Rusija pradėjo plačią ekonominę kampaniją prieš Lietuvą. Nekreipdama dėmesio į Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos daromas nuolaidas, vakar didžioji kaimynė ėmė taikyti apribojimus lietuviškai pieno produkcijai.
Karai su kaimynais
Vos pasirodžius pirmosioms žinioms apie ketinimus neįsileisti lietuviškos pieno produkcijos, net Kremliui lojali Rusijos žiniasklaida suskubo trimituoti apie „pieno karą“ tarp Lietuvos ir Rusijos. Anksčiau panašų karą Rusija buvo paskelbusi Baltarusijai.
Formali „pieno karo“ priežastis – antibiotikų tetraciklino ir doksaciklino pėdsakai lietuviškoje produkcijoje. Tetraciklino pėdsakų Rusijos specialistai rado didelėse sviesto (11 059,35 kg), grietinės (262,2 kg) ir varškės (288,4 kg) partijose. O kitoje varškės siuntoje (3046,91 kg) aptiko doksiciklino priedų. Antibiotikų esą rasta “Pieno žvaigždžių” filialo Mažeikių pieninės varškėje, Rokiškio sūrio filialo “Rokiškio pienas” grietinėje, „Ukmergės pieninės“ varškėje ir “Žemaitijos pieno” Telšių filialo svieste. Pagal Europos Sąjungos (ES) standartus, pieno produkcijoje gali būti iki 100 mikrogramų antibiotikų pėdsakų. O štai pagal Rusijos standartus antibiotikų negali būti nė ženklo. Visos įmonės, eksportuojančios savo produkciją į Rusiją, dirba pagal šios valstybės kokybės standartus.
Neoficialūs šaltiniai Lietuvos Vyriausybėje teigia, kad Rusijos žingsnį galėjo nulemti ne antibiotikai, o tai, kad dvišaliuose santykiuose esama daug neišspręstų problemų. Vienas didžiausių dirgiklių yra situacija, susijusi su “Mažeikių nafta”. „Pieno karas“ – nebe pirmas šios šalies bandymas „paauklėti“ Lietuvą: iki šiol Rusijos pasienyje tebestovi vilkikų lietuviškais numeriais vilkstinės.
Paaukojo
Rusijos sprendimas neįsileisti lietuviškų pieno produktų gali skaudžiai smogti Lietuvos ekonomikai. Šiuo metu savo produkciją į Rusijos rinką tiekia 16 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, daugeliui jų Rusijos rinka yra labai svarbi.
Šalies valstybinės institucijos „šunuodegiauja“ didžiajai kaimynei. Rusijos ir Lietuvos kovoje dėl pieno jau paaukota “Ukmergės pieninė” – viena „Rokiškio pieno“ įmonių. Pastarajai laikinai sustabdžius galimybę eksportuoti produkciją į Rusiją Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikisi palankaus Rusijos sprendimo dėl kitų pieno perdirbėjų. Reaguodama į Rusijos raštą dėl antibiotikų lietuviškuose pieno produktuose VMVT patikrino “Mažeikių pieninę”, “Žemaitijos pieną”, “Ukmergės pieninę” ir “Rokiškio pieną”. VMVT teigia, kad nė vienoje jų pažeidimų pagal ES normas nenustatyta. “Vis dėlto nusprendėme, kad “Ukmergės pieninė” neatitinka Rusijos reikalavimų, ir mes ją laikinai išbraukėme iš sąrašo “, – komentaruose spaudai sakė VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas. VMVT parengė išvadas ir garantijas Rusijos Federacijos federalinei veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybai, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse sugriežtintos kontrolės priemonės, ir realizuojami vietos rinkoje bei eksportuojami pieno produktai yra saugūs bei atitinka Rusijos Federacijos reikalavimus.
Buvo ir didesnių bėdų
AB „Rokiški sūrio“ direktorius Antanas Trumpa „Gimtajam…“ teigė, kad jokių problemų dėl Rusijos rinkų nėra. Vilkikai su įmonės produkcija kaip keliavo, taip ir keliauja į šią šalį. „Jokių nuostolių, išskyrus moralinius, nepatyrėme“, – kalbėjo A.Trumpa. Direktorius pridūrė, jog įmonė išvengė didesnių nesklandumų ir dėl sugriežtintos lietuviškų vilkikų patikros Rusijos pasienyje: maisto produktus vežantis transportas buvo tikrinamas be eilės. Šiuo metu į Rusiją keliauja apie 10 proc. „Rokiškio sūrio“ produkcijos.
Apčiuopiamų problemų dėl to, kad neleidžiama eksportuoti Ukmergėje produkcijos, pasak A.Trumpos, įmonei nėra. „Tai tesudaro apie 1 proc. visos mūsų eksportuojamos produkcijos“, – sakė „Rokiškio sūrio“ direktorius. Jis situacijos dėl „pieno karo“ nedramatizuoja. „Esame išgyvenę ir didesnių bėdų, pavyzdžiui, ekonominę blokadą. O šitos problemos – laikinos“, – kalbėjo A.Trumpa.
Lina Dūdaitė
