Medis širdelės gal nesušildys
Medis širdelės gal nesušildys

„Aš tau rašau, nes labai pasiilgau tavo švelnių rankų, gražių didelių akių ir tavo negailestingos meilės man. Tikriausiai, mama, Tu žinai, kad aš gyvenu geruose vaikų namuose kartu su broliais ir seserimis… Prieš mirčiai atveriant duris norėčiau tave apkabinti. Aš tave labai myliu ir mylėsiu, kiek mano maža širdelė ištvers“, – tai ištraukos iš Dianos, augančios Obelių vaikų globos namuose, laiško mamai.

Mama, gink Dieve, nekalta
Obelių vaikų globos namų direktorės pareigas laikinai einanti Elona Adomavičienė ir socialinė pedagogė Vida Žaržojienė yra girdėjusios, skaičiusios ir mačiusios ne vieną knygos vertą istoriją – 56 čia gyvenantys vaikai nuo 7 iki 20 metų valdiškon įstaigon pateko ne todėl, kad tapo našlaičiais. Toks yra tik vienas. Dauguma jų turi gyvas mamas arba tėčius. Tačiau gyvenimas šiems vaikams nuo mažų dienų atgręžė ne šviesiausią pusę.
Štai dvi mergaitės ką tik atvažiavo čia gyventi dėl nesutarimų su globėjais, kitų tėvams atimtos teisės auginti atžalas, o kai kurie mažyliai apskritai nėra matę savo mamų. „Bet visiems jų reikia. Net jei neįsivaizduoja, kas tai… Tik ne kiekvienas moka įvardyti. Gal yra širdelėse nuoskaudos kartėlio, bet vis tiek nugali geri jausmai, o mamos idealizuojamos bent svajonėse. Vaikai supranta, kad tėvai jų neaugina, jais nesirūpina. Bet mama, gink Dieve, dėl to nekalta. Kažkas kitas kaltas –  atėmė,  išvežė, kažką ne taip padarė… Tik ne mama. Jei leistų rinktis, dauguma su ja ir liktų“, – pasakojo Elona ir Vida.

Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”

Reda MILAKNIENĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: