Jei Finansų ir Ūkio ministerija bei Seimas pritars tokiam Muitinės restruktūrizavimo projektui
Jei Finansų ir Ūkio ministerija bei Seimas pritars tokiam Muitinės restruktūrizavimo projektui

Šią savaitę Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (PPAR) susirinkę verslininkai, Panevėžio teritorinės muitinės (PTM) atstovai diskutavo apie Muitinės departamento darbo grupės parengto Lietuvos Respublikos muitinės struktūros optimizavimo projektą, kuriuo artimiausiame posėdyje žadama naikinti Panevėžio ir Šiaulių teritorines muitines.

Netektis bus skaudi

Jei Finansų ir Ūkio ministerija bei Seimas pritars tokiam Muitinės restruktūrizavimo projektui, Panevėžio teritorinė muitinė bus prijungta prie Kauno, o mūsų apskrities centre liks tik muitinės kontrolės postas. Įgyvendinant projektą gali nelikti ir rajono verslininkams itin svarbaus muitinės posto Rokiškyje. Šią informaciją patvirtino „Gimtojo…“ kalbinta PTM viršininko pavaduotoja Dainora Viksvienė. Ji sakė: „Komentuoti galiu tik patį projektą, tačiau ar jis bus įgyvendintas, ar ne, kol kas nėra žinoma. Jei vis dėlto būtų nuspręsta naikinti Rokiškio muitinės postą, mano manymu, tokios permainos labiausiai smogtų subsidijuojamos žemės ūkio produkcijos daugiausia eksportuojančiai „Rokiškio sūrio“ bendrovei“. PTM viršininko pavaduotojos teigimu, įgyvendinus numatomas permainas ir taip jau gausias šalies bedarbių gretas papildytų dar 45 Panevėžio teritorinės muitinės darbuotojai. „Ar sprendimas naikinti Panevėžio teritorinę muitinę ją jungiant prie Kauno yra teisingas, ar ne – komentuoti negaliu. Tačiau, kad ir kaip būtų, žinia, kad Šiaurės Lietuvoje gali nelikti muitinių, yra skaudi ir mums, ir apskrities verslininkams“, – sakė D.Viksvienė. Per Panevėžio teritorinę muitinę į trečiąsias šalis išvežama beveik pusė (45 proc.) visos šalyje subsidijuojamos žemės ūkio produkcijos.

Išlaidų smarkiai didės

„Gimtojo…“ kalbintas „Rokiškio sūrio“ bendrovės direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa, paklaustas apie galimas permainas, į ilgas diskusijas nesileido. „Šiuo metu gauname labai prieštaringas žinias: pagal vieną versiją muitinės postas mūsų mieste naikinamas, pagal kitą – jis liks. Būtent apie tai, kad Rokiškio postas išliks ir mūsų verslui nebus pakenkta, mus informavo ir Muitinės departamentas“, – sakė D.Trumpa. Tačiau, pasak jo, jei naujausios žinios nepasitvirtintų, verslui tektų patirti didelių sunkumų. „Per metus į Rusiją per Rokiškio muitinės postą eksportuojame maždaug 10 tūkst. tonų subsidijuojamos žemės ūkio produkcijos – sūrių, pieno miltų. Jai yra taikomos sugriežtintos įmuitinimo procedūros. Jei kyla koks nors nesklandumas, į muitinės postą mūsų specialistams reikia grįžti dar kartą. O į Panevėžį ar Kauną kursuoti du kartus būtų brangu. Panaikinus Rokiškio muitinę, mes nukentėtume ne tik finansiškai, bet užtruktų ir visa įmuitinimo procedūra – prarastume nemažai laiko“, – „Gimtajam…“ pasakojo „Rokiškio sūrio“ direktoriaus pavaduotojas. Jo teigimu, produkcijos įmuitinimo procedūros iškėlimas į Panevėžį ar Kauną pareikalautų papildomų 250 tūkst. litų per metus. „Per savaitę į užsienį keliauja per 10 krovininių automobilių su mūsų produkcija, taigi ir papildomų išlaidų, nusprendus muitinės postą perkelti už 100 km, susidarytų nemažai“, – sakė D.Trumpa.

Teliks furgonas išgaišusių kiaulių

Rokiškio muitinės posto naikinimas išgąsdino ir kiaules į Rusiją gabenančią bendrovę „Žiobiškio kompleksas“. Bendrovės direktorius Vidmantas Maželis sakė: „Kiaulės – ne daiktas, o gyvas padaras. Jas pervežti į užsienio šalis yra taikomi tam tikri laiko limitai, veterinariniai ir kiti reikalavimai. Jei vežant kitą produkciją darbuotojas gali iš tolėliau esančio muitinės posto grįžti be didelių nuostolių, tai su kiaulėmis nutiks visko: karštą vasaros dieną gyvuliai gali patirti šiluminį šoką ir iš planuotos į užsienį išvežti gyvos produkcijos teliks priekaba nugaišusių kiaulių…“ Pasak jo, Rokiškio muitinės posto naikinimas pareikalautų ne tik daugiau išlaidų, bet ir laiko sąnaudų. „Per savaitę į užsienį per miesto muitinės postą keliauja maždaug 2 furgonai mūsų produkcijos. Kiekvienas jų kelionei į Panevėžio muitinę papildomai sugaištų apie 4 valandas: tik krovinių gabenimas į muitinę ir atgal iš mūsų atims vieną savaitės darbo dieną“, – sakė V.Maželis. Pasak jo, koją gali kišti ir sudėtingas gyvos produkcijos ruošimas kelionei. „Apie 3 valandas trunka vien gyvulių pakrovimas. Vėliau reikia gauti veterinarų išrašus. Ką reikės daryti, jei kuri nors procedūra užtruks? Nebesuspėsime nuvažiuoti iki muitinės. Veždamas gyvulius – nepaskubėsi, o muitinės postai dirba tik iki 17 valandos“, – galimas problemas vardijo UAB „Žiobiškio kompleksas“ direktorius V.Maželis.

Vairuotojai irgi nukentės

Šiek tiek mažesnių, bet vis dėlto nepatogumų, patirtų ir krovinių pervežimu besiverčianti UAB „Ivabaltė“ bei prekiaujanti žemės ūkio mašinomis AB „Rokiškio mašinų gamykla“. „Ivabaltės“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis sakė: „Turime 24 krovininius automobilius, nuolat važiuojančius į Rusiją. Iki šiol būdavo labai patogu, kad tvarkant krovinių įmuitinimo procedūrą mūsų darbuotojai tą laiką praleisdavo namuose su šeimomis, dabar tokios galimybės nebeturėsime. Taigi, neminint finansinių nuostolių, kurių gal ir nebus labai daug, nukentės ir vairuotojai“. 

Mažiau valdininkų – geriau

AB „Rokiškio mašinų gamyklos“ direktorius gamybai Vytautas Byra teigė, kad galimų nuostolių ir nepatogumų kol kas dar neapsvarstęs. „Mūsų bendrovės krovinių srautas į Rusiją ar Baltarusiją nėra didelis. Per metus ten išsiunčiame tik apie 6-10 krovinių, likusi produkcijos dalis – maždaug 80-90 proc. – keliauja į Europos Sąjungos valstybes. Taigi didelių finansinių nuostolių patirti neturėtume. Viskas priklausys nuo paties proceso organizavimo: jeigu užteks į muitinę vieno reiso – didelių keblumų nebus. Kuo mažesnis biurokratinis aparatas – tuo mums geriau“, – „Gimtajam…“ sakė V.Byra. 

Agnė Puteikytė

kasyba

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie