Vlado Žuklio sukurta Antano Strazdo skulptūra saugoma Rokiškio dvare. Krašto muziejaus archyvo nuotr.
Vlado Žuklio sukurta Antano Strazdo skulptūra saugoma Rokiškio dvare. Krašto muziejaus archyvo nuotr.

Šiomis dienomis minimas poeto ir kunigo Antano Strazdo 250 metų jubiliejus. Nors kiti, gyvenę ir rašę prieš kelis šimtmečius, pamiršti, tačiau legendinė, į rėmus netilpusi Strazdelio asmenybė ir šiandien domina istorikus, kūrėjus, paprastus žmones… 

Biografijos faktai
Tikrų A.Strazdo biografijos faktų likę labai mažai, todėl jis lietuvių literatūros istorijoje tapo pusiau legendiniu asmeniu.  Poetas ir kunigas. Tiksli poeto gimimo data nėra žinoma:  spėjama, kad tai 1760 m. kovo 9 diena. Poetas gimė Astrave (dabar Margėnai), Rokiškio rajone.
Gimė jis baudžiauninko šeimoje. Vaikystėje ganė gyvulius, paaugęs padėjo tėvams. Mokėsi  Kurše, paskui Krėsdavos kunigų seminarijoje, iš ten persikėlė į Varnius, kur po 9 mėnesių buvo įšventintas į kunigus. Kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Karsakiškyje, Jurgiškyje, Šimonyse, Pandėlyje. 1820 m. persikėlė į Kamajus. Nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. Už „elgesį ne pagal luomo pašaukimą“ 1828 m. liepos 10 d. poeto kunigavimas suspenduotas, jis uždarytas į Pažaislio vienuolyną. Savavališkai iš jo pasitraukęs 1829 m. grįžo į Kamajus. 1833 m. mirė po ilgos ligos, palaidotas Kamajuose.
Gyvam esant išleistas tik vienas poezijos rinkinėlis „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814 m.), kurį sudaro 9 eilėraščiai ir 2 religinės giesmės. Daug neišleistų eilėraščių plačiai paplito liaudyje, virto liaudies dainomis. Viena A.Strazdo giesmių – „Pulkim ant kelių“ prieš šv. Mišias Lietuvos bažnyčiose tebegiedama ir šiandien.

Unikalūs dokumentai
Krašto muziejus saugo Kamajų bažnyčios archyvą, kuriame galima rasti žinių apie tai, kaip A.Strazdas atliko kunigo pareigas parapijoje, taip pat unikalių  dokumentų, tarkim, apie kunigo pareigų suspendavimą.  Lenkiškai rašytame dokumente  užfiksuota, kad jo „jokiu būdu negalima leisti prie altoriaus“. Tačiau „griekai“ – nenurodyti. Anot Istorijos skyriaus vedėjos Onutės Mackevičienės, A.Strazdas neatitiko kunigų luomo reikalavimų: jo gyvenimas tilpo lūšnose, suplyšusiose sutanose, poezijoje, kurios ir dabar nepamirštame. Jo giesmė „Pulkim ant kelių“, pirmą kartą  lietuviškai sugiedota  Obeliuose ir Rokiškio bažnyčioje, vėliau paplito ir iki šiol giedama bažnyčiose. Net garsusis vargonų mokyklos steigėjas čekas Rudolfas Lymanas mokė savo mokinius šitos  giesmės. 
„Jei žmogus palieka pėdsaką, tai muziejuj net ir po 250 metų vis kas nors atsiranda, niekas niekur nedingsta“, – mano p. Mackevičienė. Kitas dokumentas liudija, kad  A.Strazdas buvo labai įsiskolinęs parapijiečiams. Dėl skolų už lūšnos remontą, sutanos lopymą, kalvio darbus per varžytynes pardavus gyvulius buvo uždirbta 15 rublių ir 35 kapeikos. Apie tai raportu klebonas informavo vyskupą, todėl šis dokumentas ir užfiksuotas. Jis, anot p. Mackevičienės, vaizdžiai parodo A.Strazdo gyvenimo būdą ir „turtus“.
A.Strazdas buvo  spalvinga konfliktinė asmenybė. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad dėl savo charakterio, meilės neturtingiesiems ir pomėgio rėžti tiesą į akis jis nuolat buvo kilnojamas iš parapijos į parapiją, o savo kilme būdamas varguomenės žmogus juo išliko iki pat mirties.

Portretas iškeliavo
Muziejuje, be dokumentų, taip pat XX amžiaus pradžioje leistų poeto knygelių, saugoma skulptoriaus Vlado Žuklio sukurta Strazdelio skulptūra. Galėjo būti ir Eduardo  Riomerio tapytas Strazdelio portretas, tačiau Rokiškio grafas  Pšezdzieckis  jį padovanojo  Kaune kuriamai Čiurlionio galerijai. Vedėja O.Mackevičienė neslepia: „Gaila, jog paveikslas iškeliavo į Kauną, nes jis galėjo būti dvaro puošmena.“ Juolab kad, amžininkų pasakojimu, atkurtame Strazdo portreto fone –  Rokiškio dvaras, tvenkiniai, pastatai, todėl paveikslas labai vertingas  istoriniu požiūriu.  Muziejininkė yra girdėjusi kalbų, kad planuota atkurti Strazdo autentiškąjį veidą pagal kaukolę,  tačiau tai nebuvo padaryta. Istorikė mano, kad kunigo Strazdo gyvenime šou elementų ir taip pakako. 
Nors oficialiai nepatvirtinta, yra žinių, kad poetas turėjo  sūnų. Jubiliejaus proga Kamajų A.Strazdo gimnazijoje išleistame laikraštyje rašoma: „Ne tik su kunigais, bet ir su vyskupais jo nei kiek nesiskaityta. Kai vyskupas jį ėmė barti už sūnų, jis atsakęs: “Dvasiškas tėve, kad ir Dievas turėjęs sūnų. Tai ką jaunus paprastus žmogelius už tai kaltinti.“

Nepagarbiai pasielgti neleido
1933 m., kai nuo  Strazdelio mirties buvo praėję 100 metų, Kamajuose  jam atidengtas paminklas. Anot seniūno Vytauto Vilio, įdomi jo sukūrimo istorija. Mat iš pradžių kunigija  tarpusavyje pasitarė, kad „atlaikys mišias ir taip paminės“,  nes Strazdas ėjo prieš kunigus ir turtuolius, apskritai buvo tolokas pavyzdingam kunigui. Tačiau  Kamajėlių  dvarininkas šviesuolis Indriūnas  taip nepagarbiai su poetu pasielgti neleido: jo iniciatyva kartu su J.Tumu – Vaižgantu  visoje Lietuvoje buvo renkami pinigai paminklui. Tiesa, atidengiant paminklą dalyvavo visa tuometinė Rokiškio valdžia, kunigija, poetas Liudas Gira. Šie faktai užfiksuoti muziejuje saugomose fotografijose.

Didžiausias įamžinimas
Vis dėlto seniūnas V.Vilys mano, kad 2005–aisiais  Strazdo įkėlimas Kamajų herban – didžiausias poeto įamžinimas. Buvo įvairiausių minėto herbo variantų, kol jame atsirado paukštis strazdas, simbolizuojantis liaudies mylimą ir turtuolių nekenčiamą  dainių.
Tikroji A.Strazdo gimimo data nežinoma, ji sąlyginė.  Anot p. Vilio, remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, jis gimęs tarp  1755–1763 m. kovo 9 dieną, todėl jubiliejams skaičiuoti pasirinktas  viduriukas – 1760–ieji.  Seniūnas sakė, jog neaišku ir tai, ar Kamajų kapinėse, kur stovi antkapinis paminklas poetui, yra tikroji palaidojimo vieta. Tiesa, kad jis palaidotas šiose kapinėse, neabejojama.

Pasididžiavimo jausmas
Gimnazija, kuriai A.Strazdo vardas suteiktas 1963–iaisiais, rūpinasi  ne tik poeto kapo priežiūra. Čia vyksta ir dauguma  A.Strazdui skirtų renginių: kovo 9 d. su menine programa buvo  atvažiavęs aktorius  Ferdinandas Jakšys, o ketvirtadienį  gimnazijoje vyko  šventė „Strazdo giesmė“, kurioje dalyvavo  svečiai iš Kupiškio ir Karsakiškio (Panevėžio r.) pagrindinės mokyklos, kurios taip pat pavadintos Strazdelio vardu. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Olivija Saranienė, klausiama apie poeto atminimo išsaugojimą, pasakojo ne tik apie muziejų, kur kaupiamos knygos apie A.Strazdą, daugybė atmintinų renginių fotografijų, poetui skirtų spektaklių.  „Kovo 9-ąją, kai buvom bažnyčioje, pirmą kartą supratau, kad mūsų vaikams A.Strazdas yra svarbus. Tvyrojo tyla ir susikaupimas“, – sakė mokytoja. Ji neabejoja, kad kiekviename jų, kamajiškių, slypi pasididžiavimo, įsipareigojimo jausmas. O poetas, pašnekovės žodžiais, įdomus visų pirma todėl, kad  prieštaringai vertinamas, kitoks. Tai ne Salomėja Nėris ar Maironis. A.Strazdo vardo, anot O.Saranienės, neįmanoma eksploatuoti kūryboje: šiuo atveju itin svarbi asmenybė, kurios dvasia ir stengiamasi ugdyti jaunus žmones.  

Reda Milaknienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: