Projekto rėmėjo logotipas
Projekto rėmėjo logotipas

Valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaita skelbia, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį šalies urėdijos uždirbo gerokai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Urėdijų pajamas pildo ne tik prekyba mediena, bet ir auganti paklausa biokuro, kuriam žaliavos miškininkai nestokoja.

Pirmas ketvirtis – pelningas
42 miškų urėdijos per tris pirmuosius mėnesius uždirbo 28,4 mln. litų grynojo pelno arba 39,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tai sudarė 46,5 mln. litų, o pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizavimą padidėjo 30,5 proc. iki 44,3 mln. litų. Pajamų augimą lėmė 20,2 proc. iki 154,8 lito už kubinį metrą išaugusi vidutinė apvaliosios medienos kaina. Tačiau urėdijų parduotos apvaliosios medienos kiekis per metus kiek sumažėjo.
Rokiškio miškų urėdija taip pat dirbo pelningai. Jos vadovas, urėdas Rimantas Kapušinskas sakė, jog medienos ruošos darbai ir pardavimai vyksta pagal planus. Šiemet, pasak jo, pakilo malkinės medienos paklausa ir kaina, leidusi padidinti urėdijos pajamas.

Ant bangos – kirtimų atliekos
Pastaruoju metu ypač populiarėja biokuras, nes daugėja katilinių, kūrenamų skiedromis, medienos atliekų briketais.
Nuo praėjusių metų urėdijos įsijungė į biokuro gamybą – didžioji dalis valstybiniuose miškuose vykdomų kirtimų atliekų tampa paklausia žaliava. Rokiškio urėdija atliekų smulkinimu neužsiima, nes modernią ir brangią įrangą įsigyti kiekvienai urėdijai, R. Kapušinsko teigimu, būtų neefektyvu: našiai įrangai vienos urėdijos darbų apimtys būtų per mažos ir neleistų išnaudoti technikos galimybių. Todėl urėdija perka kirtimo atliekų išgabenimo ir skiedrų gamybos paslaugą. Medienos atliekas rajono miškininkai sukrauna į ne mažesnes kaip 25 kub. m rietuves, nes dėl mažesnio kiekio samdyta mobilioji skiedrų gamybos technika nevažiuoja.
Rokiškio miškininkai turi skiedrų gamybos patirties: nuo 2001 m. ji ir dar kelių rajonų urėdijos vykdė bendrą projektą su Švedija, kurio esmė – biokuro gamyba iš atsinaujinančių gamtos šaltinių. Rajone buvo vykdomi parodomieji projekto darbai, įsigyta medienos atliekų smulkinimo įranga. Tačiau 2005 m. šios veiklos buvo atsisakyta.

Ūkiškai tvarkantis žaliavos
nepristigs
Ar augant biokuro paklausai rajono ir šalies miškuose nepritrūks medienos atliekų? Urėdas sako, jog protingai naudojant gamtos išteklius tokio pavojaus nėra, nes ši žaliava, skirtingai nei iškastinis kuras, atsinaujina. Urėdas sako, jog saugant bioįvairovę kirtimų atliekos, savaime tręštantys medžiai, virtuoliai – būtinos ekosistemos išsaugojimo sąlygos. To neišmanantys žmonės miškininkams priekaištauja, kad šie neūkiškai eikvoja miško duodamą naudą – kirtavietėse palieka malkoms tinkamų atliekų, plynose kirtavietėse – pavienių medžių. Tačiau, anot urėdo, dabar miškuose ūkininkaujama stengiantis nepažeisti gamtos dermės, kad būtų išlaikytos kuo natūralesnės sąlygos augti visų rūšių augmenijai ir veistis gyviams. Rajone daug miškų plotų, kuriuose jokia žmogaus veikla neleidžiama, o į kai kuriuos negalima nė kojos įkelti. Tai – miško kertinės buveinės, kurių priskaičiuojama per 200, o kur dar rezervatai ir draustiniai! „Pavyzdžiui, Dusetų girios rezervate medynai natūraliai auga, bręsta ir tręšta. Ten negalime nė kojos įkelti. Matantiems išvirtusius ir nepašalintus medžius gali kilti klausimų, kodėl ten jie palikti pūti, nors galėjo būti panaudoti?“, – apie žmogaus prievolę tausoti ir saugoti gamtos įvairovę dėstė urėdijos vadovas.

Tropinė liepa žalos nepridarė
Alinantys liepos karščiai rajono miškams žalos nepridarė: nebūta uraganinių vėjų ir škvalų, galinčių išguldyti ar išlaužyti ištisus medynus. Tai patyręs per ilgą miškininko praktiką R. Kapušinskas buvo ne kartą. Ir šį pavasarį nuo audringų vėtrų keli masyvai kentėjo, tačiau nuostoliai nebuvo labai dideli. Sausra kol kas nepakenkė ir pavasarį atželdintoms kirtavietėms bei naujuose plotuose pasodintiems jaunuolynams. Kadangi balandį ir gegužę drėgmės pakako, o birželis liaunus augalus gausiai laistė, sodinukai prigijo ir iki karščių spėjo sutvirtėti. Tuo įsitikinti galime Vyžuonos miško kirtavietėje,  kur tradicinės miškininkų pavasarinės talkos dalyviai sodino eglaites, – jokių nerimo ženklų: augalai žaliuoja lyg karščių nebūtų.  Urėdijos medelyno, auginančio sodmenis, ūkis gamtos malonėmis nesivadovauja – sodinukų plantacijas laisto pagal augalų poreikį. Sausra dar labai nealina rajono miškų. Taip sako urėdas, nuolat lankantis urėdijos valdų medynus. Tačiau jeigu karšti ir sausi orai užsibus ilgai  ir rugpjūtyje, nepageidaujamų drėgmės stygiaus padarinių galime sulaukti.

 

Rokiškėnai – tarp geriausių urėdijų

Nuo šių metų vasario mėn. šalies miškininkai pradėjo vykdyti aplinkos apsaugos reidus. Pagal aktyvumą ir pažeidimų išaiškinimą mūsų rajono urėdija pateko tarp trijų geriausiai šią pareigą atlikusių urėdijų.

Budi ištisą parą
Reidų tikslas – padidinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą, užtikrinti administracinių teisės pažeidimų prevenciją saugant miškus nuo neteisėto kirtimo, medienos grobstymo bei neteisėto medžiojimo. Regioniniu principu organizuojami reidai vyksta pagal sudarytą grafiką, o jų vykdymą koordinuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai. Paprasčiau tariant, kiekvienos regiono urėdijos pareigūnai dirba ištisą parą nustatytu laiku visame Panevėžio apskrities regione. Taip aplinka stebima visą parą, įskaitant ir poilsio bei švenčių dienas.
Rokiškio miškų urėdijos pareigūnai nuo kovo vidurio iki gegužės pabaigos vykdė 20 aplinkosaugos  reidų. Jų metu patikrinta kelios dešimtys miške dirbančių, medieną gabenančių asmenų. Į tikrintojų akiratį pateko ir medžiotojai bei žvejai. Urėdijos miškininkai užfiksavo tris pažeidimus, susijusius su medienos ruošos ir gabenimo tvarka. Ją pažeidusiems asmenims skirtos administracinės baudos.
Aplinkos ministerijos duomenimis, iki gegužės pabaigos valstybiniai miškų pareigūnai reidų metu išaiškino daugiau nei 18 pažeidimų atvejų. Aktyviausiai darbavosi Trakų, Kaišiadorių ir Rokiškio miškų urėdijų valstybiniai miškų pareigūnai. Aplinkos ministerijos vadovybė už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą vykdant vienkartines ypatingos svarbos užduotis gyvūnijos apsaugos srityje aktyviausius valstybinės kontrolės pareigūnus žadėjo paskatinti.

Skundžia dėl dūmų, šiukšlių, nuotekų
Rokiškio urėdijos pareigūnams per savaitę tenka budėti dvi paras. Jeigu yra pranešimų apie pažeidimus, mūsų miškininkams tenka vykti ir į kitus Panevėžio apskrities rajonus.
Rokiškio miškų urėdas Rimantas Kapušinskas sako, jog ši prevencinė priemonė veiksminga, nes pažeidėjai, išgirdę apie pareigūnų budėjimus ištisą parą, mažiau rizikuos, juk gali įkliūti bet kuriuo paros metu ir lieka mažiau galimybių likti nenubaustiems. Tačiau miškininkai sulaukė ir ne vieno melagingo ar nereikšmingo pranešimo apie įtariamą aplinkosaugos pažeidimą.
Ne kartą budėjęs urėdijos miško apsaugos inžinierius Juozas Davainis juokėsi prisiminęs panevėžiečio pranešimą apie tai, kad jis Pasvalio rajone esančioje sodyboje negali ramiai poilsiauti, nes kaimynas kažką degina, o dūmai sklinda į jo kiemą. „Patariau nueiti pas kaimyną ir pasikalbėti gražiuoju. O jis man sako: „Kam gi ten eiti, jei galiu paskambinti 112 ir pranešti“. Esą kaimynas šakas degina dieną, o jis, panevėžietis, tą daro naktį ir kitiems dūmai akių negraužia“, – pasakojo apie sodybų kaimynų nesutarimus, dėl kurių kreiptasi į pareigūnus, J. Davainis. Tiesa, ši istorija baigėsi be tikrintojų tiesioginio įsikišimo: apie šakas deginusį kaimyną pranešęs panevėžietis netrukus vėl paskambino ir pasakė, jog pareigūnams važiuoti nebėra prasmės, nes lauželis jau užgeso, o buvę menki dūmai išsisklaidė.
Ne paslaptis, jog budėjimų metu miškininkai sulaukia ir melagingų pranešimų apie galimus pažeidimus. Anot J. Davainio, pasitaiko, kad nesutariantys ar kerštaujantys žmonės vieni kitus bando „nubausti“ pareigūnais, nors pažeidimų – nė žymės. Už melagingus iškvietimus galima užsitraukti nemalonę – administracinę atsakomybę. Tačiau didesnė dalis piliečių pranešimų bendruoju pagalbos telefonu 112 apie įtariamus pažeidimus pasitvirtina. „Matyt, žmonės tampa drąsesni, pilietiškesni, nebebijo pranešti apie gamtai daromą žalą“, – įsitikinęs J. Davainis. Pasak jo, bene daugiausia pranešimų buvo dėl neleistinu būdu atsikratytų šiukšlių ir buities nuotekų. Apie dalį tokių pažeidimų budintys miškininkai pranešė rajonų, kuriuose jie nustatyti, aplinkosaugininkams.
Medžiotojai ir žvejai – be nuodėmės…
Urėdijos pareigūnai ne kartą tikrino ir rajono medžiotojus bei žvejus, kaip jie laikosi medžioklės bei žvejybos taisyklių. „Galiu juos pagirti – jokių pažeidimų neužfiksuota“, – komentavo J. Davainis. Pirmadienio vėlų vakarą pareigūnai kontroliavo dalį Juodupės ir Rokiškio kaimiškosios seniūnijos teritorijų: Ažubalių, Onuškio, Miliūnų kaimų teritorijas. Stebėta, ar kompanijos nevakaroja prie laužų miškingose vietovėse, kur nėra specialių laužaviečių, kaip tvarkomos poilsiautojų atliekos. Per reidą pažeidimų nenustatyta.
Dėl užsitęsusios sausros miško paklotė daug kur – kaip parakas. Pakaktų mažytės kibirkšties didelei nelaimei. Menkai teguodžia ir praėjusio antradienio vakaro gaivus lietus: drėgmės išalkusi žemė trumpą lietų sugėrė akimirksniu. Kadangi ateinančiam savaitgaliui sinoptikai prognozuoja dar didesnius karščius, o ir rugpjūčio temperatūrą – aukštesnę nei vidutinę, miško gaisrų pavojus miškininkams ramiai miegoti neleis. „Laimė, kad pastaruoju metu miškuose žmonių mažai, nes grybai neauga, žemuogių, mėlynių nedaug“, – dėstė J. Davainis.
Tiesa, dabar miškuose jau brukniaujama, o vėliau sunoks ir spanguolės, gal pasirodys grybai. Taigi labai svarbu, kad miškingose teritorijose žmonės elgtųsi labai atsakingai, nes viską niokojantį gaisrą gali sukelti ant sausros nualintos miško paklotės iškritusi kibirkštis iš automobilio duslintuvo.
Urėdija gyventojus primygtinai prašo miške, pamiškėse būti itin atsargiems, nekūrenti laužų, nemėtyti nuorūkų, o pastebėjus ugnį ar dūmus bandyti skubiai užgesinti. Jeigu nepavyks, pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

 

Kiškių priešas – gandrai

Medžiotojai vis garsiau šneka, kad gandrų populiacija mūsų šalyje didėja nevaldomai. Kasmet stebimi vis didesni šių saugomų sparnuočių pulkai. 
Gausi gandrų bendruomenė jau ėmė kelti pavojų kiškiams: šių jaunikliai tampa paukščių grobiu, todėl žvairių pastebimai mažėja. Rokiškio urėdijos miško apsaugos inžinierius, ilgametis medžioklis ir urėdijos profesionalios medžioklės plotų kuratorius Juozas Davainis sako, jog dėl išaugusios gandrų populiacijos kalti žmonės: „Nereikia ant kas antro stulpo kelti lizdų. Gamta sugeba susitvarkyti ir augalų bei gyvūnų skaičių sureguliuoja pati, be žmogaus įsikišimo.“
Tačiau, jo nuomone, kiškiams išnykimo grėsmės dar tikrai nėra. O lapių, mangutų pastaraisiais metais labai sumažėjo dėl ligų.
Dėl afrikinio kiaulių maro dabar iškilusi grėsmė urėdijos profesionalios medžioklės plotuose gyvenantiems ir besiveisiantiems šernams. Nors jų nuo metų pradžios sumedžiota daug, banda vėl pagausėjo dėl jauniklių. Kiek jų yra, anot J. Davainio, suskaičiuoti neįmanoma, nes žvėrys, kaip ir paukščiai, labai migruoja. „Vieną dieną šernų kaimenė – mūsų plotuose, o kitą – pas kaimynus“, – dėstė patyręs medžioklis, teigęs, jog bet kuri laukinės faunos statistika turi didelę paklaidą.  

Subscribe
Informuoti apie
guest


0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: