Atmintis – žvakės liepsna vėjyje, šalnos sustingdytas baltas chrizantemos žiedas, tylūs maldos žodžiai… Taip išėjusius į Amžinybę palydime mes, lietuviai. O kaip savuosius mirusius atmena kitos pasaulio tautos?
Santūri atmintis
Pasaulio religijos nepritaria, kad per gedulą būtų pernelyg stipriai reiškiamos emocijos. Judaizmas ir islamas tikintiesiems draudžia rautis plaukus ar kitaip save žaloti. Abi šios religijos kovoja su papročiu samdytis profesionalias raudotojas, nors visiškai išguiti šio papročio nepavyksta. Tiesa, pagal žydų papročius, artimieji iš sielvarto drasko drabužius. Tai simbolizuoja skaudžią ir negrįžtamą netektį. Izraelio parduotuvėse net galima nusipirkti jau iš anksto suplėšytų drabužių.
O štai etiopai gedėdami kerpasi plaukus, barsto galvą pelenais ir drasko veidą. Aliaskos indėnų gentis tlingitai svilindavo plaukus virš laužo.
Gedulo spalva – raudona?
Juoda gedulo spalva labiausiai paplitusi krikščioniškose šalyse, nors dar viduramžiais sielvartą dėl mirusių artimųjų žmonės reiškė ir rengdamiesi baltai. Štai mirusio karaliaus gedinti Prancūzijos valdovė del drabužių spalvos buvo vadinama baltąja karaliene. Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Graikijos senos moterys beveik visą laiką nešioja juodus drabužius: taip jos rodo sielvartą dėl mirusių giminaičių.
Tolimųjų Rytų šalyse balta iki šiol yra gedulo spalva. Todėl kinams ar japonams nedera dovanoti dovanos, perrištos baltu kaspinėliu, baltų gėlių. Kai kurios Afrikos ir Okeanijos gentys po artimųjų mirties visą kūną išsipiešia balta spalva.
O štai kai kuriose Afrikos gentyse gedulo spalva yra raudona. Tokia ji ir Korėjoje: išlydint mirusįjį nešama gedulinga vėliava: ilga raudonos spalvos juosta, kurioje baltais ir geltonais hieroglifais įrašomas mirusiojo vardas. Kirgizai, mirus jaunam žmogui, prie jurtos kelia raudoną vėliavą ant ilgo koto, o senoliui – baltą.
Budistai tėvų turi gedėti iki 100 dienų, kitų artimųjų – iki 49 dienų. Musulmonės gali ištekėti praėjus keturiems mėnesiams nuo vyro mirties. Katalikų bažnyčia gedulo laikotarpį sutrumpino iki trijų mėnesių, stačiatikiai gedi iki 40 dienų. Per tą laikotarpį siela klajoja, o gyvi artimieji turi jai padėti savo maldomis.
Pagal užsienio spaudą parengė Lina Dūdaitė
