Dar pernai seniūnai Darbo biržoje skundėsi, kad pagal Viešųjų darbų programą dirbančius žmones reikia prižiūrėti kaip mažus vaikus: užtenka valandžiukei palikti juos be priežiūros, ir brangius darbo įrankius teks rinkti iš pagriovių, o darbininkus – iš aludžių. Ar sunkmetis pakeitė požiūrį į viešuosius darbus?
Skirtingi požiūriai
Kuomet nedarbas rajone buvo itin didelis, viešieji darbai tapo labai geidžiami, ypač kaimo vietovėse. Net būdavo įtarinėjama, esą tokie darbai skirstomi pagal pažintis. Mažėjant bedarbių viešieji darbai tapo „mėlynanosių“ prieglauda. Rajono seniūnai Darbo biržos atstovams ne kartą skundėsi, kad nesiūloma kvalifikuotų darbininkų, galinčių atlikti, pavyzdžiui, statybos ar remonto darbus. Kita bėda – bedarbių žalingi įpročiai. Vienas rajono seniūnų pasakojo, kad užteko seniūnijos darbuotojui darbininkus be priežiūros palikti kelioms minutėms, o grįžęs rado tik pagrioviuose išmėtytus kastuvus, dalgius ir kitus darbo įrankius. Gaudydami darbininkus po aludes, seniūnijos darbuotojai sugaišo visą pusdienį. Sunkmečiu požiūris į viešuosius darbus keičiasi: net laikinas darbas, garantuojantis pajamų, vėl tampa vertybe.
Visas straipsnis antradienio „Gimtajame…“
Lina Dūdaitė
