1669 m. Krokuvoje gimė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas, Lietuvos didysis kancleris Karolis Stanislovas Radvila. Mirė 1719 m.

1866 m. Giluišiuose, Seivų valsčiuje, gimė vienas žymiausių Lietuvos knygnešių Vincas Jonas Markevičius. Mirė 1938 m.

1881 m. Veleniškiuose, netoli Biržų, gimė kultūros istorikas, vertėjas, buvęs Lietuvos švietimo ministras, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis. Mirė 1959 m.

1926 m. Joniškyje gimė aktorius, poezijos skaitovas, visuomenės veikėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Laimonas Noreika. Mirė 2007 m.

1929 m. išleistas pirmasis laikraščio „Vilniaus žodis“ numeris.

1939 m. atidarytas Vilniaus pedagoginis institutas (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Jo pirmtakas 1935-1939 metais veikė Klaipėdoje, vėliau buvo perkeltas į Panevėžį, atgavus sostinę – į Vilnių.

1940 m. Vatikano radijas pradėjo transliacijas lietuvių kalba.

1940 m. įsteigtas Kauno muzikinis teatras.

1992 m. Kembridžo tarptautinis biografijos centras suteikė poetui Justinui Marcinkevičiui 1991-1992 metų Pasaulio žmogaus vardą.

1999 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ tapo Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čempionato, vykusio Vilniuje, nugalėtoju.

2005 m. Vilniaus Gedimino prospekte, virš įėjimo į buvusį „Vilniaus“ viešbutį (dabar „Grand Duke Palase“), iškilo penkių metrų aukščio šv. Jurgio, sėdinčio ant arklio ir kovojančio su drakonu, skulptūra. Šį Vilniaus miesto akcentą sukūrė marijampolietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas.

2006 m. alpinistas ir keliautojas Vladas Vitkauskas bei oreivis Vytautas Samarinas pasiekė neįprastą rekordą – didžiausiu Lietuvoje oro balionu „KG group“ pakilo į 8848 m aukštį, lygų aukščiausios pasaulio viršūnės Everesto aukščiui. Kartu buvo pagerintas ir Lietuvos aukščio rekordas.

2007 m. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus paskelbtas Metų europiečiu.

2009 m. Vilniuje paminėtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininko, vyriausiojo partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties 55-osios metinės.

Eltos inform.

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie