Orams pamažėle šylant, sujudo sukruto ne tik gamta, bet ir per žiemą žemės darbų išsiilgę daržininkai, gėlininkai, sodininkai. Specializuotose sėklų parduotuvėse – pats darbymetis. Jose dirbantieji pastebi, jog vis daugiau miesto ir kaimo gyventojų domisi galimybe daržovių ir prieskoninių žolelių užsiauginti patiems. Kokybiškoms sėkloms šį sezoną rokiškėnai atseikėja vidutiniškai apie 20 eurų.
Rūpestis daržais – nuo sausio vidurio
Daugiau kaip dešimtmetį rokiškėnams kokybiškas sėklas savo krautuvėlėje Kauno g. siūlantis Jonas Siniauskas „Gimtajam…“ sakė, jog įprastai sėklomis mūsiškiai rūpintis ima maždaug nuo sausio vidurio. „Vieni pradeda nuo anksčiausiai sėjamų paprikų pakelio, kiti iš karto atsineša sąrašą visam sėjos sezonui. Pats pardavimų įkarštis – kove. Yra keletas entuziastų, kurie sėklų krautuvėlės duris varsto ir žiemą: domisi ant palangės auginamomis prieskoninėmis žolelėmis, mėgina užsiauginti pipirnės ar kt.“, – pasakojo J. Siniauskas.
Pageidauja prieskoninių žolelių
Ir J. Siniauskas, ir Vilniaus gatvėje įsikūrusios parduotuvės „Žalia stotelė“ pardavimų vedėja Genė Šinkūnienė pastebi, jog šį sezoną pirkėjai sėkloms vidutiniškai išleidžia apie 20 Eur (apie 69 Lt). Pasak pašnekovų, tradiciškai rokiškėnai neįsivaizduoja daržo be ridikėlių, salotų, svogūnų, petražolių, krapų, pomidorų, agurkų, morkų, burokėlių, česnakų, paprikos. „Jau antrus metus pastebime išaugusį žmonių susidomėjimą daržovių sėklomis. Vienus užsiauginti savų daržovių skatina noras gyventi sveikiau, kiti tiesiog susigundo patraukliai internete ar spaudoje pateikta informacija apie naujas daržovių rūšis ir panūsta jas išbandyti“, – sakė G. Šinkūnienė.
Sėklų pardavėjai pastebi ir per dešimtmetį stipriai pakitusį žmonių požiūrį į prieskonines žoleles. „Anksčiau kone kiekvienam klientui tekdavo įrodinėti, kad darže jų tikrai verta turėti, bet tik retas susigundydavo. Tuo tarpu dabar daugumos atsineštuose sąrašuose yra ne tik petražolių, krapų, bet ir rozmarino, baziliko, čiobrelių, melisos, mairūno, gražgarsčių ir kt.“, – teigė pašnekovai.
Populiariausios veislės ir „grįžimas“ prie žemės…
Pasak J. Siniausko, populiariausios, labiausiai mūsų rajono gyventojų pamėgtos daržovių veislės nesikeičia gana ilgą laiką. „Perkantieji pomidorų sėklas dažniausiai teiraujasi „Colibri“ ar pailgus vaisius brandinančių ir gausiai derančių „Giulietta“ bei įvairioms ligoms atsparių „Corazon“. Populiariausia agurkų veislė – „Mirabelle“: tai savidulkis, gerai derantis augalas, mėgstamas ir mėgėjų, ir profesionalų. Populiariausia paprikų sėkla – „Stanley“. Tuo tarpu ridikėlių „karalienė“ – „Rover“, brandinanti labai didelius, beveik per pusę delno, ilgai neperaugančius šakniavaisius“, – pasakojo J. Siniauskas.
„Žaliojoje stotelėje“ nuo seno paklausiausia pomidorų sėkla – „Tolstoi“, agurkai – tos veislės, kurios brandina neperaugančius vaisius kekėse ir t. t. „Internetas, televizija ir žmonių domėjimasis sveika gyvensena, noras pabūti gamtoje įleidus rankas į žemę daro savo: klientai domisi įvairiausiomis veislėmis, nes žino, kad turime galimybę jas pristatyti. Prieš gerą penkmetį žmonės masiškai pirko sėklą vejoms, nes sakė norį gyventi taip, kad kuo mažiau reikėtų lįsti prie žemės. Dabar pastebime atvirkštinį procesą: vis daugiau į parduotuvę ateina besiruošiančiųjų susiarti bent dalį vejos, kad tik galėtų patys užsiauginti daržovių“, – sakė G. Šinkūnienė.
Ką vertėtų išmėginti?
Pasak „Gimtojo…“ kalbintų sėklų pardavėjų, kiekvienais metais mūsų daržininkai mėgėjai darosi vis imlesni naujovėms: dažno šiltnamyje, be įprastinių pomidorų, auga ir mezgantys mažyčius vaisius ar jų kekes, lapiniai ridikėliai, pipirinės, baklažanai, arbūzai, užsienyje sveikuolių ypač vertinami lapiniai kopūstai, įvairių veislių moliūgai ir kt. „Šį sezoną visiems siūlome pamėginti vis dar retai auginamus dygliuotuosius ožerškius, kitaip vadinamus „Goji“ uogomis. Daugiamečio, maždaug serbento krūmo dydžio augalo vaisiai turi net 40 proc. daugiau antioksidantų nei žalioji arbata ir pasižymi dideliu geležies kiekiu. Šias rūgštoko skonio vitaminingas uogas gerai žino žaliavalgiai, sveikuoliai. Darže ar sode ožerškių vertėtų turėti kiekvienam“, – sakė G. Šinkūnienė. Tuo tarpu J. Siniauskas teigė, kad jau ateinančią savaitę iš Olandijos turėtų sulaukti saldžiosios stevijos, dar vadinamos „medaus žole“, sodinukų: „Sergantiesiems cukriniu diabetu cukrų atstoti galintį augalą išsiauginti iš sėklų – labai sudėtinga, sudygsta ir išauga – tik reta. Todėl žmonės jau nuo pernai laukia stevijos sodinukų“, – sakė pašnekovas.
Praktika rodo…
Kaip ir kiekvienais metais, pavasarį tarp daržininkų mėgėjų ir profesionalų kyla diskusijų apie sėjos kalendoriaus svarbą ir įtaką sėjos darbams. „Išradinėti dviračio – nereikėtų. Žinoma, galima viską imti ir susėti vienu ypu, bet praktika rodo, kad gamtos neapgausi. Klausiantiems visada rekomenduoju paisyti pagrindinės sėjos ir sodinimo taisyklės: visa, kas auga po žeme, reikėtų sėti ir sodinti tik esant delčiai, kas virš žemės – tik ne per delčią“, – patarė G. Šinkūnienė.
Didelis dėmesys ne tik daržui, bet ir aplinkai
Sušilus orams, sujudo sukruto ne tik norintieji užsiauginti daržovių, bet ir puoselėjantieji savo namų aplinką. Pasak J. Siniausko ir G. Šinkūnienės, dažniausiai pirkėjų akys krypsta į surfinijų, svyrančių palergonijų, verbenų, begonijų, šlamučių sodinukus bei astrų, margenių, dekoratyvinių viksvų ir kt. gėlių sėklas. „Ne paslaptis, dažniausiai šiuo reikalu rūpinasi moterys. Įprastai tam negailima ir 30 eurų. Dažnu atveju išsyk pasirūpinama ir gėlėms prižiūrėti bei joms puoselėti skirtomis priemonėmis, pvz., ilgalaikėmis trąšomis“, – sakė G. Šinkūnienė.
Pakilus oro temperatūrai, sujudo ir bitininkai: specialiai jiems skirtomis prekėmis bei reikmenimis prekiaujantis J. Siniauskas pasakojo, jog šiuo metu dažniausiai dairomasi maisto bitėms bei korių.
Šios savaitės pradžioje agurkų sėklų į „Žalią stotelę“ užsukęs Verksnionių (Kamajų sen.) kaimo gyventojas Jonas Bagdonas „Gimtajam…“ teigė šiltnamyje jau pasisėjęs ridikėlių, salotų, laiškinių svogūnų. „Greitai galėsime mėgautis pirmaisiais vitaminais. Dar auginsiu pomidorus, agurkus. Pats juos prižiūriu, geniu. Kodėl? Tiesą sakant, nė nežinau: norisi ir sveikesnio maisto, ir tiesiog taip esu įpratęs… Ar esu išmėginęs ką nors egzotiško? Bandžiau auginti arbūzus, bet nepasiteisino – nors ir suspėjo prinokti, bet buvo labai maži, neverti įdėto darbo“, – sakė pašnekovas.
Agnė Mackuvienė
