Lietuviškas pavasaris gražus ir jausmingas Motinos diena. Pirmasis gegužės sekmadienis išaušta prasmingas ir visada giedras širdy. Motinos rūpesčių rūpestėlių tądien nesumažėja, bet mūsų noras ją pamatyti, aplankyti, pasveikinti prilygsta stipriausiems pavasario tvinksniams.
Padovanokim savo Motinai posmą, pradžiuginkim ją tyro jausmo žodžiu.
Redakcija eilėraščių lauks iki balandžio 26 d. „Gimtojo Rokiškio“ skaitytojai ir svetainės www.grokiskis.lt lankytojai rinks tris geriausius autorius, kurių pavardes spausdinsime visą savaitę. Iki gegužės 5 d. skaitytojai išrinks jiems labiausia patikusį eilėraštį, o laikraštis jo autorių pasveikins UAB „Linvika“ kalvystės dirbinių dovanų kuponu. 
Redakcija

AGNĖ

…………
Nuo žemės delno kyla žalias daigas,
Viršum galvos – padangių žydruma.
Aš bėgau prie Tavęs kaip mažas vaikas,
Tave ir saulę šaukdamas “Mama”.
Tu man sakai, tu man kartoji, mama:
Yra keliai, keleliai ir takai,
Kuriais į širdį kaip į bendrą namą
Ateina žmonės – dideli vaikai.

 

LAIMA

……….. 
Pėdos, įmintos sniege,
Įprasmintos dienos laike,
Žodis, virtęs gėle,
Juk tai tu, mama.
Nakty švieselė kampe,
Tu be skarelės lange,
Virbalai miklūs delne,
Vis tai tu, mama.
Ir kai jau lopšinės tylės,
Kai lėlės pamirštos liūdės,
Kai niekas galbūt nemylės,
Mylėsi tu, mama.
Kai rugsėjis auksą barstys,
Kai žiemos po pusnį braidys,
Kai birželis šieną vartys,
Ten visur būsi tu, mama.
Kai širdis iš liūdesio kauks,
Kai juodi debesys plauks,
Kai niekas galbūt nebelauks,
Lauksi tu, mama.
Kai šypsosis giedras dangus,
Kai džiaugsis pakilęs žmogus,
Kai laiko būti nebus,

Su manim visuomet būsi tu, mama.

Antanas Gintautas ŽILINSKAS

Šviesiam Motinos atminimui
iš ėilėraščių ciklo ,,Vizijos”

Seniai tau pažadėjau

Seniai tau pažadėjau šilko skarą –
Lengvi buvo tie mano pažadai:
Sakiau, kad būsiu visad geras,
Kai skleidėsi vaikystė lyg žiedai.

Ir nežinau, ar apgaubiau tau galvą
Tamsia senoviška skara…
Seniai pamainė dienos žalią spalvą,
Ir daug ko šiandien nebėra.

Kažkur senajam kupare
Balta drobulė glaudžias.
Juodam vėjuotam vakare
Kažin kas sielą spaudžia.

Ir gula sunkiai ant širdies
Vaikystės tolimosios pažadai…
Kas šiandien mano raudą begirdės
Kai virsta akmenim savi vardai.

O dienos lyg delčia sudyla,
Ir tik sapne tą skarą tematau…
O liūdesys lyg bokštas kyla,
Kai tavo laišką senąjį skaitau…

 

Jūratė Genovaitė DEGTERENKIENĖ
Pandėlys

Motinėlei


Neužtektų žodžių, mama, tau dėkoti,
Už naktis bemieges, rūpestį, vargus.
Savo tyrą meilę noriu dovanoti,
Su tavim, mamyte, gera ir smagu.

Tu mokėjai, mama, visada paguosti,
Kai verkiau, kai buvo man labai sunku.
Visada nuo veido ašaras nušluostei,
Kai maža bėgiojau vaikystės taku.

Rūpesčių raukšlelės veidą išvagojo,
Ir plaukai pabalo lyg balta vyšnia.
Saugojai ir gynei mane nuo pavojų
Ir sunku kai buvo tu guodei mane.

Neužtektų žodžių tau, miela mamyte,
Noriu prisiglausti prie tavos širdies.
Tau gražiausią žodį noriu pasakyti,
Lai ilgai gyventi Dievas tau padės.

JANINA

Mamai


Ten, po klevais, už kiemo vartų, kvepėjo gryčia ajerais,
Kai Tu duonelę mūsų šventą, pašovus krosnin, dar meldeis.
Kai nuo darbų sugrubę rankos mus glamonėjo vakarais
Ir kai į kelią mus išleidai, verkei Tu tyliai po klevais.
Ir kai prie vieškelio sustojus, pamojai balta skarele,
Mums, rodės, toks žavus rytojus, ar besugrįšim dar kada.
Tačiau jaunystė bėgo šuoliais, klaidas kartoja mūs vaikai.
O, mama miela, aš maldauju – sugrįžk prie vartų vakarais.
Pareisiu, mama, dar ne kartą Tavųjų rankų išbučiuot,
Žinau, tik svajose lankysiu, ir nekvepės jau ajerai.
Užžėlė, mama, tie takeliai, kuriais Tu kažkada ėjai,
Bet mes pamiršti dar negalim, kaip buvo tėviškėj gerai.
Ir prisiglaudę prie berželio mes laukiame savų vaikų,
O kai išleidžiam juos į kelią, taip pat mums nyku ir baugu . . .

 

Liveta ŠABLINSKAITĖ, 11m.

Motinos diena


Aš mamytę sveikinti lekiu,
Nešdama puokštę lauko gėlių.
Rankų darbo atviruką,
Ir į skruostą bučinuką.
Bet stabtelėju ir pamatau,
Kad klaidelę padariau.
Ištaisau aš tą raidytę,
Ir bėgu sveikinti mamytę.
 – Sveikinu Tave su motinos diena.
Ačiū Tau už tai, kad esi man labai gera.
Mamytė džiaugiasi labai
Ir padėkoja nuoširdžiai.
Su Motinos diena!

 

Vladas LIOLYS

Motinos meilę šaukiu

Takeliu į kelionę einu
Ir motinos meilę menu.
Kelionėj ir miglotam sapne,
Ir per audrą ji lydi mane.

Paklydęs tarp žmonių svetimų
Ilgiuosi gimtųjų namų.
Nušluostęs krislus nuo akių
Aš motinos meilę šaukiu.

Per girias, per rasotas lankas
Ji man tiesia palaimos rankas.
Girdžiu jos paguodžiantį aidą,
Man šluosto rasojantį veidą.

Toli nuo gimtųjų namų
Aš motinos meilę menu.
Per tolumas aš ją šaukiu,
Vienintele ja aš tikiu.

Tavo ir mano upeliai
Į tą vieną upę teka.
Platus mane veda kelias
Į tavo ilgesio taką.

 

Joana SMALSTIENĖ
………………..
Ačiū Tau už tai,
Kad gėlą kartais pajaučiu rytais.
Ačiū Tau už žodį mielą,
Man ištartą vakarais.
Ačiū Tau, kad dar gegužis
Būna tyras ir vaiskus.
Ačiū Tau, kad man akyse
Kartais sužiba lietus…
Ačiū, Mama, kad buvai Tu,
Kad buvai Tu ir esi.
Tau pagausiu ryto vėją,
Skrendantį padebesy…
Tau kartosiu vieną žodį iš visų –
Ačiū, Mama, kad esi Tu,
Kad gyventi taip šviesu.

……………………
Jau medum pakvipęs visas sodas:
Obelys, žolė ir šuliniai.
Tarp žiedų ir debesų skarotų
Žaidžia vėjai – amžini sargai.
Žaidžia vėjai, šluosto gaivią rasą
Motinos raukšlėtuos paakiuos,
Ir gyvenimas atrodo paprastas
Lyg korys taip kvepiančio medaus.

Alė KAZLAUSKIENĖ

Motinai

Duonos riekelė
Iš motinos rankų,
Plona riekelė,
Ar jos pakanka?

Mama,
Mes nepaklausėm
Vieno dalyko:
Ar Tu pavalgius,
Ar Tau paliko?

Motinos rankos,
Šiltos kaip duona,
Galvelę glosto,
Gera, malonu.

Duoną nuo lauko
Iki riekelės
Šildė ir globstė
Tavo rankelės.

Mama, mamyte,
Kur bekeliausim,
Ar Tu pavargus,
Nebepaklausim…

Gr inform.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: