Rokiškietės Virginijos Zaleckienės sukčiavimo ir patiklių pensininkų mulkinimo byla teismų istorijoje galėtų būti užkoduota „raktininkės” pavadinimu. Vagilė, nuteista pusketvirtų metų nelaisvės, sugebėjo nuo atsakomybės išsukti jai talkinusį nepilnametį sūnų. Tačiau „raktininkės” byla keliauja į Panevėžį, nes teismo nuosprendį apskundė prokurorai.
Apsukri kūmutė
Vagystėmis iš butų miestą pašiurpinusi V. Zaleckienė tapo pensininkų keiksmažodžiu. Daug šeimų apvogusi sukčiuvienė į svetimus namus nė karto nesilaužė: apgaule ji įgydavo aukų pasitikėjimą, o paskui šių duris atsirakindavo nukopijuotais raktais. Jos nusikaltimų braižas labai panašus į pasakų lapės taktiką: prisimeilinusi ir įgavusi butų šeimininkų pasitikėjimą, apgavikė grobė svetimus pinigus, vertingus papuošalus, dokumentus ir kitokius daiktus.
„Verslo” ženklas – padirbti raktai ir pigi vištiena
Vagystės iš garbingo amžiaus rokiškėnų butų kaip iš gausybės rago pasipylė 2012 m. pradžioje. Dingdavo daiktai ir pinigai, nors jokių įsilaužimo pėdsakų nebūdavo. Pareigūnai įtarė, jog rokiškėnus, dažniausiai vienišus, apvagia asmenys, turintys aukų butų raktus.
Pagal nukentėjusiųjų pasakojimus kriminalistai atkūrė galimą vagysčių scenarijų ir pergudravo vagilę – anksčiau teista V. Zaleckienė (teistumas neišnykęs) buvo pričiupta su neginčijamais įkalčiais ir uždaryta už grotų.
Pareigūnų įtarimai pasitvirtino: pensininkų pasitikėjimą vagilė įgaudavo siūlydama neva pigesnės vištienos, slapta pagrobdavo buto raktus, juos perduodavo „kojoms” – netoliese laukiančiam sūnui. Šis dviračiu lėkdavo pas raktų gamintoją kopijų. Kol raktai buvo gaminami, vagilė seniems žmonėms pasakodavo įvairiausias istorijas ir tiksliai sužinodavo, kada šių nebus namuose. Tada belikdavo atsirakinti aukų duris ir išnešti grobį.
Daugiau antradienio GR
Aldona Minkevičienė
