Nutarę sudėti ar atimti keletą dviženklių skaičių, dažnai griebiame kompiuterį, mobilųjį telefoną, skaičiuotuvą, rečiau popieriaus lapą ir rašiklį. Kam gi vargintis ir skaičiuoti, jei paspaudus vos keletą mygtukų gali be jokio galvos sukimo sužinoti atsakymą? Taip vystosi dar viena priklausomybė: šįkart – nuo elektronikos prietaisų. O gebėjimas mintinai skaičiuoti silpsta…
Žaibiškai populiarėja
Su šia priklausomybe nesusiduria mintinio skaičiavimo žaidimo „Matmintinis“ aistruoliai.
Žaidimo tėvynė yra Estija. Ten jis vadinamas „Pranglimine“, nes idėją vaikus sudominti skaičiavimo užduotimis pasiūlė Prangli salos nedidelės mokyklos direktorius, matematikos mokytojas Kalevas Poldsaras. Jis pastebėjo vaikų prisirišimą prie kompiuterių ir atkreipė dėmesį į tai, jog elektroninėje erdvėje mokiniai labai daug laiko praleidžia be jokios prasmės – tik šaudo ir gaudo.
Vaikai noriai įsitraukė į skaičiavimo varžytuves ir nustebo po kelių treniruočių pastebėję pažangą: jiems sekėsi vis greičiau atlikti veiksmus iš pradžių dviženkliais, vėliau triženkliais ir dar didesniais skaičiais.
Pedagogo K.Poldsaro sistemą pastebėjo estų kompanija „Miksike“. Jos viena veiklos sričių – naujų technologijų taikymas mokymo procese.
Žaidimas žaibiškai išpopuliarėjo ne tik Estijoje, bet ir Lietuvoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Ukrainoje.
Nespėsi perskaityti
„Daugiau nei prieš 10 metų seminare apie „Pranglimine“ kolegos iš Estijos papasakojo: „Jūs nespėsite perskaityti skaičių matematinio veiksmo sąlygos, kai bent kiek pažengęs atmintinio aistruolis, net neprisilietęs prie skaičiuotuvo, pasakys atsakymą.“ Tai skambėjo kaip neįtikėtinas dalykas“, – tikino Prienų „Revuonos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, matematikos bei informatikos technologijų mokytoja Rasa Alaburdienė.
Dabar pedagogė R.Alaburdienė ir jos vyras Marius – aistringi šio žaidimo propaguotojai, ant savo pečių užsikrovę varžybų Lietuvoje organizavimo naštą.
Žaidimo pavadinimas sudarytas iš žodžių “matematika” ir “mintinis skaičiavimas”. Įsijungti į jo varžytuves labai paprasta. Pirmiausiai reikia užsiregistruoti internetinėje svetainėje www.miksike.lt ir pradėti treniruotes: spręsti pateiktas užduotis, jas pasirenkant pagal amžių bei gebėjimus.
Rezultatą vertina kompiuterinė programa, o užduotys po truputį sudėtingėja. Azartiški žaidėjai to nepastebi, ir juos vis labiau įtraukia įdomus užsiėmimas: jie ne tik žaidžia, bet ir mokosi, lavina mintinio skaičiavimo įgūdžius, atmintį, loginį mąstymą. Po pirmųjų bandymų pateikiami rezultatai, juos galima lyginti su kitų bendraamžių pasiekimais. Registruodamiesi žaidėjai pasirenka slapyvardį, ir jiems nereikia gėdytis, jei rezultatai būna kuklesni už kitų.
Naujokų pagundos
Pradedantieji atmintyje atima, sudeda, daugina, dalija vienaženklius ar dviženklius, o patyrę – net šešiaženklius skaičius. Lietuvos čempionams pakanka vos kelių sekundžių sudėti šešiaženklius ar sudauginti triženklius skaičius: „Matmintinio“ aistruolis greičiau parašo atsakymą, nei šalia jo stovintis žmogus perskaito užduoties sąlygą…
„Matmintinio“ konkursai organizuojami kasmet. Iš anksto paskelbtu laiku svetainėje vyksta trys atrankiniai konkurso etapai. Juose ribojamas bandymų skaičius. Per varžybas galvas laužo kelios amžiaus grupės: 1–3, 4–6, 7–12 klasių moksleiviai (merginos ir vaikinai) bei suaugusieji (vyrai ir moterys). Kiekvienos grupės dalyviai, atrankiniuose etapuose pasiekę geriausių rezultatų, yra kviečiami į respublikinį finalą, kuris vyksta kuriame nors Lietuvos mieste. Penki grupės mikliausieji iškovoja teisę rungtyniauti tarptautiniame turnyre.
Respublikinio ir tarptautinio turnyrų nugalėtojai apdovanojami nešiojamaisiais kompiuteriais, o prizininkams įteikiamos kitos vertingos dovanos: USB laikmenos, fotoaparatai. Šiemet žaidimo dalyviai gavo planšetinius kompiuterius. Pasibaigus sezono varžyboms, skaičiuotojams siūloma nepamiršti pomėgio – užsukti į „Matmintinio“ internetinį puslapį ir treniruotis.
Skaičiuotojai, internete atliekantys aritmetinius veiksmus, gali kliautis tik savo gebėjimais: šiame žaidime draudžiama naudotis bet kokia skaičiavimo technika. Beje, tokia pagunda kyla tik pradedantiesiems. Mat žaidėjai greitai pastebi, jog sukčiauti visiškai neapsimoka: pradėjus treniruotis, mintinai užduotį galima išspręsti greičiau, nei naudojantis skaičiuotuvu ar ranka juos rašant ant popieriaus lapo. Dauguma dalyvių į varžybas atsineša savo pelytę. „Skaičiuotojai greičiau atlieka užduotis jiems įprasta priemone: varžybose svarbi kiekviena akimirka“, – teigė p. Alaburdienė.
Vienija pomėgis
Absoliuti Lietuvos „Matmintinio“ čempionė yra Gintarė Vaičaitytė iš Gelgaudiškio (Šakių r.) vidurinės mokyklos. Abiturientė nugalėtojų pozicijų neužleidžia jau ketvirtus metus iš eilės. Čempionė per 40 sek. spėja atlikti 18–20 matematinių veiksmų. Merginai lengviausios yra dalybos užduotys.
Anot pedagogės R.Alaburdienės, mokyklose susidaro grupės moksleivių, kurie žavisi „Matmintiniu“, o vienminčių ratas plečiasi internete bendraujant ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio mintinio skaičiavimo aistruoliais. Skaičiuotojai keletą kartų per metus susitinka varžybose. Taip buriasi pomėgio vienijama žmonių bendruomenė.
Spėjama, kad Lietuvoje „Matmintiniu“ jau užsikrėtė keletas tūkstančių azartiškų žmonių. Vis dėlto populiaresnis jis tarp moksleivių.
Pastebima dar viena tendencija – dalyvis į žaidimą įtraukia visą šeimą, į varžybas su vaikais atvyksta ir jų tėvai. Beje, į šį žaidimą su dideliu azartu įsijungia ir tie moksleiviai, kuriems matematikos pamokos kelia siaubą.
Puikios sąlygos
Šiemet „Matmintinio“ tarptautinis turnyras vyko Rokiškyje. Atkakliose kovose varžėsi apie 200 skaičiuotojų iš Estijos, Slovėnijos, Ukrainos ir Lietuvos. Jie buvo suskirstyti į šešias amžiaus grupes. Finalinėse kovose Lietuvos skaičiuotojams sekėsi puikiai: laimėti 7 medaliai, net trys jų – aukso.
Turnyro organizatoriai daugiau vietų skyrė varžybų šeimininkams – mūsų rajono skaičiuotojams, tačiau prizinių vietų jiems nepavyko užimti.
Aukščiausią rezultatą – šeštąją vietą – pelnė Kamajų Antano Strazdo gimnazijos auklėtinė Ieva Zovaitė ir Juozo Tūbelio gimnazijos moksleivis Nerijus Laužadis.
Septinti savo amžiaus grupėse liko kamajiškė Sandra Macijauskaitė, kriaunietė Lina Žukauskaitė ir rokiškėnas, rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis.
Pedagogė R.Alaburdienė, apžiūrėjusi J.Tūbelio gimnazijos informacinių technologijų kabinetus, gyrė mokyklos administraciją už puikias mokymosi sąlygas. „Visiškai suprantama, kodėl Rokiškyje tiek daug mintinio skaičiavimo entuziastų: jiems sudarytos puikios sąlygos tobulėti“, – kalbėjo p. Alaburdienė.
Apklausos
Skaičiuotojo sėkmės garantas – talentas ar treniruotės?
Arvydas Ulinskas,
Kamajų Antano Strazdo gimnazijos mokytojas
„Matmintiniu“ susižavėjau prieš 7 metus. Tai greitas, įdomus, atmintį ir reakciją lavinantis žaidimas. Juo stengiuosi sudominti mokinius. Manau, jog skaičiuotojai turi būti talentingi. Be įgimtų gabumų aukštų rezultatų pasiekti vis tik neįmanoma. Pastebėjau, jog talentingiems šypsosi sėkmė.
Reikia kuo anksčiau tuos talentus pastebėti. Mokykloje daug vaikų, todėl iš tos masės sunku pasirinkti gabiausius. Lėtesnio būdo vaikai šiam žaidimui netinka. Pasitaiko, jog pakvietęs greitą, energingą, puikiai mąstantį pradinuką prognozuoju jam puikią ateitį, tačiau vaikui ima ir pristinga kantrybės bei noro kasdien spręsti uždavinius.
Iš praktikos galiu pasakyti: norint varžybose laimėti prizus, reikia kasdien bent pusvalandžiui prisėsti prie kompiuterio: treniruoti protą, lavinti įgūdžius. Be darbo, o tik talentu aukšto rezultato nepasieksi. Jei moksleivį reikia kontroliuoti, nuolat domėtis, ar jis tikrai išsprendė uždavinius, tuomet iš jo gero skaičiuotojo nebus.
Su vaikais esame sukūrę savo skaičiavimo sistemas ir kitiems jų neišduodame. Kiekvienas žaidėjas unikalus, jis modeliuoja savo uždavinių sprendimo kelią. Moksleiviai mėgsta tarpusavyje varžytis. Jie ypač aistringai treniruojasi, tobulina sprendimo technologijas, kai pastebi, kad gali aplenkti mane. Mažesnieji krykščia iš džiaugsmo, kai aš liūdnu balsu ištariu: „Vaikai, nebegaliu jūsų pasivyti!“ Pamatęs jų akyse džiaugsmą, suprantu, jog kiekvieno gero mokytojo svajonė ir aukščiausias laimėjimas – užauginti mokinį, pranašesnį už save. Moksleivius vilioja ir prizai: malonu turnyre užsidirbti fotoaparatą, kelionę ar kompiuterį.
Naujausias mano atradimas – Vaidas ir Sandra Macijauskai. Mergaitei užduotis parodžiau iki respublikinių varžybų likus vos dviem mėnesiams. Ji “užsikabino”, pradėjo treniruotis. Jos rezultatai puikūs: respublikinėse varžybose – antroji, o tarptautinėse – septintoji vietos. Čia jau tikras talentas. Dabar turime jį puoselėti. Nuo sesers neatsilieka ir brolis. Jam labiau patinka skaičiuoti, nei žaisti kompiuterinius žaidimus.
O aš pats prekybos centre, prisirinkęs prekių, mintyse sumuoju kainas: tikslumu ir greičiu įdomu pasivaržyti su kasos aparatais.
Ieva Zovaitė
Kamajietė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybės pirmo kurso studentė
Man labiausiai įsiminė pirmosios respublikinės „Matmintinio“ varžybos. Į jas patekau mokydamasi septintoje klasėje. Tąkart dėl organizacinių problemų man teko spręsti ne tas užduotis, tad savo amžiaus grupėje teužėmiau dešimtąją vietą. Verkiau iš nusivylimo…
Organizatoriai leido man startuoti antrą kartą. Susikaupiau ir sėkmė nusišypsojo: pakilau į šeštąją vietą. Šis laimėjimas suteikė man šansą varžytis tarptautiniame ture Estijoje. Geriausias rezultatas – 18 800 taškų.
Geriausiai sprendžiu skaičių atėmimo užduotis, sunkiausiai sekasi daugyba. Šiam veiksmui atlikti sukūriau specialią sistemą.
Pradėjusi studijuoti universitete draugus sudominau „Matmintiniu“, tačiau jie treniravosi vos mėnesį: suprato, kad manęs neaplenks. Tai tik patvirtina teiginį, kad šio žaidimo varomoji jėga – noras pirmauti.
Nerijus Laužadis
Rokiškėnas, Juozo Tūbelio gimnazijos septintokas
Paaugliams „Matmintinis“ labai reikalingas: jis lavina mąstymą, pradeda greičiau spręsti matematikos uždavinius. Ir pinigus greičiau suskaičiuoji…
Šiemet pradėjau žaisti vyriausiųjų moksleivių – 7-12 klasių – grupėje. Šalies finalinėse varžybose užėmiau trečiąją, o tarptautinėse – šeštąją vietas. Rezultatu esu patenkintas.
Metais vyresnis mano brolis Romas nebežaidžia „Matmintinio“. Jis aptingo. Norint pasiekti gerų rezultatų reikia kasdien treniruotis nors valandą.
Prieš varžybas labai jaudinuosi. Mane ramina tik muzika ir… skaičiavimas.
„Matmintiniu“ mane sudomino tėtis. Jaučiu, jau artėja momentas abiem sėsti prie tų pačių užduočių. Tai būtų azartiškos ir įdomios varžybos.
Aurimas Laužadis
Rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas
Šis žaidimas tinkamiausias mokiniams iki 5 klasės. Bent kiek patyrę žaidėjai nebedaro elementarių aritmetinių klaidų. Sudėtingesni veiksmai treniruoja atmintį, nes reikia įsiminti daug tarpinių skaičių. Yra keletas subtilybių, padedančių greičiau atlikti užduotis, tačiau dauguma žaidėjų susikuria savo sistemas.
Žaisti įdomu tol, kol pastebi gerėjantį rezultatą, o kai jis sustoja, daug lošėjų tiesiog palieka šį žaidimą.
Rezultatą, be jokios abejonės, lemia talentas. Pastebėjau, jog žaidimo viršūnė pasiekiama 8 klasėje, o vėliau rezultatas, net ir labai daug treniruojantis, gerėja labai lėtai. Mano geriausias pasiekimas – apie 18 tūkst. taškų. Lietuvos finalininkai surenka iki 27 tūkst. taškų.
Malonu, kad „Matmintinis“ Rokiškyje greitai populiarėja. Juo susižavėjo Kamajų, Kriaunų jaunimas, o J.Tūbelio gimnazijoje yra jaunųjų matmintinininkų būrelis.
Dalia ZIBOLIENĖ
