Lietuvos laisvosios rinkos instituto reitinge Rokiškio savivaldybė su Utena dalijasi 27-28 vietas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto reitinge Rokiškio savivaldybė su Utena dalijasi 27-28 vietas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Iš didžiųjų šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje. Rokiškio rajono savivaldybė šiemet dalijasi 27-28 vietas su Utenos r. savivaldybe, surinkusi 46,3 balo iš 100 galimų. „Mokesčiai“ buvo geriausiai įvertinta savivaldybės sritis. „Administracijos“, „Turto valdymo“ ir „Biudžeto“ sritys surinko mažiau taškų.

„Mokesčių“ srityje pelnyti gerą įvertinimą padėjo itin palankus nekilnojamojo turto apmokestinimas – pagrindinis tarifas buvo mažiausias tarp 54 savivaldybių, o nenaudojamam nekilnojamajam turtui netaikytas papildomas apmokestinimas. Mokesčiai už verslo liudijimus taip pat buvo vieni žemiausių. „Investicijų ir plėtros“ įvertinimas buvo geras labiausiai dėl to, kad materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų kiekis vienam gyventojui sparčiai auga. 2013 m. lyginant su 2012 m., materialinių investicijų kiekis gyventojui padidėjo 40 EUR (vidurkis* – 0,5 EUR sumažėjimas), o tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui padidėjo 444 EUR (vidurkis* – 64,5 EUR padidėjimas).

Rokiškio r. savivaldybės valdymą vertinančių rodiklių rezultatai – prasčiausi. „Administracijos“ sritis negavo nė vieno balo: laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis buvo pati didžiausia, o pagal „Transparency International“ atliktą skaidrumo tyrimą gautas įvertinimas gana prastas (35 balai lyginant su 55 balų vidurkiu).

Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, kur palankiausia investuoti? Kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema? Kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis? Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2014 m. duomenimis. Rezultatams įtakos turėjo ir patobulinta tyrimo metodologija – šiemet į tyrimą įtraukta dar daugiau rodiklių.

Bendrame didžiųjų savivaldybių reitinge pirmą kartą lyderė – sostinė, aplenkusi ketverius metus karaliavusią Klaipėdą. Tiesa, atotrūkis tarp miestų nedidelis.

„Geresnę investicinę aplinką sostinėje parodo pusantro karto daugiau veikiančių ūkio subjektų nei uostamiestyje, taip pat gerokai daugiau išduodama verslo liudijimų, statybos leidimų (1000-iui gyventojų). Vilnius sugebėjo pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų – vienam gyventojui teko 15 000 eurų, o investuotojų susidomėjimas Klaipėda mažėjo. Vilnius – vienintelis iš didžiųjų miestų, kuris ne tuštėja, priešingai, gyventojų daugėja. Čia iš pašalpų gyvena mažiausiai žmonių – 2,2 proc., bedarbių – mažiau nei 7 proc. Tačiau uostamiestis turi savų privalumą – čia geriau sutvarkytas šilumos ūkis, dėl to ir kaina gyventojams mažesnė, be to, Klaipėda neturi tokių didelių biudžeto problemų. Sostinė gali būti vėl nukarūnuota, jei nesiims ryžtingų žingsnių suvaldyti skolą, kuri pernai viršijo metines pajamas ir dar didėjo” – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Staigmenų pateikė ir mažųjų savivaldybių reitingas – pirmą kartą vienodą balą surinko ir aukščiausia vieta dalijasi dvi savivaldybės – Klaipėdos rajonas ir jį pasivijęs Kauno rajonas. Jos sugebėjo efektyviau išnaudoti turimus resursus, tarp jų didelio miesto kaimynystę: privilioti užsienio investicijas, skatinti vietinį verslą. Tai jaučia gyventojai – bedarbystė pirmaujančiose savivaldybėse mažesnė nei daugumoje kitų (7,7 proc. Kauno raj., 7,2 proc. Klaipėdos raj.), mažiau skurstančiųjų – socialines pašalpas čia gavo 2,8 proc. gyventojų, tai perpus mažiau už šalies vidurkį. Nenuostabu, kad šie rajonai nesusiduria su tuštėjimo problema – gyventojų juose per metus padaugėjo 1,5 proc.

Iš 6 didžiųjų miestų prasčiausiai sekėsi Alytui, o mažųjų reitingo paskutines trijose vietose liko IgnalinosJurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonai.

„Šias savivaldybes kamuoja panašios problemos. Užburtas ratas – savivaldybėse dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, išduodama santykinai mažai statybos leidimų, sunku pritraukti investicijas, čia vangiai kuriasi naujas verslas. Dėl to ir pragyventi sunkiau: Ignalinoje darbo neturi kas šeštas gyventojas, Jurbarke kas septintas, Alytuje, Šalčininkuose kas aštuntas. Daugiau skurdo: reitingo apačioje atsidūrusioje Ignalinoje kas dešimtas žmogus pragyvena tik gaudamas socialines pašalpas. Skirtumai tarp skirtingų šalies savivaldybių išlieka labai dideli” – teigia Aistė Čepukaitė, Savivaldybių indekso tyrimo vadovė.

Vis dėlto, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, pabrėžia, kad pernai bendra statistika gerėjo: šalyje šiek tiek sumažėjo nedarbas; socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalis sumažėjo ketvirtadaliu; beveik 8 proc. padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 1,3 proc. padidėjo išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 13 proc. išaugo gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, skaičius.

„Rezultatas galėtų būti dar geresnis, tačiau žemyn savivaldybes tempia administracijų veikla. Paradoksalu, kad gyventojų mažėjant, administracijos atvirkščiai – pučiasi. Bendras vidurkis savivaldybių darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2013 m. buvo 7,15, 2014 m. – 7,34. Koją kiša ir noras pačioms teikti ūkines paslaugas: atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo, viešojo transporto t.t. Tai savivaldybėms pernai atnešė 5,4 mln. eurų nuostolį. Savivaldybių valdžios tikrai turi kur pasitempti: mažiau rūpintis, kaip išlaikyti gausias administracijas, nenaudojamą nekilnojamą turtą, nuostolingas įmones, o atvirkščiai, ieškoti būdų pritraukti investuotojus, privatų verslą“ – pažymi Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Trumpai:
Didžiųjų miestų savivaldybių reitingas. 6-ių miestų savivaldybių reitinge pirmauja Vilniaus miestas (73 balai iš 100 galimų). Toliau rikiuojasi Klaipėdos m. (68), Šiaulių m. (49), Panevėžio m. (43), Kauno m. (39), Alytaus m. (37) savivaldybės.

Mažųjų savivaldybių reitingas. Geriausiųjų penketuką (iš 54-ių mažųjų savivaldybių) sudaro: Kauno r. ir Klaipėdos r. (73 balai iš 100), Druskininkų r. (68), Širvintų r. (66), Palangos m. (64) savivaldybės.

 

GR inform.

bangenis

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie