Tęsiasi gražiausio meilės eilėraščio konkursas. Kurkite, rašykite, mylėkite! Primenu, kad šis konkursas skirtas trumpiems eilėraščiams. Tie, kurie savo meilės jausmą moka supakuoti į ketureilį ar šešiaeilį, turi daugiau galimybių pasimėgauti vakariene su savo mylimąja ar mylimuoju, nei tie, kurie liejasi ilgose eilėse…

 

Romėnas AMŪRAS-KUPIDONAS

 

 

EVA 
 
Meilės pasaka (be pabaigos)
 
Koks gyvenimas mažytis!
Kam liemenėle varžytis?
Kam kaskart riboti sielą,
Juk vis tiek nelemtą dieną
Tu suprasi: koks gyvenimas mažytis….
Kam liemenėle varžytis?
Kam kaskart riboti sielą,
Juk vis tiek nelemtą dieną…
 
 
Danutė MAŽEIKIENĖ
 
………………….
 
14 –tą vasario
Kas širdelę dovanos?
Nors netikrą, nupaišytą
Ant palangės dulkinos.
Ar ant sniego prie takelio,
Kuriuo ėjom kažkada,
Ant skambėjusio žodelio,
Jau apžėlusio barzda…
Ant vilnonio debesėlio,
Laiko, tirpstančio delnuos,
Dar nupiešk, prašau, širdelę –
Tai juk nieko nekainuos…
 
………………………
 
Jei svajoji, jei myli,
Tai laimingas esi.
Tegu lūpos ir tyli –
Meilė visad teisi.
Tiktai meilė pasaulį
Veda gėrio keliais,
Tiktai meilė pasaulio
Pražudyti neleis.
Mūsų laimei užtenka,
Kad dar meilė gyva,
Ir tegu neišsenka
Ta vilties sietuva.
 
…………………………
 
Viskas šioje žemėje daroma iš meilės
(Jos žaizdas tu vienas pats išsilaižai),
Bet kokios bebūtų gražios mūsų eilės
Pinigų ir meilės nuolat per mažai…
   
Inga DULKIENĖ
 
……………………………..
Ir vėl pametus galvą aš
Į ugnį ir į liepsnas!
Dėl šito mano jausmo Tau
Aš net bijau kvėpuoti…
Aš noriu susitikt Tave
Be priežasties ir be minties,
Nors valandai ar pusei
Šalia Tavęs pabūti…
 
…………………
Tu neklojai žiedlapiais kelio man,
Tik atvėrei savo širdies vartus…
Delnuose ištirps mano nerimas,
Ir sapne girdžiu tavus žingsnius.
Nežadėjai saulės atnešti man,
Tik apklojai šiluma žmogaus,
Pelenus pavertęs ugnimi –
Dvi širdys plaks viena širdimi…
 
………………………….
Nepavirsiu niekad aš į ledą,
Dar krūtinėje kažkas rusena.
Dar upeliais ašaros sugrįžta į mane.
Gal tikėjimas yra kvailystė?
Bet aš noriu, kad tas jausmas grįžtų
Ir sugriautų ledo rūmus,
Kur aš gyvenu…
 
……………………………
Aš tyloje girdėjau Tavo balsą,
Jis lyg šnarėjimas rugiagėlių laukuos.
Tu pasakyk, ar gali Tau užtekti
Tiktai švelnumo mano, meilės tos pačios?
 
Ar bus naktis, iš lėto kris Tau žvaigždės,
Ar bus karšta diena, norėsis atgaivos.
Tu visame plačiam, margam pasauly
Išliksi man maža rugiagėle rugiuos!
 
……………………………..
Aš mylėjau, žinai, tebemyliu.
Vis nešioju Tave širdyje…
O prieš daugelį metų tikėjau,
Kad ir Tu taip nešiosi mane… 
 
 
 
VLADIMIRAS
 
………………..
 
Ar tu prisimeni, brangi,
Baltų beržų pavėsy,
Kai tau aš pasakiau,
Jog amžinai mylėsiu?
 
Po to abu bendrabuty
Ilgai sėdėjom dviese,
Ir tu man prisiekei,
Kad amžinai mylėsi.
 
Nuo tų dienų daug
Metų pralėkė, oi, daug.
O mes gyvenam dviese,
Nes kažkada prisiekėm,
Jog amžinai mylėsim.
 

Donata TARAKANOVIENĖ

……………………
Kol kas neišbarstytas dar esi
Ir nesuprantamas lyg galo kaip pasaulis.
Matau tave vėjelio šlamesy
Ir ant virtuvės lango naujo.

Matau tave ištįsusioj lyg paauglys dienoj
Ir vakaro voratinklių pavėsiuos.
Matau tave naktų maldoj
Ir rytmečiui rankas ištiesus…

Ir vis dar neskaičiuoju metų su tavim,
Dar man brangus šlepsėsimas tavųjų šliurių.
Ir susilenkusioje vasaros daržų dienoj
Tave matau visur – bijūnų ir ramunių, ir nasturtų jūroj…

………………………..
Jei man kaltes primestum,
Aš nepyksiu…
Ar gali upė pykt, kad ji plati?
Ir jei mažai mylėjau, tiktai blyksnį,
Sakyk, ar meilė buvo jau tokia karti?

………………………..
Spindulių tau priskinsiu galybę
Ir įteiksiu, kad rastum mane…

……………………….
jei leistų pasiskint žiedų
Pavasario, vilties, kerų, gal meilės,
Tu patikėk – aš rinkčiausi tave…

 

BALTUKAS

Iš miego pabudus
 Į širdį užplūdo
Tyros tavo meilės šviesa.
Nustebęs žaviuosi,
Viltimi viliuosi,
 Kad leisi ištirpti šios meilės ugny.
 Pavasario paukštis padangėj
 Plasnoja ir suka ratus.
Žvaigždynai jau blėsta ir saulė
Pro debesis žvelgia į mus.
 Suversiu aš perlus
 Į vėrinį gražų
Iš savo šaltinio širdies.
Kaip nuostabios gėlės
Tie perlai žibėtų
O meile tu mano, tavojoj širdy…
………………………………………
 Mes saugom meilę savoj širdy,
Juk ši gėlelė tokia trapi.
Šlaitai jau žydi baltais žiedais,
Priskyniau puokštę tau kaip kadais.
O jei ateitum tu čionai
Ir pasakytum man vienai
Žodžius tuos nuostabiai gražius,
Tik man vienai, tik man vienai.
 Plaukai pabalo baltai, baltai
Ir metai bėga labai gražiai,
Vaikai užaugo jau kaip žiedai,
Tad kelkim taurę Aukštai, aukštai
                   

Jūratė Genovaitė DEGTERENKIENĖ

…………………………

Meilei nereikia žydinčių sodų,
Meilei nereikia takų ir kelių.
Meilei tik reikia vienintelio žodžio,
Tyliai ir švelniai ištarto: „Myliu.“

Taurę pakelkim už meilę liepsningą,
Žemė vasario šalta ir balta.
Mūsų širdyse žiedlapiais sninga,
Kai suliepsnoja meilė karšta.

 
Irma DAKTARIŪNAITĖ

……………………
Ką reiškia skausmas, kai negali išreikšti žodžiais AŠ TAVE MYLIU?
Kai niekam negali išliet savų jausmų!
Ką reiškia saulė, kai visur tamsu?
Ką reiškia meilė, kai esi viena?
Kai slegia širdgėla mane vien pagalvojus tik apie tave.
Ką reiškia miegas, kai nejaučiu tavęs šalia?
Kai daug turiu svajonių, nes dievinu tave!

 

ALBINAS
 ………………
Mylėk mane

Kai ievos žydi

Ir kai alyvos

Vakare svaigins

Mylėk kai nėr manęs

Tegu visi pavydi

Mana širdis
 
Tave apgins

Mylėk nors

Per vėlu atrodo

Paneigsiu savo

Rankų šiluma

Man tavo

Meilės reikia

Tarytum balto sodo

Kuriam gyvena

Sielų artuma….

ATEIK

Ateik į muziką

Į mano

Žvakių šviesą

Sutemus mano

Pirštai lies

Tavas stygas

Kalbės mana

Širdis

Šią naktį

Nuogą tiesą

Ir mano sielą

Jausi

Lyg manas

Rankas

Vienatvę uždarysim

Į ąsotį

Išlauksim kol

Ateis diena

Dainuos ir gers

Jausmus

Dvasia išalkusi

Besotė

Ateiki-prisiglausk

Nebūk viena…….

 

EDITA
 
Man reikia vakaro,
Į tavo plaukus
Nusileidusio.
Ir pasakos
Ant smilgos
Išsidraikiusios…
Aš noriu vėjo –
Linksmo, nepavargusio,
Ir fėjų,
Žiedlapius išbarstančių…
Dar vieno žvilgsnio –
Velniukų siaučiančių
Ir ilgesio,
Delnuose besimaudančio…
 
Bijau –
Reikia per daug…
Bijau –
Jau norėt
Pavargau…
 
 
Joana URBONIENĖ
 
Kai meilė liepsnoja,
Širdys dainuoja,
Uždega sniegą.
Drugeliai skraido akyse,
Bitės dūzgia širdyse,
Lelijos pražysta žiemą…
 
 
 
Virginija TIČKIENĖ
Tik Tau
 
Ar Tu girdi?
Juk Tau sakau –
Diena tokia nepaprasta.
Ar supratai,
Ar pamatei –
Kokia diena.
Šita daina
Skirta tik Tau.
Tik Tau žydės
Ir saulė švies.
Tik Tau sakys:
Gyvenk, žmogau.
Ir eisi Tu
Gyvenimo takais,
Laukais nepamirštais –
Pabūk kartu,
Neišsinešk
Linkėjimų visų.
Man bus baisu,
Kai Tu išeisi,
Nors saulė švies,
O debesis
Sakys sudie…
 
…………………………….
 
Balta ramunė meilę būrė
Myli – nemyli,
Myli – ko tyli?
Dygi usnis į širdį dūrė –
Nemyli, nemyli –
Skaudžiau už tylą.
Juokėsi žydras varpelis palaukėj –
Neišeiki, palauki, jei dar lauki.
Ir varnalėša stora pridūrė –
Nemyli, pas kitą jau plaukia.
Balta ramunė būrė ir būrė,
Pievoj margoj meilę žadėjo,
Kol vieną rytą, saulei pakilus,
Į pievą pjovėjas atėjo.
Suko dalgelį į pradalgėlį,
Gulo ramunės, varpeliai ir usnys.
Į pradalgėlį dailiai sugulę
Būrė –
Myli – nemyli – myli.
Dygi usnis į širdį dūrė
Ir nutilo.
Nemyli, nemyli…

 

Zita MIRONIENĖ

………………….
Mylėk, kol meilė turi širdį,
Supranta kalbą, kai tyliu.
Mylėk, kada tave nugirdo
Neklusnūs žodžiai, kai verkiu.

Mylėk, kai diemedžiu žydėsiu
Po langu rymant vienumoj.
Aš neišeisiu, aš pareisiu
Tavo ilgesio dainom…

Mama

Renku lyg perlus tavo žodžius
Iš praeities šviesių dienų.
Švento Valentino dieną,
Kai kelio viena nerandu.

Sugrįžk į mūsų meilės uostą
Žuvėdrų kylančių pulku
Iš Amžinybės okeano
Uždegti meilės žiburių.

………………………
Iš meilės nupinčiau vainiką,
Kai žiema už langų dar gili,
Bet žiedai po įšalu miega,
Juos surasti bejėgė širdis.

Dovanoju tik spindulį saulės –
Mažą, bailų dienos vidury,
Šokį – snaigių baltutį ant delno
Nesibaigiančio vėjo kely…

……………………………..
Būk saulė gyvenimo mažo kely,
Kuriame pasiklystam abu nebūty.
Būk mano kelionės lazda ir viltis,
Daina nedainuota, kol plaka širdis.

Tik dviese turtingi, be turtų brangių
Sušilsim po angelo balto sparnu.
Meilei į širdį atkėlę vartus
Palaima, kad laimintų mus ir vaikus.

………………………………
Nors už lango ir vasaris,
Beldžia vėjas baltaskaris,
Bet širdy pavasarėja,
Kada meilė grūdą sėja.

Žodeliu dar negirdėtu,
Švelniu, šiltu, nelytėtu,
Kurs ilgai brandintas buvo –
Meilės dieną tik prabudo.

Būkim laimėje visi laimingi,
Kaip jaunystėje turtingi.
Saldžių bučinių lietumi
Klūpant angelui arti. 

Aldona URBONIENĖ
…………………….
Meilė – kaip sraunus upelis
Kartais veržias iš krantų,
Sužydės speige lelijom
Ar staiga užšals ledu.

Kartais ašaromis lyja
Ar išdžiūsta nuo kaitros,
O jeigu giliai širdyje –
Meilės jausmas nepražus.

V.A.
…………………………
O, tai ne meilė,
Kai tris kartus per dieną sako „Myliu!“
Tikroji meilė nebylom ateina.
Ji žengia švelniai ir be galo tyliai,
Ji bus šalia – besvorė ir bebalsė,
Tokia švelni lyg vakaras prie kojų,
Tokia pati ar vasarą, ar žiemą…
Su ja lengvai ir liūdi, ir kvatoji…

…………………….
Prisėsk šalia, nes Tu ta mano Meilė,
Per šitiek metų kantriai išbandyta,
Su Tavimi aš vakarą praleidžiu,
Su Tavimi ir vėl sutiksiu rytą…
…Begėdis vėjas tyliai ir lengvai
Manuosius plaukus velia ir vėl glosto,
O gal ne vėjas, gal tai Tavo rankos
Lyg šiltas gūsis glaudžiasi prie skruosto?

AURELIJA

…………….
Kur nėr Tavęs, ten dienos būna ilgos…
Kur nėr Tavęs, ten dienomis tamsu…
Kur nėr Tavęs, ir laikas ten sustingsta,
Ir žuvys ima plaukt ledu…
Kur nėr Tavęs, vaivorykštės spalva praranda,
Ir medžiai numeta lapus…
Kur nėr Tavęs, ten paukščiai pasiklysta,
Ir lietus pameta lašus…

L+E =M
………………..
Kartu mes tirpdome ledus,
Kartu įžiebiame gyvybę,
Kartu suskaldome uolas,
Kartu skraidysime, kartu.

Bronislava TRIMONIENĖ

 

Paskutinė meilė

Kas tu – tartum liga krūtinėj
Nelaukiama, kaip vadinies?
O meile meile paskutinė,
Tu – viską žudanti ugnie!

Jau mano kelio nepakeisi,
Nebūsiu aš laimingesnė,
Tik nusinešiu vėją baisų
Baltųjų vieškelių dienų…

O žvilgsnis kartais kryps į pakelę
Tartum ieškodamas Tavęs.
Širdis liepsnodama lyg žvaigždė
Miglotas tolumas nušvies…

Žiedų milijonai pražys
Tenai, kur Tu ilgesiu girdei!
Vėl meilės diktantą rašys
Su klaidom kaip anuomet mūs širdys.

O meile meile paskutinė,
Tu –  ašara man akyse,
Tu – radinys ir praradimas,
Ir amžinos vilties šviesa…

Julijana VENEDIKTOVA

Juodoji meilės magija

Nupiešk mano sapnus tavo rankose,
Tavyje skraidančių laumžirgių pievą.
Ištrink smegenis ir vietoj jų įstatyk šviesoforą
Su mėlyna ir ruda spalvomis.
Išpilk arbatą, tegul lietus būna kartus,
Ir visą dieną nepaleisk iš pasakų karalystės.

…………………………
Patyliukais rėkti
Garsiai mylėti
Šnabždant augti
Kalbant siekti
Tylint žinoti
Ir likti žmogum

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie