Rajono tarybos posėdžiuose vieni politikai dažnai užduoda klausimus, nuolat replikuoja, abejoja siūlomų sprendimų nauda, o kiti neištaria nė žodžio, tik maigo balsavimo mygtukus. Aktyvieji neretai pavadinami auksaburniais, tik keliančiais erzelį, įpučiančiais nepasitikėjimo savivalda, o tyleniai ieško kitokių būdų problemoms spręsti.
Po komiteto ir frakcijos diskusijų – balsavimas
Dalyvaujant rajono tarybos posėdžiuose ar peržvelgus vaizdo įrašus nesunku išskirti tarybos narius, retai išsakančius savo nuomonę. Tarp jų –valdančiosios daugumos atstovai socialdemokratas Alfonsas Vitkus, „darbietis“ Arvydas Dagys, Liberalų ir centro sąjungos narys Darius Šapola, „Tvarkos ir teisingumo“ – Zinaida Timofejeva bei Kazys Krisiūnas.
„Politikoje ir taip daug auksaburnių. Man visiškai nesinori papildyti jų gretas. Jei būtų dar daugiau nuolat pasisakančiųjų bei replikuojančiųjų, posėdžiai baigtųsi vėlyvą vakarą“, – įsitikinęs A. Vitkus.
Patyręs politikas sakė nė neskaičiuojantis, kelintą kadenciją dirba. Jam įsiminė tie posėdžiai, kai tarybą sudarė ne 25, o 51 narys. Anot socialdemokrato, atkūrus šalies nepriklausomybę savivaldos lygmenyje buvo dažnai aptariama politinė situacija, grėsmės, krizės, sprendžiami esminiai klausimai, todėl ir posėdžių būta kur kas ugningesnių, nes politikai labai drąsiai reikšdavo savo nuomonę. Kiekvienas kaip įmanydamas gynė savo nuomonę ir darė tai labai nuoširdžiai.
„Bejausmė rutina – taip pavadinčiau šiandieninius posėdžius. Klausimus iš anksto aptariame komitetuose, frakcijose, o tarybos posėdyje belieka atlikti formalumą – balsuoti. Nebeliko ir principinių klausimų: dažniausiai sprendžiame smulkias problemas“, – lygino A. Vitkus.
Daugiau šeštadienio GR
Dalia ZIBOLIENĖ
