Sosnovskio barštis. A. Minkevičienės nuotr.
Sosnovskio barštis. A. Minkevičienės nuotr.

„Kova su vėjo malūnais” – taip rajono gyventojai įvardija savo pastangas kovoti su greitai plintančiais sveikatai pavojingais Sosnovskio barščiais. Nors ši piktžolė rajono laukuose naikinama ne vienerius metus, tačiau situacija nepavydėtina…

 

Augalas pavojingas visiems
Dėl didžiulio it skėtis ir gražaus žiedyno Sosnovskio barštį sovietmečiu mūsų krašto žmonės, ir ne tik, ėmė sodinti savo sodybose. Tada jie  nežinojo, kad šis augalas pavojingas sveikatai ir sparčiai plintantis. Nekontroliuojama jo populiacija išstumia kitas augalų rūšis ir užsėja dirvonuojančios žemės plotus. Tad kiekvienais metais atsiranda Sosnovskio barščių naujos plantacijos.

Žmogui, prisilietusiam prie šio augalo syvų, gali nudegti oda, ant kūno atsirasti žaizdų, kurioms užgijus lieka randai. Pavojingos ir augalo žiedadulkės. Jų įkvėpęs žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs. Sosnovskio barščių vengia net naminiai gyvūnai bei bitės, nes žiedų išskiriamas nektaras – nuodingas.

Kiekvienas žydintis barščio žiedynas subrandina mažiausiai 10 tūkst. sėklų, o didžiausias jų gali turėti net iki 100 tūkst. Žemėje esančios sėklos išlieka keletą metų. Sosnovskio barštį sunku išnaikinti dar ir todėl, kad jis atželia iš šaknų, kurias užaugina iki 10 cm storio ir įleidžia labai giliai į žemę.

Labiausiai nuo Sosnovskio barščių kenčia Zarasų kraštas, kur net 90 ha plote auga ši sveikatai pavojinga piktžolė. Rokiškio rajone šis augalas apima apie 70 ha, tačiau nenaikinamas sparčiai plinta ir užkariauja dar daugiau žemių.

 

Pjaunant būtina atskira apranga ir kaukės

Anot Jūžintų seniūnės Audronės Baltuškaitės, pievas „okupuojantis” nepageidaujamas augalas plisti po miestelį pradėjo iš negyvenamos ir neprižiūrimos sodybos. „Tikriausiai vėjo ir paukščių atneštos sėklos sudygo tos sodybos kieme. Kadangi niekas nepasirūpino iš karto jų sunaikinti, šių bjaurybių visur pridygo be galo daug. Iš pradžių nesiėmėm veiksmų, nes lįsti į privačią teritoriją mes neturime teisės. Tačiau kantrybė trūko, kai šiomis piktžolėmis vis labiau pradėjo želti aplink esantys laukai. Nebūtų taip nemalonu, jei šis augalas nekenktų žmonių sveikatai: prie jo prisilietus nudeginama oda. Pamenu, kartą darbininkai kapojo Sosnovskio barščių stiebus, o pusnuogiai vaikai nešė juos į krūvą. Niekas nežinojo apie šių augalų žalą. Po kiek laiko vargšeliai vaikai visi pūslėti buvo. Dabar, kai siunčiam pjauti barščių, darbininkams duodam ilgą aprangą, gumines pirštines, net veido kaukes. Po darbų vienas vyras neišmetė pirštinių, pagailėjo, ir nieko blogo negalvodamas perbraukė sau per kaklą. Net nuo tokio prisilietimo kaklą „išmėtė” vandeningomis pūslelėmis. Tikriausiai kertant iš stiebų trykšta kokios nors nuodingos sultys, kurios ir degina odą”, – pasakojo seniūnė.

Pašnekovė sakė žinanti, kad su nepageidaujama žole taip pat kovoja Minkūnų (Jūžintų sen.) ir Maineivų (Juodupės sen.) kaimų gyventojai.

 

Nesėkmingi eksperimentai

Pasak A. Baltuškaitės, kovojant su nepageidaujamu augalu išbandė pačias įvairiausias priemones, tačiau rezultatas – 4:1 piktžolės naudai. „Pirmiausia darbininkai juos pjovė, o tiksliau – kapojo kardais, skirtais krūmams kirsti. Beveik 5 cm skersmens tuščiavidurių stiebų dalgiai neima. Tačiau netrukom pastebėti, kad šis darbas bergždžias, mat praėjus maždaug porai savaičių, tie parazitai vėl užaugdavo ir kova prasidėdavo iš naujo. Sužinojau, kad žmonės ant jų pila druskos, neva sugraužia šaknis. Tačiau man pasirodė, kad druska tik patręšė ir jie užaugo dar didesni. Tikėjomės, kad išgelbės piktžolėms naikinti skirtas rundapas, tačiau  rekomenduojama dozė žolių neveikė. Net supylus trigubo stiprumo lapai tik pageltonavo! Kažkas pasiūlė į stiebus su švirkštu leisti specialią acto esenciją. Bandėm, bet rezultatas mūsų taip pat nedžiugino. Be to, ekstraktas nepigus, o kiek žmonių, laiko ir pastangų reikėtų, norint taip sunaikinti plytinčius barščių laukus. Mano pusseserė prisiminė botaniko patarimą: norint sunaikinti barštį, reikia uždengti šias piktžoles juoda plėvele. Pasak jo, negaudamos saulės piktžolės pūva kartu su visomis šaknimis. Nupirkom 30 kv. m juodos dangos ir uždengėme plotelį. Pastebėjom, kad būdas tikrai veiksmingas – žolės pūna. Bet ar tai pasiteisins 100 proc., pamatysim rudenį, kai plėvę nuimsim. Iš užklotųjų tik vienas stiebas pradūrė plėvę”, – sakė seniūnė ir vylėsi, kad po ilgų ieškojimų bei daugybės nesėkmingų piktžoles naikinančių eksperimentų, pagaliau atrado išeitį iš nemalonios padėties.

 

Rinko duomenis

Aplinkos apsaugos ministerija vis garsiau kalba apie būtinybę naikinti invazinį augalą, kuris šalyje kasmet užima didesnius plotus ir išstumia vietines kultūras. Šiemet ministerija prašė visos šalies gyventojų informuoti apie šio augalo augimo vietas. Tai leistų planuoti rūšies gausos reguliavimo darbus. Iki šiol kovojant su Sosnovskio barščiais jokios vieningos sistemos nebuvo – kiekvienas ieškojo jiems tinkančio būdo.

Gamtos tyrimų centro užsakymu 2011 m. buvo parengtas projektas, kuriuo Suvainiškio ir Taručių (Pandėlio sen.) gyvenviečių apylinkėse 2012-2014 m. planuota vykdyti Sosnovskio barščių populiacijos prevenciją, numatant tam skirti apie 100 tūkst. Lt. Pagrindiniai projekte nurodyti kovos būdai: piktžolės iškasimas ir pjovimas konkrečiu laiku. Projekte akcentuojama, jog siekiant išnaikinti žolę, keletą metų iš eilės reikia ją pjauti balandžio-gegužės ir birželio-liepos mėnesiais, kol sėklos dar nesubrandintos ir neišsibarsčiusios laukuose. Kasti Sosnovskio barščius nurodoma jiems tik sudygus, nelaukiant pilno atžėlimo. Tačiau projektas patvirtintas nebuvo ir minėtų miestelių gyventojai karą su nepageidaujamu augalu turėjo tęsti vieni.

 

Kovoja kaip išgali

Rokiškio miškų urėdijos Pandėlio girininkijos girininkas Aidas Rinkevičius sakė nieko negirdėjęs apie minėtą projektą, o išklausęs jame išdėstytus kovos būdus, neslėpė pasipiktinimo. „Tokie kovos projektai paprasčiausiai populistiniai. Juos rašo žmonės, neturintys jokio supratimo apie Sosnovskio barščius ir nė karto su jais nesusidūrę tiesiogiai. Visur kalbama apie 6-7 augalus 1 kv. m. Jei taip būtų, gal ir galėtume svarstyti iškasimo galimybę. Tačiau realybė kitokia: tame pačiame 1 kv. m auga 70-80 barščių. O kalbant apie pinigus, tai – tik lašas jūroje. Norint sunaikinti plytinčias plantacijas, reikia tikrai daugiau. Kaip manote, kodėl neatsiranda norinčiųjų vykdyti šios velnio sėklos kontrolės projekto? Nes visi supranta, kad tai – kova su vėjo malūnais. Kas rašė projektus, tegul ir toliau rašo, o mes kovojame kaip išgalime”, – dėstė girininkas.

Pašnekovas sakė, kad jis, kaip girininkas, įnirtingiausiai su Sosnovskio barščiais kovoja jaunuolyne: „Labiausiai mes kovojame už jauną mišką. Barštį kapojame maždaug kas dvi savaites, kadangi didžiuliai žiedynai užauga net iki 4 ar 4,5 metrų aukščio. Baiminamės, kad jie neužgožtų medelių. Kova baigiasi, kai medis perauga piktžolę. Tada pastaroji kovoja už išlikimą.”

 

Pakelėse – šimtai kilometrų baltų kepurių

„Velnio kultūra” – taip Pandėlio apylinkėse didžiulius plotus apnikusį augalą vadina Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius. „Ne tik Suvainiškyje ar Taručiuose situacija siaubinga. Į kurią pusę bevažiuotum, šimtai kilometrų pakelėse, pamiškėse ar nedirbamuose laukuose pridygusių šių piktžolių. Neįsivaizduoju, kokie gali būti naikinimo būdai, jei augalas yra dvimetis, o sėklos žemėje išlieka gyvybingos keletą metų. Reikėtų keletą metų arti lauką, kuriame auga barščiai, tada gal jie ir išnyktų. Aplinkos apsaugos ministerija rinko informaciją apie barščių „okupuotus” plotus, tačiau nebeįmanoma suskaičiuoti, kiek šis augalas užsėjo laukų, ganyklų”, – svarstė seniūnas.

 

 

Trys klausimai

Virginijui STUMBRIUI, Maineivų kaimo (Juodupės sen.) ūkininkui

 

„Barščiai plinta, kai laukuose niekas nieko nedaro”

 

– Nuo 2001 m. Aplinkos apsaugos ministerija Sosnovskio barščius paskelbė nuodingais ir pavojingais žmogaus sveikatai. Ar per 13-a metų buvo imtasi kokių nors priemonių mažinti šių augalų populiaciją?

 

– Apie būtinybę naikinti Sosnovskio barščius kalbama kiekvienais metais. Esu girdėjęs, jog siekiant naikinti šių augalų populiaciją rašomi ir kuriami įvairūs projektai, svarstomos naikinimo priemonės, tačiau apie konkrečių veiksmų vykdymą nieko nežinau. Kiekvienas su jais kovoja kaip išgali, kokį būdą atranda. Iš tiesų, situacija šalyje tikrai nekokia. Prieš kelias dienas mačiau už Utenos plytinčias didžiules Sosnovskio barščių pievas. Net keista, kaip šis augalas galėjo taip gausiai užsisėti ir kodėl niekas nieko nedaro.

 

– Esate ūkininkas, pats turite didžiulius laukus. Kokių imatės priemonių naikindamas nepageidaujamą augalą?

 

– Pagrindinė priemonė ta, kad visa mano žemė yra dirbama. Kartu su kitu ūkininku „spaudžiam” barščius pamiškėje ir ardami laukus nesuteikiame galimybės jiems išplisti. Giliau, miško tankmėje, jie neauga, tikriausiai saulės per mažai. Žinoma, pasitaiko, kad vienas kitas išdygsta, bet tokius gerai naikina javam apsaugoti nuo piktžolių skirti chemikalai. Iš tikrųjų, šios žolės ne taip lengvai atsiranda ir plinta, jei su jomis „užsiimi”. Pamiškėse, kur nebeariu, šias žoles pjaunam. Pirmą kartą nupjovus, žiedynas greitai atauga, o jo aukštis siekia apie metrą. Antrą kartą nupjovus, barštis žiedus sukrauna per trumpesnį laiką ir žemiau – pusmetrio aukštyje. Kaip sakoma, kiekvienas taikosi prie išgyvenimo sąlygų, tačiau po šių šienavimų dar užpurškus rundapo pavojingas augalas nebežydi. Taip jį alinant per 2-3 metus barščių šaknys išnyksta, ir nebėra kam ataugti.

 

– Ar įmanoma visai išnaikinti šį augalą ir kokius būdus siūlytumėte?

 

– Aš žinau vieną ir patį patikimiausią būdą: norint išnaikinti piktžolę iš laukų, reikia dirbti žemę ir neleisti jai dirvonuoti. Ilgomis šaknimis jie stipriai įsikabinę į žemę, todėl jei neari, ganėtinai sunku barščius išnaikinti. Dauguma savininkų turimas žemes deklaruoja tik dėl „pliusiukų”, o žolę nupjauna vos kartą per metus, tad nereikia stebėtis: apleistuose laukuose veisiasi šios piktžolės. Manau, vienas efektyvesnių naikinimo būdų – purkšti laukus piktžoles naikinančiais chemikalais. Reguliariai tą darant per keletą metų Sosnovskio barščiai išnyktų.

Svetainės www.grokiskis.lt lankytojų nuomonės

 

Mmm: „Girdėjau, rundapu šalina.”

Barščiai: „Apleistoje buvusios sodybos teritorijoje tarp Degsnių ir Mitragalio vėjas ir paukščiai barščių sėklas nešioja ir plečia jų plotus. Reikėtų rasti apleistų sklypų savininkus ir bausti nevalas. Veisia gyvatynus tvarkingų žmonių panosėje, fui, niekdariai.”

2: „Prie buvusio vaistų sandėlio, gyvenamojo namo link, šių augalų plantacija. Kiek žinau, ten gyvena maži vaikai.”

A: „Parodykit, kaip jie atrodo.”

Sodininkė: „Prieš kelerius metus netoli savo sodo Steponyse pastebėjome maždaug poros kvadratinių metrų plotelį, kuriame vešėjo Sasnovskio barščiai. Išsigandome, kad tos baisybės atsiras ir mūsų sode. Pradėjome kovą. Didelėmis pastangomis ir išmone mums pavyko su jais susidoroti. Kitais metais jų nebebuvo. Visada atkreipiame dėmesį į šalia mūsų esančius apleistus sodus. Jei kiekvienas iš mūsų nebūtų abejingas, Sasnovskio barščiai nebūtų įsigalėję. Draugė pasakojo, jog kažkur Suvainiškio link yra Sasnovskio barščių giraitė. Sakė, jog kraupu pro juos net važiuoti, nes jų labai daug, atrodo, kad važiuoji tuneliu. Būtinai reikia kažką daryti ir nedelsiant.”

Rundapas: „Padeda tik labai ankstyvoje stadijoje.”

M: „Nebrangiai parduodu sėklytes. Labai tinka uošvienės daržui apsėti.”

Uošvienė: „Ačiū, ženteli, pati prieš 30 metų buvau pasisėjusi, tai kol išnaikinau, keletą metų turėjau pūslėtas rankas.”

Menki: „Kriaunose prie apleisto pastato pilna barščių ir visa ko, bet niekam neįdomu, nors žmonės aplink gyvena.”

Nieki: „Už Maineivų, kur minit, tų barščių tikrai labai daug… Ir juos nelengva išnaikinti – tik kas nebandė, gali taip sakyti… Jie nuodingi, gali labai nudeginti, ypač dirbant saulėje per tokius karščius, jei pakliūtų sultys ant odos…. Tikrai verta panikuoti.”

Niekis: „Ar tai problema? Turim išsirinkę valdžią, sąžiningai išrinktus seniūnus, kurie puoselėja savo teritoriją. Neduos subręsti, nuveš pusdieniui kelis viešųjų darbų žmones, nupjaus dar žydinčius ir grėsmės nėra. Kasdien važiuoju pro Maineivas į Onuškį, nėra jų ten labai daug. Ar verta panikuoti?”

Ww: „Labai gražiai žydi.”

Nupurkšti rundapu: „O paskui vėl kartoti, neleisti augalui subrandinti sėklų.”

Gaspadorius: „Reikėtų kompensuoti šių augalų naikinimo programas, nes tam reikia ir jėgų, ir gebėjimo, ir pinigų…”

 

Sliobenas: „Sosnovskio barščiais pasigrožėti galima ir Rokiškyje, Topolių gatvėje. Nuo griaunamos grytelės driekiasi griovys. Tame griovyje jie ir auga. Pernai pranešėm seniūnijai, nupjovė. Šiemet irgi pjovė, tad kol kas matyti tik lapai, žiedų nėra. Bjaurus augalas.”

Svirno žvynė: „Niekam tikusi kultūra. Nei pagrauši, nei pasigrožėsi. Naikinti juos.”

Brisius: „Taigi žadėjo kompensacijas duoti tiems, kurie šitą bjaurastį naikina. Pažadėjo – „patiešijo”? Akivaizdu, kad tvarkyti šią kultūrą reikia skubiai. Ir negailestingai. Kompensacijos pagelbėtų, nes darbo naikinant šitą nuodingą piktžolę yra labai daug.”

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: