Tik akylesni įžiūrėtų, kad kavoliškėnės Loretos Daščiorienės dukrelės Rugilės galvelę puošianti spalvota madinga juostelė laiko specialų klausos aparatą. Mergytei jis labai svarbus ir reikalingas – jo pagalba ne tik pagerės klausa, bet ir bus ugdoma kalba, paspartės mažylės raida. Tiesa, Rugilė vos porą dienų džiaugiasi itin moderniu klausos aparatu, tačiau jau be klaidų įvykdė aparatą derinusio inžinieriaus užduotis, o namuose su mama mokėsi eilėraštį… Šį labai reikalingą aparatą mergytės mamai įsigyti padėjo Rokiškio Rotary klubas bei geros valios žmonės.
Mažoji ledo princesė
Rugilė, balandžio pabaigoje švęsianti ketverių metų gimtadienį, – labai aukšta, judri ir linksma. Tikra mamos princesė. Ir labai nori būti panaši į animacinio filmuko „Ledo šalis” heroję. Taip pat, kaip ir ji, mergytė mėgsta žaisti, šokti. O vietoj svajonių princo šokio už rankos stveria brolį Marių. Šis, dvejais metais vyresnis, šokti nelabai mėgsta. Užtat labai myli sesę.
Rugilė iš pirmo žvilgsnio būtų paprasta mergytė, tačiau jos istorija – ypatinga…
Mažylės išgyvenimai
Apsilankymai pas sostinės gydytojus mergytei ir jos mamai – kasdienybė. Rugilė į šį pasaulį pasibeldė mėnesiu per anksti. Ir iki šiol susiduria su neišnešiotukams būdingomis sveikatos problemomis. Lyg to būtų maža, mergytė atsinešė ir genetinę problemą: ji gyventi netrukdo, tačiau kosmetiniais sumetimais mažylė jau ištvėrė dvi operacijas: sulaukusi pusės ir pusantrų metukų. Ir po poros metų laukia dar viena plastinė operacija.
Nuo gimimo ji turi ir klausos problemų: gegužės mėnesį laukia dešiniosios ausytės šuntavimas. O štai kairiosios landa užaugusi, nors klausos nervai nepažeisti. Jai diagnozuotas mišrus klausos sutrikimas. Ką tai reiškia? Abiem ausytėmis Rugilė iki šiol girdėjo prastai. Kaip pasakojo mama L. Daščiorienė, jos dukra mėgsta šokti, puikiai jaučia ritmą. Ir dainuoti bando, tik sava, pačios sugalvota kalba. O štai tikrąją kalbą lavinti sekasi sunkiau. Nors su mergyte dirba logopedė, gydytojos audiologės teigimu, šios pastangos didelės naudos neduoda: pacientė juk neprigirdėjo. Kalbos ir klausos problemos grasė sulėtinti Rugilės bendrąją raidą.
Pasiūlė sprendimą
Nuo pat gimimo kasmet bent du kartus mergytę tirdavo sostinės klausos specialistai. Ir vasario 10-ąją šeima vyko pas audiologus. „Tyrimų rezultatai buvo tokie pat kaip ir prieš kelis mėnesius. Tačiau… Šįsyk mergytę priėmė kita gydytoja audiologė Inga Julija Sruogienė. Ji ir pasiūlė problemos sprendimą – kairiajai ausytei reikėtų klausos aparato, pagrįsto kaulinio laidumo technologija. „Kochlearinio implanto mums nereikia, nes klausos nervai nepažeisti. Tinka vadinamasis kaulinis klausos aparatas”, – pasakojo mama. Gydytoja aiškino, kad tinkamiausias laikas pritaikyti mergytei šį klausos aparatą – iki gegužės, iki dešiniosios ausytės šuntavimo operacijos.
Išperkamajai nuomai – per mažai pinigų
Vienintelė Lietuvoje tokius aparatus tiekia UAB „Opera – klausos sprendimai”. Jos atstovybėje L. Daščiorienė sužinojo aparato kainą – apie 1 tūkst. 900 eurų. Pritaikius įvairias nuolaidas, medicinos įrangai skirtą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, kaina nutirpo iki 1 tūkst. 575 eurų. Tiesa, įsigijus aparatą valstybė per porą metų kompensuos 300 eurų.
Kadangi L. Daščiorienė išsiskyrusi ir vaikus augina viena, tokia suma jai – nepasiekiama svajonė. Juk iš kuklios, nė 400 eurų nesiekiančios slaugytojos algos ji turi išlaikyti save ir du ikimokyklinukus vaikus. Taupi, rūpestinga mama sako, kad ir iš tokios algos šeimai įmanoma būtų kažkiek sutaupyti, jei ne dažni jos ir Rugilės privalomi vizitai pas sostinės medikus.
O kaip vaikų tėtis? Gal jis galėtų padėti savo mažylei? Deja, pasak L. Daščiorienės, buvęs sutuoktinis – bedarbis, gauna tik socialinę pašalpą…
Taigi UAB „Opera – klausos sprendimai” kabinete išgirdusi tokią sumą mama net suakmenėjo. Kartu su įmonės darbuotojais pildė prašymą įsigyti aparatą išperkamosios nuomos būdu. Deja, nors jame buvo nurodyta aparato medicininė paskirtis, numatytos ilgalaikės nedidelės įmokos, tačiau išperkamosios nuomos paslaugą teikiančios įmonės atmetė prašymą. Verdiktas negailestingas – „per mažos pajamos”.
Važiuojant namo, L. Daščiorienės galvoje sukosi nelinksmos mintys. „Įsivaizduokite: dirbu, taupau kiekvieną centą, o padėti savo vaikui negaliu”, – kalbėjo moteris.
Ji rajono ligoninės Anestezijos-reanimacijos skyriuje, kuriame gydomi patys sunkiausi ligoniai, dirba slaugytoja jau dvidešimt ketvirtuosius metus. „Tai – pirmoji ir vienintelė mano darbovietė”, – sakė L. Daščiorienė.
Deja, Lietuvos medicinos darbuotojai nei atlyginimais lepinami, nei streikuoti gali, todėl tiesiogiai už žmogaus gyvybę atsakingų specialistų darbas, darsyk pakėlus minimalią algą, jau bus prilygintas nekvalifikuotų grioviakasių ar valytojų. „Nedidelės algos – ne rajono ligoninės, o visos mūsų medicinos problema”, – atsiduso pašnekovė.
Kaip begalvok, iš tokios nedidelės algos taupyti klausos aparatui tektų labai ilgai, o vaikui jo reikėjo skubiai: iki ausytės šuntavimo operacijos neliko nė trijų mėnesių.
Prašyti pagalbos sau nedrįstų
L. Daščiorienė prisipažino, kad, jei prireiktų, sau pačiai visuomenės pagalbos prašyti nedrįstų. „Dažnai girdime „paaukokite, padėkite”. Kartais tokie prašymai stebina. Mes su dukrele nuo pat jos gimimo dažnai lankomės ligoninėse, Rugilė ištvėrė dvi operacijas, prireikė kitų medicinos procedūrų. Tačiau niekada niekas mūsų neprašė mokėti. Visos paslaugos Rugilei teikiamos nemokamai”, – sakė mama.
Tačiau būtinybė įsigyti klausos aparatą paskatino ryžtis paprašyti pagalbos. Pirmiausia L. Daščiorienė kreipėsi į Rokiškio kaimiškąją seniūniją. „Tik pačiais geriausiais žodžiais galiu kalbėti apie mūsų socialinę darbuotoją Danguolę Peciukonytę”, – sakė pašnekovė. Specialistė padėjo parengti dokumentus rajono savivaldybės vienkartinei pašalpai gauti.
Dokumentai atsidūrė ant savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo Vitalio Giedriko stalo. O jis – Rokiškio Rotary klubo vadovas. Taigi prie klausos aparato pirkimo prisijungė šios organizacijos nariai.
Išsklaidė abejones
Norint gauti Rotary paramą, reikėjo pagrįsti klausos aparato pasirinkimą. „Klausimų, ar mano mergytei iš tiesų reikia tokios brangios įrangos, girdėjau ir iš kai kurių giminaičių. Jie siūlė susirasti kitus gydytojus ir išklausyti jų nuomonę”, – sakė L. Daščiorienė.
Abejones išsklaidė Rotary klubo narys ir tiesioginis pašnekovės vadovas rajono ligoninės direktorius, gydytojas otorinolaringologas Raimundas Martinėlis. Peržiūrėjęs Rugilės tyrimų rezultatus, gydytojų audiologų išvadas jis patvirtino: klausos aparatas mergytei – būtinas. Ir pats entuziastingai prisidėjo prie paramos organizavimo.
Pasak L. Daščiorienės, metas prašyti paramos buvo ne pats palankiausias: rotariečiai jau buvo beveik išnaudoję paramos projektams skirtas lėšas. Tačiau klubo nariai surinko įspūdingą sumą – 1 tūkst. 200 eurų. „Už tai esu jiems labai dėkinga”, – sakė L. Daščiorienė.
Pasitikėjo savo rajono žmonėmis
Pašnekovė pasakojo sulaukusi patarimų kreiptis į „Bėdų turgų” ar kokį kitą didmiesčių paramos fondą. Tačiau ten, kur pagalbos prašymai skaičiuojami šimtais, svarstymas užtruktų. „Be to, norėjau pirmiausia pagalbos kreiptis į savojo rajono žmones. Pasitikėjau jų gerumu”, – sakė mama.
Ir nesuklydo. Į akciją įsitraukė ir mergytės artimieji, ir jos mamos bendradarbės. L. Daščiorienė dėkojo kolegėms Daivai Šlapelienei, Reginai Siniauskienei, kurios organizavo lėšų rinkimą rajono ligoninėje. Aukojo ne tik Anestezijos-reanimacijos skyriaus gydytojai, slaugytojos, bet ir visos ligoninės personalas. Kolegė Nijolė Zelenkienė paramos prašė savo gatvės kaimynų. Aparatui pirkti lėšų skyrė ir Rugilės seneliai Antanas bei Danutė Daščiorai, aukos buvo renkamos ir per Rugilės promočiutės jubiliejų. Močiutės dėka aukojo ir rajono savivaldybės Archyvų skyriaus darbuotojai, prisidėjo tremtinių choras „Vėtrungė”. Asmeninių aukų skyrė Asta Džiugelytė, Juventa Karpavičiūtė, Vaida ir Jonas Žemaičiai.
Taigi jau kovo pradžioje L. Daščiorienė turėjo reikiamą sumą dukrelės klausos aparatui.
Nežinantys nė nepastebės
Kovo 21-ąją Rugilė su mama vyko į Vilnių išbandyti specialiai mergytei pagal jos klausos parametrus suprogramuoto aparato. Sekėsi puikiai. „Įjungus aparatą ir išgirdus pirmuosius garsus, dukrelės reakcija buvo tokia, kokią matėme televizijos laidose apie klausos bėdų turinčius vaikus. Neįsivaizduojate, ką reiškia pamatyti pilnas nuostabos vaiko akis”, – įspūdžiais dalijosi mama ir pridūrė, kad Rugilė, pirmą kartą išgirdusi aiškius ją supančio pasaulio garsus, nė nesuprato, kas įvyko. Mergytė sukluso, po to nusijuokė ir, kalbinama įmonės inžinieriaus, nepriekaištingai įvykdė jo užduotis.
Dabar Rugilei telieka džiaugtis atsiveriančiu aiškiu garsų pasauliu, pratintis jį pažinti. Maždaug kartą per pusmetį ji lankysis UAB „Opera – klausos sprendimai” tam, kad aparato programa būtų koreguojama pagal augančio vaiko klausos parametrus.
Klausos aparatas sukurtas taip, kad nežinantis tik gerai įsižiūrėjęs supras, koks tai prietaisas. O ir vaikui ne tik patogu, bet ir smagu tokį nešioti, nes apgalvotos net smulkiausios dizaino detalės. Aparatas tvirtinamas ant dailaus plaukų lankelio ar juostelės. Mergaitėms skirtame komplekte – du lankeliai ir penkios juostelės. Berniukams aparatai tvirtinami prie juostelių ar kepurėlės.
Nors, kaip sakė Rugilės gydytoja, vaikams reikia laiko priprasti prie aparato, kuris juos lydės visą gyvenimą, mergytė juo labai džiaugiasi. Kartu su mama ji mokosi naują eilėraštį, galės pagaliau šokti pagal „Ledo šalies” muziką, o ir su bendraamžiais bendrauti bus lengviau. Mama tiki gydytojų prognozėmis, kad po maždaug pusmečio smarkiai pagerės Rugilės kalba. Nors ir dabar mergaitė labai draugiška, aktyvi ir bendraujanti, tikimasi, kad dar sėkmingiau bus ugdomi jos bendravimo įgūdžiai, ateityje bus paprasčiau mokytis.
Dainora BUKAUSKYTĖ
