Europos Sąjungos ir rajono savivaldybės lėšomis sutvarkyta Struvės geodezinio lanko Gireišių punkto aplinka vertinama prieštaringai. D.Zibolienės nuotr.
Europos Sąjungos ir rajono savivaldybės lėšomis sutvarkyta Struvės geodezinio lanko Gireišių punkto aplinka vertinama prieštaringai. D.Zibolienės nuotr.

Struvės geodezinio lanko Gireišių (Panemunėlio sen.) punkto aplinkos tvarkymo projektas, įgyvendintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir rajono biudžeto lėšomis, jau baigtas, tačiau džiaugsmo jis teikia tik projekto vadovui. Jo idėjos autorės būtų laimingesnės, jei sumanymas būtų likęs popieriuje…

Pasaulio paveldas
Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, pagal svarbą Struvės geodeziniai punktai prilygsta Vilniaus senamiesčiui ar Kuršių nerijai. Tai – daugiau nei 2 820 km ilgio trianguliacijos grandinė. Ji tęsiasi per dešimt valstybių nuo Fugleneso (Norvegija) iki Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros Ukrainoje. Šis mokslo pažangą liudijantis objektas pavadintas Tartu universiteto profesoriaus astronomo Friedricho Georgo Vilhelmo Struvės (1793–1864) vardu.
Savo ilgiu ir matavimų tikslumu lankas sudarė naujas galimybes Žemės elipsoido formai ir matmenims tikslinti, o šie matavimai turėjo didelės svarbos astronomijos, geodezijos bei kartografijos raidai. Seniausioji lanko dalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje. Pagal lanko taškus dar XIX a. pradžioje buvo skaičiuojamas dienovidinio, einančio per Lietuvą, ilgis ir linkis. Tokių taškų Struvės geodeziniame lanke yra 34. Lietuvos teritorijoje – trys. Vienas jų – Gireišių kaime. Visi trys Lietuvos lanko taškai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Idėjų konkursas
Rajono savivaldybė, siekdama sutvarkyti Gireišių punkto aplinką, 2010 m. pabaigoje paskelbė idėjų konkursą. Sumanymus pateikė penkios architektų grupės. Konkurso nugalėtoju buvo pripažintas jaunos iš Rokiškio kilusios, o šiuo metu Kaune gyvenančios  architektės Vitos Bartininkaitės ir jos kolegių Aistės Rakauskaitės bei Mildos Sviatikaitės projektas „Prie, pro, ant“. Kūrėjoms atiteko 6 tūkst. litų prizas.
Pagal architekčių sumanymą plikas laukas turėjo virsti iš tolo keliautojams pastebimu objektu ir puikia trumpalaikio poilsio vieta. Autorės pasiūlė įrengti čia apžvalgos aikštelę-pavėsinę, o šalia – vaikų žaidimų bei automobilių stovėjimo aikšteles.

Problemos
Pasidomėti Gireišių punkto projektu pasiūlė rajono tarybos narys Virginijus Lukošiūnas. Jo žiniomis, čia sustoję žmonės dairosi kavinės, apžiūri aplinką, pasupa vaikus, tačiau sunkiai suvokia, kuo ši vieta išskirtinė. „Pagrindinis akcentas – geodezinio punkto ženklas – yra nuošalyje: prieiti prie jo galima tik žaliąją veja, jo link nenutiesti takai“, – aiškino p. Lukošiūnas.
Politikas pastebėjo ir daugiau trūkumų: apžvalgos aikštelė ir šalia esantys takai yra mediniai. Kol kas jie atrodo gražiai, tačiau medis nuo drėgmės ima tamsėti ir pūti. „Abejoju, ar seniūnija turės lėšų medines konstrukcijas padengti laku ar kitokiomis apsaugos priemonėmis“, – sakė p. Lukošiūnas.
Rajono tarybos narys nesupranta, kodėl Gireišių punkte nėra pageidaujami neįgalieji: apžvalgos aikštelės nuovaža yra, tačiau pasiekti ją galima tik dolomito skaldos tekeliais. „Koks neįgalusis tai padarys savarankiškai? Tokiais takais ir mamoms sunku vežimėlius stumti, ir aukštakulniais bateliais vaikščioti. Kažin ar į šią vietą pamėgs jaunavedžiai“, – svarstė politikas.
Rajono tarybos narys įžvelgė ir daugiau objektų trūkumų. Štai automobilių stovėjimo aikštelę juosia aukšti šaligatvių bordiūrai, o vienintelis išvažiavimas iš jos – tiesiai į pagrindinį kelią. „Kaip bordiūrus įveikti  neįgaliesiems?“ – klausė p. Lukošiūnas. Politikui užkliuvo ir pradėta formuoti žalioji veja. „Žemė šioje vietoje molėta. Prieš sėjant žolę net nebandyta jos išlyginti, susmulkinti didžiulius grumstus. Vargu ar šią vietovę puoš nepriekaištinga veja“, – spėjo p. Lukošiūnas.

Baigtas įgyvendinti
Projektas „Struvės lanko Gireišių punkto aplinkos pritaikymas turizmui, propaguojant UNESCO paveldą“ jau baigtas įgyvendinti. Jo vertė – beveik 227 tūkst. litų.
Pasak savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vadovės Audronės Gavėnienės, projektuotojai, remdamiesi architekčių idėja, parengė techninį punkto projektą. Deja, dėl lėšų stygiaus teko keisti kai kurias sąlygas: beveik per pusę sumažinti automobilių stovėjimo aikštelę ir vietoje asfalto dangos užpilti ją skalda bei akmens drožlėmis, o takelius išgrįsti ne trinkelėmis, o užpilti dolomito skalda. Anot savivaldybės specialistės, naudoti medį pasiūlė idėjos autorės. Rangovai jį impregnavo, dar kartą tai daryti teks po penkerių metų. „Nors projektas buvo koreguojamas, tačiau architekčių pagrindinis sumanymas – apžvalgos aikštelė su pakyla ir pavėsinė po ja išliko“, – tikino p. Gavėnienė.
Projekto vadovas, Panemunėlio seniūnas Anicetas Bytautas yra visiškai patenkintas įgyvendinta idėja. Jis nesutinka su nuomone, jog Gireišių punktas nėra pasiekiamas neįgaliesiems. „Jiems iš automobilio geriau išsilaipinti ne stovėjimo aikštelėje, o prie šalia esančio medinio tako. Tuomet bordiūrai jiems netrukdys“, – sakė p. Bytautas. O kaip vežimėliais pasiekti apžvalgos aikštelė? „Neįgalieji dažniausiai keliauja su palyda, tad bus kam akmenuotais takais pastumti vežimėlius“, – sakė seniūnas. Anot jo, Gireišių punktas yra valstybės saugomas objektas. „Projekto tikslas buvo tvarkyti ne jį, o jo aplinką“, – aiškino seniūnijos vadovas. 

Kratosi autorystės
Kaipgi Gireišių punkto aplinkos tvarkymo projektą vertina jo idėjos autorės? Visos architektės šį objektą yra mačiusios tik nuotraukose. V.Bartininkaitės teigimu, galutinis rezultatas jas labai nuvylė. „Statybose įsivyravusi stagnacija: kiekvienas gamina tik tai, ką sugeba, nenori tobulėti, atsinaujinti, todėl visos pakelės, miškai ir sodybos atrodo vienodai. Ir šis objektas, deja, nėra išskirtinis. Jis tapo eiline pakelės poilsiaviete“, – sakė p. Bartininkaitė.
Rezultatu nusivylusi ir jos kolegė M.Sviatikaitė. Jos teigimu, įgyvendinta vos apie 5 proc. pradinio sumanymo. Architektė A.Rakauskaitė dar kategoriškėsnė: realybėje teliko vos procentas jų idėjos. „Vaikų žaidimų aikštelę siūlėme įrengti šiuolaikišką ir minimalistinę, o pastatė rąstinį medinuką kaip nuo pirkios pavogtą. Jis atrodo baisiai“, – sakė p. Sviatikaitė. Ji viliasi, kad pavasarį vaizdą bent kiek pagerins sužaliavusi veja. 
„Geriau jau šis projektas būtų likęs popieriuje. Dabar mums truputį dėl jo gėda: juk ateityje bus  minima mūsų autorystė“, – nusivylimo neslėpė p. Bartininkaitė.

 

 

 

Dalia ZIBOLIENĖ

vaiva2

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie