Garsiojo Liongino Šepkos drožinių ekspozicija Krašto muziejuje vėl atvėrė duris. Po dvidešimties metų laukimo patalpos moderniai atnaujintos Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Savaitgalį tarsi naujoje šviesoje garsiojo dievdirbio kūrinius apžiūrėjo ne viena dešimtis svečių…
Muziejuje – kas išgelbėta
Unikalių drožinių kelio į Krašto muziejų istorija siekia 1961–uosius. Būtent tais metais Pandėlio seniūnijoje kūrusį dievdirbį išvežė į Didvydžių (Vilkaviškio r.) senelių namus. Jo šedevrai buvo sumesti į sunkvežimį, o tuometiniam muziejaus direktoriui Stanislovui Dauniui pranešta: „Jei rūpi, gali pasiimti“. Muziejininkai išgelbėjo „Didžiąją skulptūrą „Kristų“, tačiau dalis kūrinių traktoriumi vis dėlto buvo nustumti į tvenkinį.
„Muziejui liko tai, kas išgelbėta“, – sakė Dailės skyriaus vedėja Marytė Mieliauskienė. Kiek Rokiškyje eksponatų – neskaičiuojama. „Juk, tarkim, „Paukščių balius“ – vientisas kūrinys, tačiau prie vieno stalo – keliasdešimt skirtingų paukščių“, – sakė muziejininkai. Rokiškyje yra beveik visi L.Šepkos drožiniai, kuriuos apskritai pavyko išsaugoti. Keletą darbų iš vėlesniojo laikotarpio turi Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejus, dar kelis – kolekcionieriai, kurie L.Šepką lankė Pandėlio seniūnijoje.
Visas straipsnis antradienio „Gimtajame…“
Reda Milaknienė