Spaudos
Spaudos

Prie Rokiškio dvaro, šalia kluono, kuriame eksponuojamos prakartėlės, prieš keletą metų atidaryta poilsio zona. Jos skulptūras ir originalius lauko baldus tarptautiniame plenere kūrė dešimt meistrų iš Lietuvos bei Latvijos. Ši vieta lankoma ne tik šeimų su vaikais: čia vyksta edukacijos, jauniausiems muziejaus lankytojams skirtos šventės bei užsiėmimai…

 

Pleneras – tik dalis

2009-aisiais įvykęs pleneras – stambaus Lietuvos ir Latvijos projekto, skatinančio amatų puoselėjimą ir vystymą, nedidelė dalis. Pasak Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojos Marytės Mieliauskienės, tarptautiniam projektui skirta didžiulė suma –  daugiau nei  128 tūkst. eurų. Anot pavaduotojos, šiais pinigais padaryta tikrai daug: suremontuotos muziejaus klėtys, sukurta bendra lietuvių ir latvių elektroninė svetainė apie medžio drožybą, o Rokiškis jau geras dešimtmetis tituluojamas medžio drožėjų sostine Lietuvoje. 

Projekto pinigais taip pat išleistas didelis spalvotas katalogas. Jame lietuvių, latvių ir anglų kalbomis galima rasti žinių apie 15-os partnerių amatus ir amatininkus. Tik keturi partneriai buvo iš Lietuvos: be Rokiškio, Joniškio, Šiaulių ir Biržų savivaldybės; kiti – latviai iš Zasos, Jelgavos, Bauskės, Viesytės ir kitų miestų.

Anot M. Mieliauskienės, kiekvienam miestui parinkti skirtingi darbai – vieni kūrė edukacines programas, kiti rūpinosi išleisti turistinį žemėlapį su Lietuvos ir Latvijos liaudies meistrų adresais. „O rokiškėnams, garsiems medžio drožybos plenerais ir turintiems šioje srityje nemenką patirtį, patikėta meninė medžio drožinių dalis“, – sakė M. Mieliauskienė.   

 

Iš Latvijos – funkcionalių amatų meistrai

Plenere Latviją reprezentavo daugiau funkcionalių amatų meistrai – trys profesionalai ir šio amato besimokantys trys mokiniai. Kartu su jais poilsio zoną  kūrė puikiai  Lietuvoje  žinomi  medžio skulptūrų kūrėjai – plenero ekspertas Kęstutis Krasauskas iš Pasvalio rajono, Liongino Šepkos premijos laureatas Adolfas Teresius iš Garliavos, „Aukso vainiko“ bei L. Šepkos premijos laimėtojas, skulptūros Rudolfui Lymanui Rokiškyje  autorius  Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės, mūsų mieste iki tol  nedrožęs stiprus skulptorius Algis Vaištaras. Anot plenero eksperto, profesionalaus skulptoriaus K. Krasausko, jie visi kartu – latviai ir lietuviai –  stengėsi išrutulioti bendrą idėją. Tokią, kad kiekvienas savo gebėjimus atskleistų kiek tik įmanoma maksimaliai.    

 

Idėja įkūnyti medyje latvių šeimą

M. Mieliauskienė pastebėjo, jog viskas buvo daroma labai tikslingai, kruopščiai, galvojant apie kuriamą poilsio ir žaidimų erdvę šeimoms. Kiekvienas menininkas pirmiausia piešė eskizus, jie buvo bendrai aptarinėjami, o tik vėliau imamasi kaltų ir grąžtų. Taip diskusijose, anot K. Krasausko, ir gimė idėja medyje įamžinti  latvio Janio ir lietuvės Marytės šeimą.

Ši įkurdinta prie dvaro kluono. Janį, Marytę, jų vaikus drožė lietuviai, o latviai, anot K. Krasausko, konstruktyvaus mąstymo amatininkai, sukūrė kitas aplinkos detales, funkcionalias skulptūras, krėslus, vežimą ir kita. „Kompozicija tokia, kad joje būtų galima ilsėtis su vaikais“, –  pasibaigus plenerui laikraščiui sakė K. Krasauskas. Jis neabejojo, kad naujoji medinė kompozicija  – dar vienas į Rokiškio dvarą žmones traukiantis centras. „O vaikai, turėdami suoliukus ir sūpynes, avytes ir  piemenėlį, arklius ir  vežimą, nebetraukios šiaudų iš dabartinių klėčių stogų“, – šypsojosi muziejininkai.  

 

Vien graži tema

Šiame mediniame traukos centre viskas atrodo taip: iš XIX a. klėties išėjo šeima ir sustojo parke – motina, vaikai, tėvas, gyvuliai… Šeimą supa kitos ūkio detalės.  M. Mieliauskienės žodžiais, meistrų bendradarbiavimo dėka tai nėra padrika, o viena graži tema, įgyvendinta lietuvių ir latvių, išsirutuliojusi bendraujant su Rokiškio muziejininkais. 

Plenero tąsa – parodos bei filmas. Atrinktos geriausios, įdomiausios amatų plenero Rokiškyje fotografijos. Jos keliavo po penkiolikos partnerių sales. Be to, visa tai, kas vyko Rokiškyje, buvo filmuojama, o  medžiaga patalpinta naujoje elektroninėje svetainėje bei sukurtas filmas.  

 

Vėl atvažiavo kaimynai

Po keleto metų šioje dvaro kluono erdvėje tęsėsi kūrybiniai darbai. Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo įkūrėjo, verslininko Leonardo Šablinsko iniciatyva atsirado keli suolai, kuriuos sukūrė  meistrai  Vidmantas Zakarka ir Eduardas Titas.

O bendradarbiavimo su latviais tąsa galima laikyti 2011-aisiais  Rokiškio krašto muziejuje vykusį teorinį-praktinį simpoziumą „Medžio amatų dirbtuvė: įrengimas ir darbas“. Jame Latvijai atstovavo Uldis Gerneris, Oskaras Gerneris, Lauris Okmanis, Dainis Vecumsas, Lietuvai – Saulius Čėsna, Danas Stočkus, Rimantas Zinkevičius, Antanas Lastauskas, Valentinas Klišys, Romualdas Kaminskas, Gintaras Varnas bei ekspertas Eugenijus Majauskas.

 

Ne tik paskaitos, bet ir darbai

Dalyviai simpoziume pirmiausia klausė teorinių paskaitų apie lietuvių liaudies amatininkus, jų tradicinius dirbinius, ornamentiką ir jos panaudojimą XXI a. statiniuose. Taip pat susipažino su senoviniais medžio apdirbimo būdais, įrankiais, buities daiktais, saugomais Rokiškio krašto muziejaus fonduose, vyko į ekskursijas po Rokiškio rajoną.

Amatininkai įrengė medžio amatų dirbtuvę, gamino jai suolus ir stalus, įvairius rakandus bei pakylas kluone eksponuojamai prakartėlių kolekcijai. Taip pat rekonstravo XX a. pradžios lietuvišką ornamentą, kuris puošia Rokiškio krašto muziejaus administracijos pastatą.

Reda Milaknienė

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie