Seniai regėtas speigas sodininkams gali atnešti didelių nuostolių. Termometro stulpeliui kritus gerokai žemiau 20 laipsnių, jautresnių veislių vaismedžių žiedynpumpuriai gali nebeišgyventi. Dar sudėtingiau pavasarį atgis vynuogės bei šilumamėgiai egzotiški sodo augalai. Ūkininkai baiminasi dėl žieminių rapsų, kuriems labiau nei šalčiai kenkia maisto ieškančios stirnos…
Kriaušynas – jautriausias šalčiams
Žiema – ramybės metas sodininkams. Tik ne šiemet: ramybę pakeitė nerimas dėl ilgai užsitęsusių šalčių. Kazliškio seniūnijoje jauną verslinį sodą turintis Virgilijus Bulovas spėja, jog didžiausi nuostoliai bus jaunam kriaušių sodui. Šie augalai – patys jautriausi šalčiams. “Laukiu pavasario, tačiau jau dabar neabejoju, kad gero kriaušių derliaus neturėsiu. Speigas bus pakandęs augalų žiedynpumpurius. Džiaugsiuosi, jeigu tik to pakaks: gali iššalti ir patys vaismedžiai”, – svarstė sodo šeimininkas. Anot jo, nuostolių dėl šalčių greičiausia neišvengs ir obelų sodas. Vieno hektaro plote kelinti metai derlių veda labai skanių vaisių „Šampion” veislės obelaitės, kurios sunkiai atlaiko didesnius nei 20 laipsnių šalčius. V.Bulovo kolegai pasvaliečiui net po šiltesnės žiemos šios veislės obelys nunyko. Kiti Virgilijaus sodo vaismedžiai atsparesni speigui, todėl jis viliasi, kad šalčius šie peržiemos lengviau. “Konsultuosiuosi su sodininkystės specialistais, klausiu jų prognozių. Tikrieji žiemos padariniai pasimatys pavasarį, kai sodas ruošis žydėti”, – svarstė jauno sodo šeimininkas. Daug žmonių sodininko Virgilijaus klausia, kodėl rudenį jis nebaltina vaismedžių? V.Bulovas sako, jog nubaltinti per 7 tūkst. kamienų – milžiniškas darbas, nors pripažįsta, kad tokia procedūra sodui labai reikalinga.
Didžiausias kenkėjas – pelė
V.Bulovo sodas, užimantis apie 6 ha, aptvertas tvora, kad vaismedžių nepasiektų kiškiai ir stirnos – atpuolė pareiga aprišti vaismedžių kamienus. Tačiau tvora sodo neapsaugo nuo didžiausių jo kenkėjų – pelių, kurios pagraužia vaismedžių šaknis. “Šiltu metu sode mėtau plastiko vamzdelius su nuodais. Pasnigus seku pelių pėdsakais, vedančiais prie jų urvelių, ir nuodus kišu į urvelius”, – juokėsi iš savosios seklio rolės V.Bulovas. Svetlana ir Virgilijus Bulovai 5 ha sodą pasodino 2000-aisiais ir kasmet jį plečia. Tai vienas perspektyviausių sodų rajone. Patyręs sodininkas Juozas Barisa sako, jog ši žiema labiausia pakenks kaulavaisiams – vyšnioms, slyvoms, o ypač jautresnėms jų veislėms. Dėl šalčių gali neišgyventi vėlų rudenį sodinti vaismedžių sodinukai, šalčiui itin jautrūs sodininkų pamėgti šilumamėgiai persikai. Didelis pavojus ir vynuogėms, nes šaltis galėjo pakenkti jų viršžeminiai daliai. “Jeigu šaknys išgyvens, vynuogės atsigaus, tačiau derės tik po metų ar dvejų”, – svarstė sodininkas. Nuostolių neišvengs ir jautrių veislių tujomis rudenį sodybas apsodinę žmonės. “Patarčiau rinktis lietuviškam klimatui pakančius augalus. Gal jie ne tokie išvaizdūs, bet lengviau išgyvens mūsų žiemas. Iš Olandijos, pietinės Lenkijos atgabenti vaismedžiai, dekoratyviniai augalai sunkiai ištveria didesnius nei 20 laipsnių šalčius”, – patarė p. Barisa. Anot jo, stropiai prižiūrėtas sodas tikrai išgyvens, nors derlius gali būti mažesnis dėl šalčio pakąstų žiedynpumpurių. Sodininkas sakė, jog itin šalta žiema turi ir teigiamų pusių – gerokai sumažės sodo kenkėjų. “Rudenį sodo žemėje, sprindžio gylyje, buvo tarsi prisėta grambuolių, kurie graužia augalų šaknis. Nemanau, kad jie sugebėjo įsirausti dar giliau: įšalas dabar siekia per metrą”, – svarstė ponas Juozas. Ir kolorado bei kitų daržo kenkėjų turėtų sumažėti, nes šie parazitai neišgyvena dideliame šaltyje.
Rapsus graužia stirnos
Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Valentino Šedžio teigimu, šalčiai pasėliams nuostoliais kol kas negrasina. Tiesa, žieminiams rapsams šalta žiema galėjo kiek pakenkti, nes stipriai šalti pradėjo tuomet, kai ant laukų beveik nebuvo sniego. Pasak agronomijos specialisto, sniego sluoksnis apsaugo žieminius javus nuo šalčių. Jeigu pavasaris neiškrės šunybių, didesnių derliaus nuostolių nebus. Blogiausia, kas pavasarėjant gali nutikti, – užklupti šalčių kaita su atlydžiais: naktimis stipriai šąla, o dienomis būna pliusinė temperatūra. “Gavome signalų, kad rapsų laukuose būriuojasi maisto ieškančios stirnos. Pasėliams jos gali padaryti daugiau bėdos nei šalčiai”, – svarstė p. Šedys.
Galovėjams – sniego maudynės
Ilgai užsitęsę šalčiai sukėlė rūpestį ir galvijų augintojams, bandas laikantiems šaltasieniuose tvartuose. Rokiškio kaimiškosios seniūnijos ūkininkas Almantas Šedys, šaltasieniame tvarte bandą laikantis ant kraiko, sakė, jog naktimis fermoje temperatūra kartais nukrisdavo žemiau nulio. “Labai laukiu, kada baigsis šalčiai”, – greito atšilimo vylėsi ūkininkas. Ūkininko Sauliaus Jasinevičiaus karvių banda šaltasienėje fermoje speigus ištvėrė, nors sausio pradžioje jis sakė, jog problemų gali kilti, jeigu fermoje temperatūra laikysis apie nulį. Laikomos tokiuose natūralaus vėdinimo tvartuose karvės rečiau serga, bet žiemą sunaudoja gerokai daugiau pašarų. Žiemos speigo visai nesibaimina Tomo Davainio egzotiškieji galovėjai. “Saulei tekant banda bėga į laukus. Tik nakčiai galovėjai sulenda po stogu, o visą dieną vaikšto lauke laisvi. Sniegu ypač patenkinti jaunikliai. Gal jie siaučia po pusnis, kad sušiltų?” – svarstė p. Tomas. Gauruoti ir pusiau laukinio būdo jo augintiniai šalčiams labai atsparūs. Prieš penkerius metus į Davainių ūkį, esantį Legiškio kaime (Panemunėlio sen.), į meškinus panašūs 33 egzotiški gyvūnai atkeliavo iš Vokietijos. Ištvermingi ir priežiūros nereikalaujantys mėsiniai galvijai puikiai prisitaikė prie lietuviško klimato. Visą žiemą jie gali būti po atviru dangumi, nes ilgas plaukas ir gausus pūkas apsaugo nuo šalčio. Pašvietus saulei, net per didžiausius šalčius galovėjai gula ant sniego. “Prasidėjus šalčiams ūkininkui iš Kupiškio pardaviau galovėjų prieauglį. Jis sakė naktimis nemiegantis, bijąs, kad šie lauke sušals. Liepiau ramiai miegoti: galovėjai be vargo pakelia didelius šalčius”, – juokėsi p.Tomas.
Aldona Minkevičienė
