L.Šepkos kūryba vadinama neišsemiamu šuliniu: iš jo syvų semiasi ne tik konkursuose Rokiškyje dalyvaujantys šalies drožėjai.Ekspoziciją apžiūri Algis Kazulėnas su žmona Indra. D.Baltakio nuotr.
L.Šepkos kūryba vadinama neišsemiamu šuliniu: iš jo syvų semiasi ne tik konkursuose Rokiškyje dalyvaujantys šalies drožėjai.Ekspoziciją apžiūri Algis Kazulėnas su žmona Indra. D.Baltakio nuotr.
puodelis

Garsiojo Liongino Šepkos drožinių ekspozicija Krašto muziejuje vėl atvėrė duris.  Po dvidešimties metų laukimo patalpos moderniai atnaujintos Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Savaitgalį  tarsi naujoje šviesoje garsiojo dievdirbio kūrinius apžiūrėjo ne viena dešimtis svečių…

Muziejuje – kas išgelbėta
Unikalių drožinių kelio į Krašto muziejų istorija siekia 1961–uosius. Būtent tais metais Pandėlio seniūnijoje kūrusį dievdirbį  išvežė į Didvydžių (Vilkaviškio r.) senelių namus. Jo šedevrai buvo sumesti į sunkvežimį, o tuometiniam muziejaus direktoriui Stanislovui Dauniui pranešta: „Jei rūpi, gali pasiimti“. Muziejininkai išgelbėjo „Didžiąją skulptūrą „Kristų“, tačiau dalis kūrinių traktoriumi vis dėlto buvo nustumti į tvenkinį.
„Muziejui  liko tai, kas  išgelbėta“, – sakė Dailės skyriaus vedėja Marytė Mieliauskienė.  Kiek Rokiškyje eksponatų – neskaičiuojama. „Juk, tarkim, „Paukščių balius“ –  vientisas kūrinys, tačiau prie vieno stalo – keliasdešimt skirtingų  paukščių“, – sakė muziejininkai.  Rokiškyje yra  beveik visi L.Šepkos drožiniai, kuriuos apskritai pavyko išsaugoti. Keletą darbų iš vėlesniojo laikotarpio turi Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejus, dar kelis  –  kolekcionieriai, kurie L.Šepką lankė Pandėlio seniūnijoje.

Visas straipsnis antradienio „Gimtajame…“

Reda Milaknienė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie