Jaunuolis juodais drabužiais, savo kūną papuošęs daugybe auskarų, baltai pudruotu veidu… Vieniems jis primena siaubo filmo pabaisą, kurią pamačius nejučia išsprūsta: „Bijočiau prie jo arčiau prieiti. Dar ką blogo padarys.“ Kitiems jis – po paslaptingu goto šydu pasislėpęs geraširdis ugnies šou gerbėjas…
Būti kitokiu
Juodi, kaukolėmis ir metalinėmis grandinėlėmis puošti drabužiai, tamsiai dažyti plaukai, rankas dengiantys tinkleliai, kišeninis laikrodis, ilga grandinėle, skirtingų spalvų akių vyzdžiai, baltas pudruotas veidas, kerziniai batai – tai rokiškėnas Tautvydas Kazlauskas, dažno praeivio nulydimas žvilgsniu. Šešiolikmetis sako nesureikšminantis aplinkinių reakcijos: net garbingo amžiaus moterų, manančių jį esant demonu, vaikiną lydinčių siaubo kupinais žvilgsniais ir net pradedančių melstis…
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Norbertas Byčkovskis
