Tęsiasi gražiausio meilės eilėraščio konkursas. Kurkite, rašykite, mylėkite! Primenu, kad šis konkursas skirtas trumpiems eilėraščiams. Tie, kurie savo meilės jausmą moka supakuoti į ketureilį ar šešiaeilį, turi daugiau galimybių pasimėgauti vakariene su savo mylimąja ar mylimuoju, nei tie, kurie liejasi ilgose eilėse…

Romėnas AMŪRAS-KUPIDONAS

 

 

  EVA 

 

Meilės pasaka (be pabaigos)

 

Koks gyvenimas mažytis!

Kam liemenėle varžytis?

Kam kaskart riboti sielą,

Juk vis tiek nelemtą dieną

Tu surasi: koks gyvenimas mažytis….

Kam liemenėle varžytis?

Kam kaskart riboti sielą,

Juk vis tiek nelemtą dieną…

 

 

Danutė MAŽEIKIENĖ

 

………………….

 

14 –tą vasario

Kas širdelę dovanos?

Nors netikrą, nupaišytą

Ant palangės dulkinos.

Ar ant sniego prie takelio,

Kuriuo ėjom kažkada,

Ant skambėjusio žodelio,

Jau apžėlusio barzda…

Ant vilnonio debesėlio,

Laiko, tirpstančio delnuos,

Dar nupiešk, prašau, širdelę –

Tai juk nieko nekainuos…

 

………………………

 

Jei svajoji, jei myli,

Tai laimingas esi.

Tegu lūpos ir tyli –

Meilė visad teisi.

Tiktai meilė pasaulį

Veda gėrio keliais,

Tiktai meilė pasaulio

Pražudyti neleis.

Mūsų laimei užtenka,

Kad dar meilė gyva,

Ir tegu neišsenka

Ta vilties sietuva.

 

…………………………

 

Viskas šioje žemėje daroma iš meilės

(Jos žaizdas tu vienas pats išsilaižai),

Bet kokios bebūtų gražios mūsų eilės

Pinigų ir meilės nuolat per mažai…

   

Inga DULKIENĖ

 

……………………………..

Ir vėl pametus galvą aš

Į ugnį ir į liepsnas!

Dėl šito mano jausmo Tau

Aš net bijau kvėpuoti…

Aš noriu susitikt Tave

Be priežasties ir be minties,

Nors valandai ar pusei

Šalia Tavęs pabūti…

 

…………………

Tu neklojai žiedlapiais kelio man,

Tik atvėrei savo širdies vartus…

Delnuose ištirps mano nerimas,

Ir sapne girdžiu tavus žingsnius.

Nežadėjai saulės atnešti man,

Tik apklojai šiluma žmogaus,

Pelenus pavertęs ugnimi –

Dvi širdys plaks viena širdimi…

 

………………………….

Nepavirsiu niekad aš į ledą,

Dar krūtinėje kažkas rusena.

Dar upeliais ašaros sugrįžta į mane.

Gal tikėjimas yra kvailystė?

Bet aš noriu, kad tas jausmas grįžtų

Ir sugriautų ledo rūmus,

Kur aš gyvenu…

 

……………………………

Aš tyloje girdėjau Tavo balsą,

Jis lyg šnarėjimas rugiagėlių laukuos.

Tu pasakyk, ar gali Tau užtekti

Tiktai švelnumo mano, meilės tos pačios?

 

Ar bus naktis, iš lėto kris Tau žvaigždės,

Ar bus karšta diena, norėsis atgaivos.

Tu visame plačiam, margam pasauly

Išliksi man maža rugiagėle rugiuos!

 

……………………………..

Aš mylėjau, žinai, tebemyliu.

Vis nešioju Tave širdyje…

O prieš daugelį metų tikėjau,

Kad ir Tu taip nešiosi mane… 

 

 

 

VLADIMIRAS

 

………………..

 

Ar tu prisimeni, brangi,

Baltų beržų pavėsy,

Kai tau aš pasakiau,

Jog amžinai mylėsiu?

 

Po to abu bendrabuty

Ilgai sėdėjom dviese,

Ir tu man prisiekei,

Kad amžinai mylėsi.

 

Nuo tų dienų daug

Metų pralėkė, oi, daug.

O mes gyvenam dviese,

Nes kažkada prisiekėm,

Jog amžinai mylėsim.

 

 

Donata TARAKANOVIENĖ

 

……………………

Kol kas neišbarstytas dar esi

Ir nesuprantamas lyg galo kaip pasaulis.

Matau tave vėjelio šlamesy

Ir ant virtuvės lango naujo.

 

Matau tave ištįsusioj lyg paauglys dienoj

Ir vakaro voratinklių pavėsiuos.

Matau tave naktų maldoj

Ir rytmečiui rankas ištiesus…

 

Ir vis dar neskaičiuoju metų su tavim,

Dar man brangus šlepsėsimas tavųjų šliurių.

Ir susilenkusioje vasaros daržų dienoj

Tave matau visur – bijūnų ir ramunių, ir nasturtų jūroj…

 

………………………..

Jei man kaltes primestum,

Aš nepyksiu…

Ar gali upė pykt, kad ji plati?

Ir jei mažai mylėjau, tiktai blyksnį,

Sakyk, ar meilė buvo jau tokia karti?

 

………………………..

Spindulių tau priskinsiu galybę

Ir įteiksiu, kad rastum mane…

 

……………………….

Jei leistų pasiskint žiedų

Pavasario, vilties, kerų, gal meilės,

Tu patikėk – aš rinkčiausi tave…

 

 

BALTUKAS
Iš miego pabudus
 Į širdį užplūdo
Tyros tavo meilės šviesa.
 Nustebęs žaviuosi,
Viltimi viliuosi,
 Kad leisi ištirpti šios meilės ugny.
 Pavasario paukštis padangėj 
Plasnoja ir suka ratus.
Žvaigždynai jau blėsta ir saulė
Pro debesis žvelgia į mus.
 Suversiu aš perlus 
Į vėrinį gražų
 Iš savo šaltinio širdies.
 Kaip nuostabios gėlės
 Tie perlai žibėtų
O meile tu mano, tavojoj širdy..
………………………………………. 
Mes saugom meilę savoj širdy,
 Juk ši gėlelė tokia trapi.
Šlaitai jau žydi baltais žiedais,
Priskyniau puokštę tau kaip kadais.
O jei ateitum tu čionai
Ir pasakytum man vienai
Žodžius tuos nuostabiai gražius,
Tik man vienai, tik man vienai. 
Plaukai pabalo baltai, baltai
 Ir metai bėga labai gražiai,
Vaikai užaugo jau kaip žiedai,
 Tad kelkim taurę
Aukštai, aukštai …
 

Jūratė Genovaitė DEGTERENKIENĖ

…………………………

Meilei nereikia žydinčių sodų,
Meilei nereikia takų ir kelių.
Meilei tik reikia vienintelio žodžio,
Tyliai ir švelniai ištarto: “Myliu.”

Taurę pakelkim už meilę liepsningą,
Žemė vasario šalta ir balta.
Mūsų širdyse žiedlapiais sninga,
Kai suliepsnoja meilė karšta.

 
 
Irma DAKTARIŪNAITĖ

 

……………………

Ką reiškia skausmas, kai negali išreikšti žodžiais AŠ TAVE MYLIU?

Kai niekam negali išliet savų jausmų!

Ką reiškia saulė, kai visur tamsu?

Ką reiškia meilė, kai esi viena?

Kai slegia širdgėla mane vien pagalvojus tik apie tave.

Ką reiškia miegas, kai nejaučiu tavęs šalia?

Kai daug turiu svajonių, nes dievinu tave!

  

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments