Krūties vėžys: svarbu jį laiku diagnozuoti

Saulėtą pavasario popietę stebėdama kiemo pievelėje varlinėjantį trejų metukų anūką moteris atsidūsta: „O juk nedaug trūko, ir nebebūčiau spėjusi jo pamatyti…“ Prieš penkerius metus ši moteris nė neįtarė, kad jos kūne tarpsta auglys.

Lemtinga žinia
Rokiškėnė p. Ingrida (vardas jos prašymu pakeistas) pasakojo: „Saulius, mano vyras, iškūreno pirtį, kartu nuėjome maudytis. Paprašiau jo, kad man nugarą patrintų. Kempinėle jis kliudė pažastį. „Krūtinėje prie pažasties – kažkoks guzelis“, – pranešė jis savo moteriai pirmąjį lemtingosios ligos ženklą. Apčiupinėjusi krūtį p. Ingrida nustėro: pirštais vis čiuopė maždaug centimetro skersmens sukietėjimą. „Širdis mano apmirė“, – dalinosi prisiminimais ji.
Rajono gydytojai nedelsė, išrašė jie p. Ingridai siuntimą į Santariškių onkologijos institutą. Kelionė į sostinę buvo sunki ir ilga. Autobusui lekiant pilku žiemos keliu moters galvoje sukosi skaudžios ir neramios mintys. Ji prisipažino ne apie save tąsyk galvojusi. „Buvau bedarbė. Kur gauti pinigų kelionėms į Vilnių, tyrimams, vaistams? Juk ir turtingiausios šeimos, su vėžiu kovojančios, prašo paramos ar net elgetomis išeina. O maniškė tik iš mažo ūkelio ir vyro algos tesiverčia. Iš ko gyvens vyras, paauglys sūnus, jei aš visas šeimos pajamas ligai atiduosiu?“ – savo abejones ir dvejones dėliojo p. Ingrida. O jos širdyje vis krebždėjo viltis: „Gal tas nelemtas guzelis – net ne auglys? Gal jis ims ir pats išnyks?..“

Dėl vaikų
Guzelis neišnyko. „Krūties vėžys“, – tokią diagnozę p. Ingridai pranešė Onkologijos instituto specialistai. „Tądien, sakytum, mirties nuosprendį išgirdau. Pasaulio per ašaras nemačiau“, – prisipažino ji. Ramino moterį tik šilti ir tvirti gydytojų žodžiai: girdi, auglys nedidelis, jį įmanoma išgydyti. Tik pati ligonė ar pasirengusi kovoti už savo gyvybę? „Juodžiausios nevilties akimirkos gundė atsisakyti gydymo, susitaikyti su liga, pasitraukti nebūtin…“ – prisipažino moteris. Į gyvenimą ją grąžino giminaitė medikė. Ši neieškojo tuščių paguodos žodžių. Į akis tėškė: „Turi paauglį sūnų. Privalai jį užauginti!“ O pačiai p. Ingridai norėjosi ir dukrą, į užsienį išvykusią dirbti, dar bent kartą gyvenime pamatyti.
Sukaupusi drąsą p. Ingrida išvyko į Onkologijos institutą. Ten jai buvo pašalintas auglys, atlikta chemoterapija. „Po procedūrų jausdavausi labai silpna, bet iš paskutiniųjų kabinausi į gyvenimą. Jėgų teikė bundanti gamta. Kartu su nelaimės draugėmis eidavome pasivaikščioti Santariškių gatvelėmis. Toli nuo ligoninės nenuklysdavome: bijodavome, kad pritrūks jėgų grįžti atgal. Pamažu stiprėjau. Kartą išdrįsau net Vilniaus senamiestį aplankyti. Iki šiol prisimenu senovinių Arkikatedros plytų šaltį: parpuolusi ant kelių šventojo Kazimiero meldžiau sveikatos“, – pasakojo moteris.
Gydytojų ir šeimos šiluma ir dėmesys bei pačios p. Ingridos pastangos įveikti ligą pasiteisino – moteris džiaugiasi šviesiu gyvenimu. Ji susirado darbą, dukra sukūrė šeimą, sūnus sėkmingai studijuoja Vilniuje. Apie įveiktą vėžį primena tik krūties randas. „Kiekvieną moterį raginu nedelsti, tikrintis sveikatą. Dėl savęs, dėl tų, kuriuos mylite, ir tų, kurie myli jus“, – sakė p. Ingrida.

Kodėl laukia?
Kodėl rajono moterys neskuba tikrintis sveikatą? Juk, pavyzdžiui, mamografija – krūtų rentgenologinis tyrimas – yra nemokamas, nesudėtingas, neskausmingas. „Kažkodėl mūsų rajono moterys laukia patikros akcijų, išreklamuoto „Rožinio autobusėlio“. Bet juk kiekvienai 50-69 m. moteriai kartą per dvejus metus atliekamas nemokamas ir itin tikslus mamografijos tyrimas. Kam laukti akcijų? Galima tikrintis dabar“, – ragino Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) ligų prevencijos kabineto specialistė Danguolė Kondratenkienė. Kokių tik pasiteisinimų ji neišgirsta! „Dažna moteris įrodinėja neturinti laiko: reikia senus tėvus prižiūrėti, vaikais ar vyru rūpintis. O kas šeima rūpinsis tada, kai moterį liga ant patalo paguldys? Kitos teisinasi bijančios išgirsti diagnozę. Bet juk kuo anksčiau moteris sužinos apie ligą, tuo jai daugiau šansų pasveikti“, – aiškino p. Kondratenkienė.
Labiausia moteris skatina tikrintis, deja, liūdna artimųjų, draugių, bendradarbių patirtis. „Išaiškinus naują krūties vėžio atvejį, tikrintis sulekia ir susirgusiosios draugės, ir giminaitės“, – kalbėjo specialistė.

Daug privalumų
Mamografija turi daug svarbių privalumų. Tai labai jautrus ir tikslus, saugus ir neinvazinis krūtų tyrimas: juo galima aptikti 85-90 proc. krūties vėžio atvejų. Mamografijos metu fiksuojami vos pusės milimetro augliai ar kiti dariniai, todėl šio tyrimo dėka gydytojai gali aptikti auglį net dvejais metais anksčiau, nei jį bus įmanoma apčiuopti. Be to, šis tyrimas dėl menkos rentgeno spinduliuotės yra nekenksmingas.
Tyrimas nėra toks efektyvus iki 30 metų moterims, nes jų krūtų audinys yra tankesnis. Atlikus krūtų rentgeno nuotrauką, ją reikia išryškinti bei aprašyti, todėl rezultatai paaiškėja ne iš karto. Be to, mamografija netaikoma moterims, kurių krūtinėje yra silikono ar salino implantų.

Rajone nėra
Šis tyrimas mūsų rajono gydymo įstaigose neatliekamas. Artimiausia ligoninė, turinti mamografą, – Utenoje. Krūtis tiria ir Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Vilniaus gydymo įstaigos. „Eilės nedidelės: tyrimo reikia laukti savaitę ar dvi“, – sakė p. Kondratenkienė.
Rajono moterys kartais skundžiasi neturinčios kuo nuvykti į Uteną. „Iki šio miesto – tik 50 km. Autobusai iš Rokiškio į Uteną važiuoja kas porą valandų. O ir automobiliu kelionė nebrangi, ypač jei tirtis vyks kelios moterys“, – sakė specialistė.
Rajone klostosi graži praktika: moterų sveikata ima rūpintis jų darbdaviai. Darbuotojų išvykas tikrintis sveikatą jau surengė PASPC, rajono ligoninė, Jūžintų seniūnija, miesto mokyklos. „Tikimės, kad prie šios gražios iniciatyvos prisijungs ir daugiau darbdavių“, – vylėsi p. Kondratenkienė.

Šešios…
PASPC duomenimis, šiuo metu jame registruotos 156 rajono moterys, sergančios krūties vėžiu. Pernai diagnozuota 12 naujų šio piktybinio naviko atvejų: 4 moterims – nulinės ar pirmosios, 8 – vėlesnių, sunkiau gydomų stadijų, vienas – itin užleistas ligos atvejis. 2010 m. nuo krūtų vėžio mirė šešios PASPC pacientės.
„Jei krūties vėžį pavyksta nustatyti ikivėžinės arba pirmos stadijos, tuomet išlieka 90 proc. tikimybė, kad pacientę pavyks išgydyti. Todėl itin svarbu, kad moterys laiku ir reguliariai tikrintųsi krūtis“, – sakė ligų prevencijos kabineto specialistė D.Kondratenkienė.
Šiemet PASPC planuoja profilaktiškai patikrinti 1 999 rajono moteris. Per 2011 m. pirmuosius keturis mėnesius atlikta apie ketvirtadalį planuotų mamografijos tyrimų.

Rizikos grupė
Nemokamai tirtis krūtis gali visos 50-69 metų rajono gyventojos. Itin daug dėmesio krūties vėžio profilaktikai verta skirti toms, kurios jau yra sirgusios šia liga ar turėjusios gerybinių krūties navikų. Būtinai pasitikrinti vertėtų ir toms, kurioms menopauzės metu buvo taikoma pakaitinė hormonų terapija. Krūties vėžiu sirgti rizikuoja ir kontraceptikų vartotojos, turinčios antsvorio, negimdžiusios, krūtimi kūdikių nemaitinusios moterys. Susirūpinti vertėtų ir toms, kurioms anksti prasidėjo menstruacijos bei yra vėlyva menopauzė. Riziką sirgti krūties vėžiu lemia ir genai, ypač jei krūties ar kiaušidžių vėžiu sirgo artimos giminaitės.
Kodėl netikrinamos jaunesnės moterys? „Tarp jaunesnių moterų susirgimai krūties vėžiu retesni“, – sakė p. Kondratenkienė. Jos dėl krūtų vėžio tiriamos echoskopu. Be to, nuo pat ankstyvos jaunystėms moterims patariama kas mėnesį krūtis tikrintis savityros metodu.
Onkologijos instituto duomenimis, kasmet krūties vėžiu suserga apie 1 300 Lietuvos moterų. Devynias iš dešimties galima išgydyti, jeigu liga nustatyta laiku.

Lina Dūdaitė