Tuberkuliozė, liaudyje dar vadinama džiova, – ne tik senų meilės romanų ir romansų reliktas. Baltoji mirtis aukas renka XXI a. visuomenėje. Apie jos atvejus mokyklose, vaikų darželiuose, net kariuomenėje kone kas savaitę praneša žiniasklaida. Mūsų rajono ligoninės gydytojai radiologai šiemet jau diagnozavo tris susirgimus šia liga. Šią savaitę pranešta, kad Dusetų (Zarasų r.) Kazimiero Būgos gimnazijoje nustatyti trys tuberkuliozės atvejai – susirgo vienos šeimos vaikai, įtariama, dar du pradinukai gali būti užsikrėtę nuo šia liga sergančio patėvio.
Mūsų senelių laikais diagnozė „džiova” reiškė mirties nuosprendį, tačiau atsiradus antibiotikams, ši liga išgydoma. Ir diagnozuojama ji nesunkiai. Žinoma, jei žmogus pats rūpinasi savo sveikata.
Tačiau rūpesčio savimi ir atsakomybės už kitus žmones maža, jei atvira tuberkuliozės forma serga mokytojai, darželių auklėtojai. Kaip jie prasprūdo pro tankų kasmetinių sveikatos patikrinimų sietą? Juk pakanka plaučių rentgeno nuotraukos, kad būtų diagnozuota ši pavojinga liga. Lietuvoje 2015 m. dėl tuberkuliozės buvo nepatikrinta pusė vaikų, kuriems tai turėjo būti padaryta: įodinis tuberkulino mėginys (Mantu testas) buvo atliktas kiek daugiau nei 31 tūkst. vaikų, tačiau tai tik pusė visų, kuriems toks mėginys turėjo būti atliktas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. nustatytą tvarką šis mėginys turi būti kasmet atliekamas 7 metų vaikams, taip pat vaikams, priklausantiems rizikos grupėms.
Sukrečiantis Skuodo gimnazijos atvejis: teigiamas tuberkuliozės testas nustatytas 77 moksleiviams. Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina Seimo Sveikatos reikalų komitetui aiškino, kad tuberkuliozės protrūkį Skuode lėmė ir aplaidus pačios mokytojos požiūris į savo sveikatą. Kaip teigė viceministrė, nors mokytoja turėjo sveikatos pažymėjimą, leidžiantį dirbti mokykloje, pradėjus ieškoti ligos židinio paaiškėjo, kad pakitimų jos plaučiuose buvo pastebėta dar prieš dvejus metus, o sveikatos būklė jau buvo atkreipusi ir aplinkinių dėmesį.
Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu. Susirūpinti ir pasitikrinti dėl šios ligos vertėtų, jei stiprus kosulys trunka ilgiau nei tris savaites, skauda krūtinę, kosėjama žalsvai geltonais arba kraujingais skrepliais, mažėja svoris ir apetitas, juntamas silpnumas ir nuovargis, karščiuojama, o naktį vargina prakaitavimas.
Medikai įspėja: daugėja susirgimų vaistams atsparia tuberkulioze. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitoje Lietuva yra pirma šalis Europos Sąjungoje pagal antituberkuliozinių vaistų atsparumą tarp naujų plaučių tuberkuliozės atvejų: 2014 m. iš 499 europiečių, susirgusių vaistams atsparios tuberkuliozės forma, net 116 registruota Lietuvoje.
Tik 10 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo medikų pastangų
Zita Kapušinskienė, Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė, vaikų gydytoja
Gydytojas negali nutempti žmogaus prie rentgeno kabineto, kad šis pasidarytų plaučių nuotrauką. Pacientų būna visokių: vieni rūpinasi savo sveikata, o kiti, vos gydytojui užsiminus, kad reikėtų pasitikrinti dėl tuberkuliozės, supyksta ir atsisako tyrimų. Antai vienas rokiškėnas, kai gydytoja rekomendavo atlikti plaučių rentgenogramą dėl tuberkuliozės, ėmė ir… pakeitė gydymo įstaigą. Reikia suprasti, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo medikų ir gydymo įstaigų. Likę 90 proc. – jo paties pastangų rezultatas. Taigi žmonės, dirbantys su vaikais, taip pat turėtų jausti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už aplinkinių sveikatą.
Griežto reikalavimo kiekvienam asmeniui kartą per metus atlikti rentgenogramą dėl tuberkuliozės nėra. Ar tokio tyrimo reikia, sprendžia šeimos gydytojas. Jei nėra įtarimo, kad žmogus serga, rentgeno tyrimas gali būti atliekamas rečiau nei kartą per metus. Tačiau jei pacientas pageidauja, gydytojas tikrai nusiųs jį pasitikrinti.
Mes tikimės ir kviečiame savo pacientus naudotis įvairiausiomis prevencinėmis programomis. Jei gydytojas dėl pacientų ir darbų gausos nepriminė apie jas, nebijokite pasiteirauti.
Vaikams, sulaukusiems 7 m., turi būti atliekamas vadinamasis Mantu tyrimas. Deja, mūsų gydymo įstaiga jo atlikti negali: šiuo metu Lietuvoje nėra registruoto tuberkulino. Kol jo būdavo, mes tikrindavome visus 7 m. vaikus, dažniau – socialinės rizikos šeimų, vaikų namų globotinius, vaikus, dažnai sergančius plaučių ligomis. Gavę teigiamą tyrimo rezultatą mažojo paciento nebepaleisdavome iš akiračio: jis būdavo siunčiamas pas gydytoją pulmonologą, po metų kartojamas Mantu tyrimas.
Nuo 2013 m. Lietuvoje nėra registruoto tuberkulino. Jo į Lietuvą atveža viena vaistų firma, tačiau toks tuberkulinas gali būti naudojamas tirti tiems vaikams, kurie kūdikystėje nebuvo skiepyti nuo tuberkuliozės. Neregistruotu tuberkulinu ir nesilaikydami nustatytos metodikos mes vaikų tirti negalime. Išspręsti šią problemą galima paprastai: centralizuotai nupirkti tuberkulino ir išdalyti jį šalies gydymo įstaigoms. Tikimės, kad į šią bėdą šalies valdžia atkreips dėmesį.
Nuo tuberkuliozės skiepijamas kiekvienas naujagimis dar rajono ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje. Vėliau vaikams skiepai nėra kartojami. Nors dabar yra mamų, atsisakančių skiepyti savo atžalas, atvejų, kad kas atsisakytų skiepyti naujagimį nuo tuberkuliozės, nesame girdėję.
Kasdien vežame šviestis plaučių po 10 globotinių
Gintaras Girštautas, Skemų socialinės globos namų direktorius
Kai buvo nustatyta tuberkuliozė mūsų namų gyventojui, kasdien vežame šviestis plaučių po 10 globotinių. O darbuotojai įpareigoti iki birželio 1-osios pasitikrinti sveikatą patys. Tikriname visus: ir tuos, kurie turėjo kontaktų su sergančiuoju, ir tuos, kurie su juo nebendravo.
Šis globotinis pas mus gyveno pusę metų. Jį atsiuntusi įstaiga turėjo patikrinti sveikatą. Matyt, to nepadarė. Mums jo sveikatos būklė sukėlė įtarimų, todėl nedelsdami vežėme jį tikrintis dėl tuberkuliozės. Diagnozė pasitvirtino. Laimei, tai nėra atvira tuberkuliozės forma. Globotinis išvežtas ir gydomas specializuotoje Kauno ligoninėje. Mūsų įstaigoje tai pirmasis susirgimas šia liga.
Jau patikrinome 150 iš 372 gyventojų. Kai kurie jų nevaikšto, tad nugabenti į rajono ligoninę juos nėra paprasta. Galėtume kasdien vežti tikrintis kad ir po pusšimtį žmonių, tačiau tada sutrikdytume rajono ligoninės darbą. Anksčiau mūsų globotiniai buvo tikrinami kilnojamosiose rentgeno stotyse. Atvažiuodavo medikų brigada iš Šiaulių su kilnojamuoju rentgeno aparatu ir peršviesdavo plaučius visiems gyventojams. Būdavo labai patogu. Dabar, deja, aparatūra paseno, todėl tokia paslauga nebeteikiama.
Neslėpsiu, patikrinti visus globotinius – nelengvas darbas, tačiau jį turime atlikti.
Tikimės, kad iki birželio sveikatą pasitikrins ir visi 200 mūsų įstaigos darbuotojų.
Socialiniams darbuotojams reikalingi skiepai
Danguolė Peciukonytė, Rokiškio kaimiškosios seniūnijos socialinio darbo organizatorė
Anksčiau buvo kur kas paprasčiau rūpintis seniūnijos žmonėmis, sergančiais tuberkulioze. Duomenų apie juos gaudavome iš gydytojų. Dažniau šiuos žmones lankydavome, stebėdavome, ar sergantysis nuolat lankosi pas gydytoją, geria jo skirtus vaistus, laiku važiuoja į ligoninę, nevartoja alkoholio. Dabar mes turime informacijos tik apie tuos tuberkulioze sergančius žmones, kuriuos žinojome iš anksčiau. O apie naujus atvejus mums niekas nebepraneša.
Žinoma, informacija apie paciento sveikatą yra konfidenciali. Jam tai labai patogu. O kaip to žmogaus šeima, kaimynai? Juk sergantysis kasdien po pusę kaimo aplanko, išnešioja užkratą. O kaipgi tų, sveikųjų, teisės?
Kodėl mes turėtume žinoti apie sergančiuosius? Nes galime padėti. Žinoma, yra sąmoningų, savimi besirūpinančių žmonių. Tačiau žinome, kaip užkratas paplito vienoje šalies mokykloje. Juk jei mokytojui privalu pasitikrinti sveikatą, vadinasi, jis ir turi tą padaryti. Jei turi būti atliktas tuberkuliozės tyrimas, vadinas, jis turi būti padarytas.
Kuo galime padėti sergantiesiems, ypač stokojantiems socialinių įgūdžių? Pirmiausia padėtume užtikrinti jų gydymą. Konsultuodamiesi su gydytojais, galėtume pasirūpinti, kad žmogus laiku nuvyktų pas juos. Na, neturi jis pinigų transportui iki Rokiškio. Ir nevažiuoja. O juk dėl tokio svarbaus reikalo galima organizuoti pavėžėjimą. Galime kartkartėmis aplankyti ir pažiūrėti, ar vartoja vaistus, ar negeria alkoholio. Bet dėl duomenų apie sergančiuosius trūkumo neįmanoma jiems padėti.
Ne mažiau svarbi problema – ir mūsų, socialinių darbuotojų, saugumas. Juk mes kasdien lankomės socialinės rizikos šeimose, rizikuojame užsikrėsti. Juk mes nežinome, kokiomis ligomis serga mūsų lankomi žmonės, ar jie tinkamai gydosi. Todėl būtina nuo tuberkuliozės skiepyti visus socialinius darbuotojus, kad ir kiek tai kainuotų.
Medicina užmigo ant laurų: manėme, kad tuberkuliozė įveikta
Pavlius Gaigalas, Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus vedėjas
Vakar lankėmės vienoje didžiųjų rajono mokyklų. Tai buvo prevencinė patikra, susijusi su tuberkuliozės plitimu. Be kitų dalykų, tikrinome, ar šios švietimo įstaigos darbuotojai perėjo privalomąją sveikatos patikrą. Juk, reikia pripažinti, dėl tuberkuliozės paplitimo Skuodo mokykloje nemenka atsakomybė tenka ir sergančiai darbuotojai.
Mūsų rajone tuberkuliozė nėra labai paplitusi. Galime pasidžiaugti tuo, kad rajono gydytojai šiai ligai skiria tinkamą dėmesį.
Tuberkuliozės užkratą nešioja daug žmonių. Ar jie susirgs, priklauso nuo kiekvieno individualių savybių, imuniteto, gyvenimo būdo. Jei sergantis žmogus pradeda gydytis, tačiau gydymo nebaigia, ši liga įgyja atsparumą vaistams. Ir kitus žmones sergantysis užkrečia jau šia, vaistams atsparia tuberkuliozės forma. Tai labai pavojinga. Kol kas mūsų rajone vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų neužfiksuota, tačiau tai dar nereiškia, kad tokie sergantieji nevaikšto tarp mūsų.
Problema ta, kad gydytojai negali atskleisti paciento diagnozės. Anksčiau mūsų rajone kasmet buvo stebimi 10-17 žmonių, sirgusių atvira tuberkulioze. Šiemet rajone yra nustatyti trys nauji susirgimai. Žmonės yra gydomi. Pagal naujus teisės aktus, per pusę metų jie bus pasveikę ir išbraukti iš mūsų įskaitos. Tačiau ne visiems pakanka pusmečio pasveikti. Taigi visoms kitoms institucijoms sunku patikrinti, ar žmogus iš tiesų gydosi. Anksčiau tuberkulioze sergančiaisiais rūpinosi: jiems skyrė atskirus butus, prižiūrėjo ir lankė. O dabar… Juk ne paslaptis, kad yra tokių, kurie vengia gydytis.
Apskritai mūsų medicina užmigo ant laurų: manyta, kad tuberkuliozę įveikėme. Deja, jos protrūkiai rodo, kad su šia liga kovoti ne taip paprasta. Be to, anksčiau buvo ruošiami siauros specializacijos gydytojai ftiziatrai, kurie gydė būtent tuberkuliozę. Dabar jie neberuošiami ir tuberkuliozės gydymas patikėtas plaučių ligų gydytojams – pulmonologams. Daug kur atsisakyta ir infekcinių ligų skyrių. O juk tuberkuliozė niekur nedingo. Ir ji vis primena mums apie save…
Lina DŪDAITĖ
