Gyvenimą nulemti pakanka sekundės. Jei mirtį sėjančios tragedijos gyviesiems taptų pamoka, nebebūtų gyvybes pasiglemžiančių autoavarijų. Deja, dažniausia mokomės iš savų klaidų. „Mes prašome atleidimo visų, kuriems suteikėme begalinį skausmą. Išgyvename ne tik savo sūnaus netektį, bet ir baisią kaltę dėl kitų šeimų tragedijos. Turime rasti jėgų atsiprašyti žmonių, dėkojame jiems už žmogiškumą. Jei tik galėtume ką nors pakeisti… Bet likimus brėžia ne žmogus“, – tarsi maldą kalbėjo prieš savaitę žuvusio septyniolikmečio Auriaus motina, prislėgta sunkiai pakeliamų išgyvenimų.
Lėmė sekundės
Praėjusio šeštadienio naktį prie Varaščinos kaimo įvykusios tragiškos avarijos detalės dar nenuslysta nuo rokiškėnų lūpų. Ašaros, gailestis, skausmas ir užuojauta persipina su kaltinimais tėvams, policijai ir Dievui: žuvo susidūrusių automobilių vairuotojai, o trys jauni vaikinai sužaloti. Tarsi ant svarstyklių gula tragedijos priežastis ir pasekmė.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona Minkevičienė
