Politinė reklama
Pokalbis su Liberalų ir centro sąjungos Nr. 16 kandidatu į Seimo narius Rokiškio vienmandatėje apygardoje Gintautu REKERTA.
– Kaip manote, ar pavyktų laimėti Seimo rinkimus nesinaudojant reklama spaudoje?
– Nesinaudojant reklama spaudoje laimėti kokius nors rinkimus labai sunku. Dalyvaujant rinkimuose mums reikia viešai pareikšti savo nuomonę, poziciją kokiu nors klausimu. Mūsų rajone nėra vietinės televizijos, radijo, todėl rajoninis laikraštis, turintis nemažą tiražą, gali plačiausiai paskleisti informaciją.
– Vyriausioji rinkimų komisija tikisi spaudos pilietiškumo: ji turėtų raginti žmones dalyvauti rinkimuose. Ar ir Jūs viliatės spaudos pilietiškumo?
– Iš esmės tikiu, kad Lietuvos spauda yra pilietiška. Joje pasitaiko abejotinos vertės straipsnių: kartais pateikiama klaidinga, netiksli,a o kartais net melaginga informacija. Tačiau aš esu optimistas ir tikiu, kad spauda nepagadino skaitytojo, nepadarė jo abejingu rašytinei informacijai. Žmogus dažnai pats atrenka melagingą ar klaidinančią publikaciją ir nubaudžia leidinį nebepirkdamas jo. Dažnas neigiamos informacijos spausdinimas formuoja abejingumą, netikėjimą ateitimi. Ima atrodyti, kad aplink – tik nusikaltimai, nusikaltėliai, korumpuoti valdininkai, ir mažas žmogelis nieko negali pakeisti, jam skirta tik degtinėje skandinti savo nusivylimą. Tačiau ir Lietuvoje, ir mūsų rajone yra tikrai profesionalių, savo tvirtą nuomonę turinčių ir ją drąsiai reiškiančių žurnalistų.
Turiu pasiūlymą rajoniniam laikraščiui ištirti, kas labiau domina skaitytoją. Sakykim, antradienio numeryje spausdinti negatyvią informaciją, o ketvirtadienio – akcentuoti pasiekimus, gerus darbus. Įdomu, kuris laikraščio numeris būtų populiaresnis. Aš mieliau skaityčiau apie pasiekimus, geras iniciatyvas. Gal todėl ir manau, kad dauguma laikraščių informacijos yra objektyvi.
– Apie ką turėtų rašyti žurnalistai, kad prieš rinkimus jų leidinys neįkyrėtų skaitytojams?
– Manau, kad priešrinkiminiai leidinių numeriai neturėtų skirtis nuo eilinių spaudinių. Laikraštis privalo išlaikyti savo “veidą” rinkimų agitacijos metu, užsakomieji straipsniai neturėtų užgožti kasdienės objektyvios informacijos. Iš patirties žinau, kad skaitytojai mielai skaito rašinius apie asmeninį kandidatų gyvenimą, jų laisvalaikį ir pomėgius. Reklaminiai partijų šūkiai, kuriuos naudoja kandidatai, skaitytojams tikrai nėra įdomūs.
– Žiniasklaida mėgsta kritikuoti politikus, politikai – jei turi galimybę – niekina žiniasklaidą. Kaip manote, kas tas trečias, laimintis dviejų peštynes?
– Šiose peštynėse turėtų laimėti eilinis skaitytojas, kuris tokiose situacijose galėtų gauti įvairiapusę informaciją. Tačiau aš manau, kad kai kuriais atvejais iš karo tarp žiniasklaidos ir politikų laimi abejotinos reputacijos atstovai. Kartais neesmines rietenas, užgožiančias labai svarbius klausimus, spaudoje inicijuoja korumpuoti valdininkai, nusikalstamo pasaulio grupuotės. Peštynės nedaro garbės nei vienai, nei kitai pusei. Yra posakis: “Jupiteri, jei tu pyksti, vadinasi, esi neteisus.”
– Ar įžvelgiate bent menkas verslo ir spaudos bendradarbiavimo galimybes?
– Manau, kad verslo ir žiniasklaidos bendradarbiavimo galimybės yra didžiulės. Verslininkai gali informuoti visuomenę apie savo pasiekimus, įdiegtas naujoves. Spauda gali gerokai padidinti skaitytojų būrį, aprašydama sėkmingus verslo projektus, talentingus žmones, sukuriančius išskirtinius dirbinius.
– Jūsų nuomone, kas labiausiai gali daryti įtaką problemos sprendimui – žiniasklaida ar politika?
– Negaliu vienareikšmiškai atsakyti. Pačios problemos pobūdis lemia, kuri šių institucijų gali daryti įtaką jos sprendimui. Pavyzdžiui, išspręsti bėdoms, susijusioms su korupcija, nelegaliu darbu ar kitomis negerovėmis, reikalingas viešumas. Tokiu atveju labai padeda žiniasklaida. Politikai gali sėkmingai spręsti problemas, susijusias su netobulais įstatymais, Vyriausybės vykdoma ekonomikos, finansų bei užsienio politika. Žmonių aktyvumas, pilietinė pozicija labiausiai pageidautina sprendžiant problemas.
– Ar niekad nekilo mintis tapti žurnalistu ir pertvarkyti pasaulį?
– Kiekvienas žmogus svajoja savaip pakeisti jį supantį pasaulį. Manau, kiekvienas siekis keisti yra sveikintinas, jei gerovė sau nekuriama kitų sąskaita. Neišskirčiau profesijos ar užsiėmimo, galinčio pretenduoti į monopolį keisti pasaulį. Mes visi savo veiksmais ar neveikimu keičiame aplinką. Sąžiningas, talentingas žurnalistas gali paviešinti kai kuriuos pasaulio netobulumus. Nuo žurnalistinio talento, gebėjimo paveikti visuomenę priklauso postūmio efektyvumas. Mano asmeninė veikla dirbant mokytoju, mokyklos vadovu, savivaldybės administracijos direktoriumi buvo nukreipta kurti jaukesnę aplinką mokiniui, bendruomenei, rajonui. Sprendimas kandidatuoti Seimo rinkimuose taip pat susijęs su siekiu daryti įtaką politikai, formuojančiai rajono ateitį.
– Ar jaučiate popierinės ir internetinės žiniasklaidos lenktynes?
– Popierinės ir internetinės žiniasklaidos lenktynės labai jaučiamos. Operatyvumo prasme jas jau laimėjo internetinė žiniasklaida. Dirbu Panemunėlio pagrindinės mokyklos direktoriumi, daug bendrauju su jaunais žmonėmis. Internetinėje erdvėje jaunimas laisviau reiškia savo mintis, pastebėjimus. Socialiniai tinklai savo įtaką pademonstravo arabų pasaulyje. Tačiau šiandien pasakyti, kuri žiniasklaida ir kada laimės lenktynes, dar negaliu. Manau, kad spausdintinis žodis ilgai išliks svarus.
Partijos sąraše kandidato Nr. 45
Politinė reklama bus apmokėta iš Liberalų ir centro sąjungos partijos kandidato į LR Seimo narius Gintauto Rekertos rinkimų sąskaitos. Užs. 34
Kalbėjosi Rita BRIEDIENĖ
