras Dručkus – garsaus rajono kolekcininko, dovanojusio valstybei asmeninę neįkainojamos vertės kolekciją, partizanų būrio vado Balio Vaičėno-Pavasario patikėtinio, Obelių istorijos muziejaus vedėjo Andriaus Dručkaus sūnus. Tačiau p. Gintaras Lietuvoje žinomas nemažiau už savo tėtį. Jis – Tibeto kultūros labdaros ir paramos fondo Lietuvoje vadovas, aktyviai kovojantis už laisvą, klestintį ir taikų Tibetą bei šios tautos prigimtinę teisę į laisvą apsisprendimą.
– Žodis „Tibetas“ pirmiausia asocijuojasi su šventyklomis, atsiskyrėliais vienuoliais, budizmo paslaptimis, mandalomis, mantromis… Daugumai ši šalis primena ir šviesios atminties rašytojos, dailininkės Jurgos Ivanauskaitės kūrybą, jos organizuotus piketus už šios šalies laisvę. O kokia Jūsų pažintis su Tibetu?
– Į Tibetą veda daug kelių. Vienų paieškos prasideda studijuojant unikalią, tūkstantmetę šios tautos kultūrą. O kitų – gilinantis į budistinį mokymą, einant savęs pažinimo ir gyvenimo prasmės paieškų keliu. Būtent juo į Tibetą keliavo šviesios atminties rašytoja Jurga. Tretiems ši okupuota šalis – tai pilietinis, vertybinis įsipareigojimas. Gerbiu budizmo mokymą, žaviuosi unikalia, gilia ir turtinga Tibeto kultūra, tačiau man ir mano bendraminčiams svarbiausia – pavergtos tautos laisvės siekis. Tai mano kelias.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia Zibolienė
