Prieš trejetą savaičių Maineivų (Juodupės sen.) gyventojas Ivanas Aleinikovas pradėjo remontuoti kaimo cerkvės varpinę. Jo darbas išspręs įsisenėjusius sentikių rūpesčius: varpinės lentos puvo, o dažai „mėgo“ atsilupinėti.
Laimingas dirbęs už dyką
Maineivose ant pastolių dirba tik vienas žmogus. Pats lipa aukštyn, žemyn, matuoja, pjausto, kala… Anot I.Aleinikovo, nėra kam padėti: kilstelėti lentą, paduoti vinį. „Keli bandė, tačiau jiems kinkos drebėjo. Tada pasakiau sau: susitvarkysiu vienas“, – pasakojo meistras.
Kaip skarda apkalti objektą, jį išmokė gyvenimas. „Svarbiausia – norėti ir visko išmoksi“, – patirtį dėstė sentikis. Šis ne iš kelmo spirtas vyras pasiūlė užkopti į varpinę. Viršuje surengė „pamokėlę“. Kodėl varpinės šonai – gerų lentų, o stogelis – neobliuotų ir su žieve? „Dėl akustikos. Jei ir stogelis būtų vien gerų lentų, tai kenktų varpo skambesiui“, – paaiškino I.Aleinikovas.
Beje, šios cerkvės varpas neįprastas. Tai lenkta metalinė konstrukcija, kuri skamba ją sudavus specialiu kūju.
Per keletą dienų meistras baigs remontuoti varpinę. Savo maldos namams sutvarkyti, neprašydami niekieno pagalbos, pinigus paaukojo vietiniai gyventojai. Vien skardai bendruomenė išleido per tūkstantį litų…
Baigęs tvarkyti varpinę, I.Aleinikovas išardys pastolius ir Maineivų sentikiai galės džiaugtis atgijusiais maldos namais. Jei liks bendruomenės surinktų pinigų, meistrui tai bus atlygis. Jei neliks – sako būsiantis laimingas ir padirbėjęs už dyką.
Ateityje cerkvė dar bus tvarkoma: reikės dažyti sienas – vyšnios spalvos dažai jau lupinėjasi.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Norbertas BYČKOVSKIS
