Naujaisiais metais daugiabučių gyventojus užklups papildomi mokesčiai. D.Zibolienės nuotr.
Naujaisiais metais daugiabučių gyventojus užklups papildomi mokesčiai. D.Zibolienės nuotr.

 

 

Naujaisiais metais daugiabučių gyventojus užklups papildomi mokesčiai bei nauja atsiskaitymo už karštą vandenį tvarka. Naujovės, sukėlusios paniką šalies didmiesčiuose, mūsų vartotojams mažiau aktualios: rajonui karštą vandenį tiekusi įmonė tam pradėjo ruoštis prieš ketverius metus.        

 

Remonto mokestis

 

Aplinkos ministerijos siūlymu, nuo kitų metų daugiabučių gyventojai mokės namo remonto mokestį, kuris priklausys nuo jų turimo būsto ploto.  Vyriausybė patvirtino tik viršutinę ribą – 70 ct už kv. m, todėl mokesčio dydį lems ir patys gyventojai.  AB „Rokiškio butų ūkio“ duomenimis, mieste yra apie 120 daugiabučių. Net 72 namus administruoja Butų ūkis, kitus prižiūri į bendrijas susibūrę namo gyventojai.

Pasak butų ūkio direktoriaus Vlado Janulio, visus metus arba nešildymo sezonu pinigus būtiniausiems namo remonto darbams renka tik 30 namų. Mokestis svyruoja nuo 5 iki 25  ct už kv. m. Anot jo, per mėnesį priklausomai nuo namo dydžio gyventojams pasiseka sukaupti nuo 50 iki 300 Lt. Tai nedidelė suma, todėl nutarus atlikti rimtesnius pastato atnaujinimo darbus –  stogo remontą, durų ar langų keitimą –  rinkliava dažnai  didinama iki 1 ar 2 Lt už kv. m.

 

Gyventojai laukia malonės

„Kaupti lėšas juodai dienai  –  būtina. Dar 2006 m. su siūlymu įvesti namo remonto mokestį kreipėmės į rajono tarybą, tačiau politikai naujam mokesčiui nesiryžo. Pritariu ministerijos sprendimui, nors žinau, kad dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, tuo bus nepatenkinti“, – spėjo V.Janulis. 

„Daugiabučių gyventojai laukia kažkieno malonės. Ar sulauks? Tai jau kitas klausimas“, – sakė  savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Savickas, daugelį metų dalyvaujantis komisijos, skirstančios rajono biudžeto lėšas daugiabučiams remontuoti, veikloje.  Anot jo, namai seni, todėl gyventojai  privalo kaupti lėšas juos atnaujinti

P.Širvio g. 9 namo savininkų bendrijos  „Švyturys“ pirmininkas Alfonsas Pavilonis sakė, jog bendrijos sprendimu nešildymo sezonu remontams jie renka po 10 ct už kv. m.  Kai buvo  remontuojamas namo stogas, rinko kur kas didesnes sumas. „Žmonės supranta, kad taupyti reikia, tačiau mokėti nenori. Jei pasiūlyčiau pakelti mokestį bent iki 15 ct, sulaukčiau dalies kaimynų aršaus pasipriešinimo“, – svarstė bendrijos vadovas.

 

Galimybė rinktis 

Dar viena kitų metų naujovė – centralizuotai karštą vandenį gaunantys daugiabučių gyventojai privalės pasirinkti karšto vandens tiekėją. Pagal Šilumos ūkio įstatymą yra trys karšto vandens tiekimo būdai. Pirmasis – karštas vanduo perkamas iš tiesioginio tiekėjo. Rokiškio miesto daugiabučių gyventojai  karštą vandenį perka iš AB „Panevėžio energija“ Rokiškio šilumos tinklų.  Su įmone atsiskaito pagal bute įrengto karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, prideda pastovų gyvatuko ir apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (sąskaitose jis vadinamas „karšto vandens pardavimo kaina“).

 

Antrasis būdas – šaltas vanduo perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo –  UAB „Rokiškio vandenys“, o šilumos energija jam pašildyti – iš Rokiškio šilumos tinklų. Su kiekvienu tiekėju atsiskaitoma atskirai pagal įvadinius apskaitos prietaisus už visą name suvartotą produktų kiekį. Šiuo būdu mūsų rajone atsiskaitančiųjų nėra. Šilumos ūkio įstatymas numato ir individualų karšto vandens ruošimą jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius – dujas, elektrą, kietąjį kurą. Rokiškio daugiabučiuose, deja, tokios galimybės nėra. Pagal įstatymą vandens vartotojai iki balandžio 1-osios savo valią turi pareikšti karšto vandens tiekimo įmonei. Jei jie to nepadarys, tiekėju liks dabartinė šilumos tiekimo įmonė – Rokiškio šilumos tinklai.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos(VKEKK) specialistų nuomone, pirmasis ir antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdai yra geri, jei visi kaimynai  sąžiningi, laiku deklaruoja suvartotą vandens kiekį, skaitikliai prižiūrėti ir techniškai tvarkingi. Įstatyme numatyta, jog vartotojams pasirinkus pirmąjį vandens tiekimo būdą, karšto vandens tiekėjas gyventojų butuose privalo įrengti karšto vandens apskaitą. Jei vandenį tiekianti įmonė to nepadarys, šildymo sezonui pasibaigus tiekėjas praras galimybę nuostolius perkelti ant vartotojų pečių.

Beje, gyventojams palikta teisė rinktis ir apskaitos prietaisus. Visame name gali būti montuojami paprasti iki šiol naudoti apskaitos prietaisai, kurių parodymus deklaruoja patys gyventojai. Antrasis pasirinkimas – nuotolinio duomenų nuskaitymo skaitikliai. Jų privalumas – duomenys nuskaitomi vienu metu, todėl yra realūs, neiškraipyti, gana tikslūs. Abiejų tipų prietaisų metrologinės patikros laikotarpis yra vienodas – 4 metai.

 

Skaitikliai jau pakeisti

Galimybė rinktis karšto vandens tiekėją, būtinybė per likusias šių metų savaites atnaujinti apskaitos prietaisus gyventojų butuose, naujas mokestis už skaitiklių priežiūrą sukėlė sumaištį Lietuvos didmiesčiuose. „Rokiškio rajono daugiabučių gyventojams šios naujovės nėra aktualios. Situacija Vilniuje ir Rokiškyje skiriasi kaip diena ir naktis. Nuo 2005  metų keičiame gyventojų skaitiklius. Iš 5365 skaitiklių dar nepakeitėme 112 butuose, į kuriuos negalėjome patekti. Keisdami skaitiklius su dauguma gyventojų pasirašėme naujas sutartis“, – situaciją apibūdino Rokiškio šilumos tinklų viršininkas Rimvydas Povilavičius. Anot jo, pastovus karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokestis rajone įvestas nuo 2007 – ųjų rugpjūčio. Iki šių metų sausio 1 d. gyventojai kiekvieną mėnesį mokėjo 2,98 Lt (be 21 proc. PVM), kitais metais mokės šiek tiek mažiau – 2,75 Lt (be 21 proc. PVM). Tad nuo Naujųjų metų papildomas mokestis, kurį teks mokėti didmiesčių gyventojams, niekada tokio mokesčio nemokėjusiems, rokiškėnams nebus įvestas.

„Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujajai tvarkai, daugiabučių gyventojams nereikia lėkti į šilumos tinklus pasirašyti naujos sutarties, nes galioja ankstesnės. Nebent gyventojai pageidautų išskirtinių, individualių sąlygų arba nutartų keisti karšto vandens tiekimo būdą“, – „Gimtajam…“ sakė „Panevėžio energijos“ Abonentų tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas. Anot jo,  bendrovė Panevėžyje karštą vandenį tiekia 770 daugiabučių namų. Tik 7 namų gyventojai atsiskaito pagal antrąjį karšto vandens tiekimo būdą – iš atskirų tiekėjų perka šaltą vandenį ir jo šildymo paslaugas. V.Žalkausko žodžiais, vartotojui įstatymas suteikė teisę rinktis, tačiau įmonės patirtis,  taip pat daugumos gyventojų pasirinkimas verčia pamąstyti, ar verta keisti įprastą tvarką.

 

Modernių nėra

Anot V.Žalkausko, įmonė, tiekianti karštą vandenį Panevėžio, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų vartotojams, buvo suinteresuota mažinti nuostolius, todėl prieš ketverius metus savo lėšomis pradėjo atnaujinti karšto vandens apskaitos prietaisus. Be to, įmonės vadybininkai nuolat tikrina gyventojų apskaitos prietaisų tinkamumą eksploatacijai, užrašo jų rodmenis. Šios priemonės pasiteisino: karšto vandens nuostoliai nuo 20 proc. sumažėjo iki 9 proc. Pasak V.Žalkausko, nuostoliai būtų dar mažesni, jei gyventojai vienu metu ir labai tiksliai deklaruotų suvartotą vandens kiekį.

Keičiant skaitiklius nė viename Rokiškio daugiabutyje nebuvo sumontuoti nuotolinio valdymo apskaitos prietaisai. V.Žalkausko duomenimis, „Panevėžio energijos“ aptarnaujamoje zonoje tik Kėdainiuose trijų namų gyventojai savo iniciatyva ir lėšomis ryžosi įsivesti šią modernią apskaitos sistemą. „Artimiausiu metu įmonės strateginiame plane galimybė daugiabučiuose įrengti nuotolinio valdymo  apskaitos prietaisus nėra numatyta, nes susidurtume su dar viena problema –   privalėtume didinti apskaitos prietaisų priežiūros mokestį“, – tikino Abonentų tarnybos viršininkas.  

  

 

 

 

 

Dalia Zibolienė

anykščių

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie