Jono Korsako kolekcijos perlas - 1926 m. pagamintas „Telefunken T – 10“ radijo imtuvas. J. Kačerausko nuotr.
Jono Korsako kolekcijos perlas - 1926 m. pagamintas „Telefunken T – 10“ radijo imtuvas. J. Kačerausko nuotr.

Jūsų namuose, kur nors kampe, tebedulka senas Rygos „Vef“ radijas? O gal palėpėje dulka močiutės senovinis radijo aparatas? Rokiškyje gyvenantis Jonas Korsakas – vienas iš tų, kurie apie juos galėtų išsamiai papasakoti.

 

61-erių J. Korsakas prisiminė vaikystę, kada pirmą kartą jis išgirdo stebuklingą žodį – radijas. „Esu kilęs iš Dzūkijos. Tais laikais tėvas „įsivedė“ radijo tašką, buvo tikra fantastika“, – prisiminė vyras.

Anot pašnekovo, Smetonos laikais Rokiškio miesto ir jo apylinkių žmonės gyveno gerai. „Nemažai gyventojų buvo apsirūpinę radijo imtuvais, nors šie tuomet buvo tikra prabanga. Radijo aparatai kainavo nuo kelių šimtų iki tūkstančio ir daugiau litų. Karvę tais laikais buvo galima įsigyti už šimtą litų. Kiek reikėdavo parduoti karvių tiems, kurie užsigeisdavo radijo?“ – juokėsi J. Korsakas. Pasak rokiškėno, minėtais Smetonos laikais gyventojai turėdavo mokėti radijo abonentinį mokestį, siekusi net šimtą litų. „Šalia namo pastatyta 18-20 m antena liudijo, kad jo savininkas turi radiją, vadinasi, yra pasiturintis. Tiesa, pasitaikydavo ir vadinamųjų radijo „chuliganų“, kurie nemokėdavo nustatyto mokesčio. Senieji radijo aparatai veikė amplitudės moduliacijos principu – trumposiomis bangomis. Dabar iš tokių radijo imtuvų nebeišgirsi jokios dainos ar garso“, – teigė J. Korsakas.

Justas Kačerauskas

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie