Didėjantis nedarbas ir noras į rajoną privilioti kuo daugiau jaunų aukštuosius mokslus baigusių žmonių skatina rajono savivaldybę diskutuoti apie tai, ar pensinio amžiaus dirbantieji neturėtų jauniems užleisti darbo vietų. Garbaus amžiaus žmonės siūlymą išeiti iš darbo sutiko labai įvairiai.
Palankios sąlygos
Rajono savivaldybės administracijos skaičiavimu, savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose dirba 56 pensinio amžiaus žmonės. Anot rajono mero Vidmanto Kanopos, su valstybės tarnautojais, vyresniais nei 65 metų, nebus pratęsiami darbo santykiai. Įstatymas numato jiems išmokėti atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją, tačiau dėl lėšų stygiaus savivaldybė to daryti nežada.
Pensinio amžiaus specialistams, įdarbintiems pagal darbo sutartis, įstatymas numato dviejų atlyginimų dydžio išeitines išmokas. Rajono savivaldybė, norėdama paskatinti šiuos žmones apsispręsti palikti darbo vietą, priėmė jiems itin palankų sprendimą: išmokėti iki šešių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką.
Šis savivaldybės siūlymas sulaukė labai prieštaringų vertinimų.
Savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Jočys sakė, jog būtina kalbėtis su dirbančiais pensinio amžiaus žmonėmis ir ieškoti abiem pusėms palankių sprendimų. Anot direktoriaus, tik bendraujant su dirbančiaisiais įmanoma sužinoti, keli jų sutiks pasinaudoti siūlomomis sąlygomis, o keli įsikibę laikysis savojo darbo.
Moralinė trauma
Pensinio amžiaus darbuotojų sąraše vyriausias – Obelių istorijos muziejaus vedėjas Andrius Dručkus. „Prieš dvejus metus Obelių muziejui padovanojau asmeninę kolekciją. Ją kaupiau visą gyvenimą. Už šį poelgį man buvo suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas. Tuometinė rajono valdžia mane apibėrė gražiais pažadais: esą galėsiu gyventi tarp eksponatų ir dirbti tol, kol gyvas būsiu. Deja, viskas labai greitai pasikeitė. Neslėpsiu: jaučiu didelę moralinę traumą. Valstybei patikėjau pusės milijono litų vertės kolekciją ir likau be pastogės ir be pinigų“, – sakė 83-ejų kolekcininkas.
Rokiškio krašto muziejaus administracija, kuriai pavaldus Obelių muziejus, pasiūlė p. Dručkui išeiti iš darbo. Jam buvo pažadėta 5 atlyginimų dydžio kompensacija. Tačiau toks pasiūlymas netenkina muziejininko: šiuo metu Obelių muziejaus pastatas yra rekonstruojamas, o remonto darbus planuojama baigti kitą vasarą. „Prieš akis – didelis ir labai atsakingas darbas: bus rengiamos ekspozicijos. Mintinai žinau visus savosios kolekcijos eksponatus ir galiu patarti, kaip juos išdėstyti. Abejoju, ar be manęs įmanoma tai padaryti“, – dejavo p. Dručkus.
Kol muziejus rekonstruojamas, jo įkūrėjas prisiglaudė pas dukrą.
Muziejininkas savo nuogąstavimus išsakė Rokiškio krašto muziejaus direktorei Nijolei Šniokienei. Šiuo metu deramasi dėl galimybės jam palikti pusę etato. Tokia pat etato dalimi planuojama įdarbinti žmogų, kuris po remonto padėtų parengti ekspozicijas.
Pašlijo sveikata
Siūlymą išeiti iš darbo ypač audringai įvertino Kriaunų muziejaus vedėja Algimanta Raugienė. Anot jos, dėl patirto nervinio šoko ant vienos kojos atsivėrė dvi, o ant kitos – viena rožės opa, nejautrūs darosi dešinės rankos pirštai. Muziejininkė – visoje Lietuvoje garsi Kriaunų ragana. Rožes ji išsigydė pati, o ranką operavo chirurgai. Ji planuoja kreiptis į teismą dėl nuolatinio jos teisių pažeidinėjimo.
„Nesu jokia nusikaltėlė. Tad už ką mane grūsti iš darbo? Net 34 metus kaip mokėjau ir kaip galėjau šlovinau Rokiškio rajoną ir Kriaunas. Metai, atiduoti darbui, rajono vadovams nieko nereiškia. Išmeta mane kaip suplyšusį kaliošą, nurašo kaip numirėlį. Tokio atsisveikinimo su muziejumi, kurį pati įkūriau ir išpuoselėjau, tikrai nesitikėjau. Tik dabar suvokiau, jog valdišką darbą reikia dirbti valdiškai, o ne nuoširdžiai“, – sakė p. Raugienė.
Dalį asmeninių daiktų vedėja jau išsigabeno. Ateityje ji žada kurti privatų muziejų Sriubiškių (Pandėlio sen.) kaime. „Kas dirbs po manęs, tas tegu ieško, renka ir kaupia eksponatus“, – pridūrė p. Raugienė.
Muziejininkė sakė suvokianti, kad reikia užleisti vietą jaunimui, tačiau įžvelgianti ir valdžios klastą: „Laisvas vietas užims dabartinės valdžios giminaičiai arba partijos kolegos“, – pridūrė ji.
O štai ilgametė Rokiškio krašto muziejaus istorikė Onutė Mackevičienė labai ramiai sureagavo į gyvenimo pokyčius. „Visiems ateina laikas išeiti iš darbo“, – labai trumpai situaciją pakomentavo muziejininkė.
Išvengs atleidimo
Rajono švietimo įstaigose dirba nemažai pensinio amžiaus pedagogų. Rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Elmonienė suskaičiavo, kad daugiausia jų triūsia Pandėlio gimnazijoje. Šie mokytojai dirba su specialiųjų poreikių vaikais. Beje, dalies dirbančiųjų nėra kuo pakeisti, nes tarp jaunimo nepopuliari specialiojo pedagogo specialybė.
Daug garbaus amžiaus pedagogų dirba ir „Romuvos“ gimnazijoje. Anot jos direktoriaus Gedimino Matiekaus, šiuo metu vyksta mokyklų tinklo optimizavimas: pedagogų atleidimo iš darbo problemą pirmoji pajuto Juozo Tūbelio gimnazija. Kadangi „Romuvoje“ dirbo daugiau garbaus amžiaus mokytojų, dalis jų buvo atleisti. Jų vietas perėmė 12 pedagogų, kuriems neliko pamokų J.Tūbelio gimnazijoje. „Optimizacijos planas lems dar vieną švietimo įstaigų – „Romuvos“ gimnazijos ir J.Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos – sujungimą. Manau, atsisveikinę su dirbančiais pensininkais, išvengsime darbingo amžiaus pedagogų atleidimo“, – sakė p. Matiekus.
Trys direktorės
Net trims Rokiškio miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms vadovauja pensinio amžiaus direktorės.
„Nykštuko“ lopšelio-darželio direktorė Stasė Kriaučiūnienė atsisakė kalbėti šia tema. Ji tvirtino, jog sprendimas apie tolimesnį darbą – jos asmeninis reikalas.
Daugiau nei 35 metus „Pumpurėlio“ lopšeliui-darželiui vadovaujanti Zita Matuzonienė sakė kol kas nepriėmusi jokio sprendimo. „Tyliai atėjau į ką tik pastatytą darželį, kūriau jo aplinką, būriau kolektyvą. Tyliai iš jo ir išeisiu“, – nuo tiesioginio atsakymo bandė išsisukti p. Matuzonienė. Jos vadovaujamoje įstaigoje dirba 4 pensinio amžiaus žmonės. Dėl jų išėjimo iš darbo direktorė žada tartis su profesinėmis sąjungomis.
„Net apsidžiaugiau sužinojusi savivaldybės norą atleisti pensinio amžiaus darbuotojus. Po ilgų svarstymų pagaliau apsisprendžiau, jog laikas ir man užleisti vietą kitiems“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė „Linelio“ lopšelio-darželio direktorė Aldona Jakšienė. Moteris neslėpė: apėjo įstaigą, kurioje praleista beveik 30 metų. Verkė. Į klausimą, kas galėtų šiai įstaigai vadovauti, p. Jakšienė atsakė suvokianti, jog šiems namams reikia naujų minčių, idėjų, atsinaujinimo, tačiau kas tai įgyvendins, ji nė nebandanti nuspėti.
Direktorė prisipažino pastaraisiais metais jutusi aplinkinių žmonių spaudimą: esą jau būtų laikas užleisti vietą kitiems. Tai vadovė priėmė kaip kovą už būvį, tačiau tokio aplinkinių elgesio nesureikšmino. „Noriu pasilikti laiko sau: keliauti po pasaulį, daugiau laiko praleisti su anūkais. Šiek tiek gailiuosi, kad visą gyvenimą atidaviau svetimiems: visuomenė prisimena tik tai, kas buvo bloga, o gerus darbus pamiršta“, – teigė p. Jakšienė.
„Šviežia“ pensininkė
Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus vedėja Salvinija Kalpokaitė lapkričio pabaigoje atšventė garbingą jubiliejų. Dar tebegyvenančią praėjusio gimtadienio įspūdžiais, ją užklupo žinia apie siūlymą pensinio amžiaus žmonėms savo noru išeiti iš darbo. „Rajono biudžetinėse įstaigose dirba net 70-mečiai. Gal reikėtų sulaukti, kada jie išeis ilsėtis?“ – tokia buvo pirmoji jos mintis.
Vėliau ji svarstė: jei Rokiškin atvažiuotų universitete bibliotekininkystės studijas baigęs jaunas specialistas, tai ji tikrai užleistų jam vietą. Deja, tokių specialistų rajone labai trūksta. Bibliotekininkė kol kas nepriėmė jokio sprendimo. Ji mano, jog nereikėtų lengva ranka nurašyti pensininkų, tiesiog įvertinti jų indėlį ir spręsti, kas dar gali būti naudingas savam rajonui.
Dalia ZIBOLIENĖ
