Pabaiga. Pradžia 2013-09-28
Tęsiame pasakojimą apie Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriaus medinę architektūrą. Šįkart – apie kryžių, įamžinusį parapijos žmonių kančias Sibire.
Sakralinės skulptūros tremties kančioms įamžinti
Didžiausios rajono bažnyčios šventorių puošia keturios medinės skulptūros. Tikinčiuosius, įėjusius pro pagrindinius šventovės vartus, pasitinka stogastulpis, skirtas Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, ir kryžius, primenantis jubiliejinius 2000-uosius Kristaus gimimo metus. Rugsėjį buvo pašventinta medžio skulptūra, skirta čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui Rudolfui Lymanui (1855 01 08 – 1904 02 14) atminti. O šventoriaus kampe šalia zakristijos stovintis kryžius primena tremtinių kančias Sibire.
1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui vis daugiau tremtinių išdrįso viešai prabilti apie masinius trėmimus į Sibirą, prievartinį jų išvežimą toli nuo tėvynės, sunkias gyvenimo, buities ir darbo sąlygas. Siekiant įamžinti tremtinių kančias bažnyčių šventoriuose pradėtos statyti sakralinės skulptūros, dažniausia kryžiai. Rajono tremtinys Juozas Barisa prisimena, jog praeities išgyvenimai ir laisvės idėjos būrė tremtinius. Jie noriai įgyvendindavo pasiūlytas idėjas. Kadangi daugumos šalies didžiųjų bažnyčių šventoriuose, taip pat parkuose, skveruose buvo statomi kryžiai tremtiniams, nuo jų nenorėjo atsilikti ir rokiškėnai. Sumanymui pritarė ir tuometinis Rokiškio parapijos dekanas Juozas Janulis, pasiūlęs kryžių statyti vidiniame šventoriaus kieme, netoli zakristijos.
Klaidos komplikavo paminklo statybą
Anot rajono tremtinio Prano Turonio, kol buvo ieškomas skulptorius, kuris galėtų įvykdyti užsakymą, kažkas iš tremtinių pasiūlė aplink kryžių sudėti lauko akmenėlius su užrašytais negrįžusių tremtinių vardais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis, poilsio vieta… Tokie nedideli paminklėliai turėjo tapti simboline Sibire mirusių rokiškėnų, kurių palaikai nepargabenti į Lietuvą, atminimo vieta, čia tremtinių giminaičiai per Vėlines galėtų padėti gėlių, uždegti žvakeles.
Paminklo projektą sukūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos dalyvis, profesorius Algimantas Nasvytis. Rajono tremtiniai jį suderino su urbanistikos, paveldosaugos specialistais, tačiau projekto įgyvendinimas buvo labai sudėtingas. „Tremtinių, kurie norėjo šventoriuje įamžinti savo giminaičių atminimą, paprašėme paminklus kurti iš galvos dydžio lietuviškų akmenų. Ir tai buvo didžiulė mūsų klaida – reikėjo labai aiškiai nurodyti išmatavimus. Kadangi to nepadarėme, tremtiniai pradėjo lenktyniauti, kas padarys didesnį paminklą. Kai kurie vietoj apvalaus akmens atnešė didžiules paminklines plokštes iš Ukrainos akmenų”, – prisiminė P. Turonis. Be to, simbolinius paminklus į bažnyčios šventorių pradėjo vežti ne tik Rokiškio, bet ir Kamajų, Juodupės parapijų tremtiniai.
Kur kas didesni nei planuota akmenys užėmė labai daug šventoriaus vietos. Dėl to pradėjo nerimauti tuometinis parapijos klebonas J. Janulis. Jis ruošėsi bažnyčios bokšto stogo remontui, o paminkliniai akmenys galėjo trukdyti pastolių statybai. „Carito” rajono skyriaus reikalų vedėja Zofija Klimienė prisiminė, jog Rokiškio parapijos komitetas sprendė, kas prižiūrės simbolinio paminklo aplinką, t. y. rudenį išgrėbs tarp akmenų nukritusius medžių lapus, šiukšles.
Dekano pasiūlymas papiktino tremtinius
Dekano J. Janulio pasiūlymas šventoriuje palikti tik medinį kryžių sukėlė didžiulį tremtinių pasipiktinimą. Jie nepritarė sumanymui akmenų kompoziciją perkelti į kitą vietą, nes buvo įsitikinę, kad savo sunkiu gyvenimu užsitarnavo vietą bažnyčios šventoriuje. Siekiant numalšinti tremtinių nerimą Kalneliškių kapinėse nutarta statyti koplyčią, o Vytauto gatvės parke – paminklą tremtinių kančioms atminti.
Rajono laikraštyje tremtinys Tautvilis Aleksiejus rašė („Paminklas gynusiems laisvę” – GR, 1991-05-24), jog iškilus nesutarimams tarp bažnyčios komiteto ir tremtinių, į šventorių suvežti akmenys su mirusiųjų pavardėmis laikinai perkelti į kitą vietą, o Lietuvos tremtinių sąjunga renka lėšas ir nori pastatyti naują paminklą Vytauto gatvėje.
Simboliška, jog tremtinių kančias Vytauto gatvės parke įamžino Roberto Antinio jaunesniojo akmens skulptūra: šio menininko tėvas Robertas Antinis sukūrė Nepriklausomybės paminklą, puošiantį Nepriklausomybės aikštę.
R. Antinis jaunesnysis akmenyje įkūnijo Rūpintojėlį. Paminklas lyg koplytėlė, kurioje galima padėti gėlių, o kiaurymėse – uždegti žvakes: tada paminklas tampa šviečiančiu žibintu. 1993 m. per Vėlines skulptūra buvo atidengta. „Žiūrėjau į garsaus menininko kūrinį ir nesupratau, ką jis jame norėjo pavaizduoti, tačiau, kaip ir visi tremtiniai, dėl šventos ramybės tylėjau”, – atviravo J. Barisa.
Tremtiniai pageidavo kuklaus kryžiaus
Anot tuometinio miesto seniūno Eugenijaus Germano Majausko, tremtinių skausmas buvo didelis, jų kančių mastas sunkiai suvokiamas. Tačiau pažvelgus per laiko prizmę suvoki, jog grįžusieji iš tremties galvojo tik apie savo atminties įamžinimą, tačiau jiems visai nerūpėjo parapijos interesai. Prabėgus dviem dešimtmečiams tremtiniai J. Barisa, P. Turonis ir T. Aleksiejus mano, jog vis dėlto buvo teisinga šventoriuje palikti tik kryžių, o akmenis iškelti į parką. Naujoji skulptūra ir akmenų kompozicija ne tik įprasmino tūkstančių tremtinių kančias tolimajame Sibire, bet ir papuošė Rokiškio senamiestį.
Tremtiniai kryžiaus kūrimą patikėjo uteniškiui Pranui Kaziūnui (1947-2013). Pasak J. Barisos, šį kūrėją pasiūlė Utenos tremtiniai, patenkinti jo sukurtu kryžiumi Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje. Rokiškėnai pageidavo tradicinio, paprasto kryžiaus be gausių pagražinimų.
Tremtinių kryžiaus šakų galai – piramidės formos, o centre – kryžma. Ją puošia piramidės formos spinduliai. Medinę Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūrėlę nuo lietaus saugo dvišlaitis ornamentuotas stogelis. Apatinė kryžiaus dalis – pagrindas platesnis už liemenį, jis įleidžiamas į pamatą. Pagrindo sankirta su liemeniu pabrėžiama karnizu. Ant trijų pagrindo plokštumų išraižytas tekstas „Sibiro tremtiniams” ir metai.
Tai jau antrasis medžio skulptoriaus P. Kaziūno kūrinys Rokiškio bažnyčios šventoriuje. Pirmasis buvo pastatytas jubiliejiniais 2000-aisiais Kristaus gimimo metais. Šis sakralinis paminklas liudija žmonių meilę Visagaliui.
P. Kaziūno išdrožtas dvipusis kryžius iš tolo matyti ir Kalneliškių kapinėse. Jis žymi vietą, kurioje laidojami parapijos senelių namų gyventojai. Kapinėse stovintis kryžius, priešingai nei tremtinių, labai gausiai puoštas.
Dvipusio kryžiaus šakų galai – trikampio formos, o centre – koplytėlės formos kryžma, papuošta augaliniais ornamentais. Virš koplytėlės abiejose pusėse matyti po du angelus ir monstrancija. Kryžiaus liemuo puoštas dviem karnizais ir gausiai dekoruotas pridėtiniais kiaurapjūviais ornamentais.
Dalia Zibolienė
