Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) bendruomenių slaugytojas pasiekė nemaloni žinia: darbo krūvis joms sumažintas perpus, tiek pat mažėjo ir atlyginimas.
Medikės, su baime laukusios pranešimų apie atlyginimų mažinimą, nemokamas atostogas, sakė nesitikėjusios dvigubo smūgio.
Skausmingas taupymas
Jau daugelį metų Rokiškio PASPC medicinos punktai veikia Aleksandravėlėje, Čedasuose, Kazliškyje, Kriaunose, Lukštuose, Martynonyse, Onuškyje, Panemunyje, Suvainiškyje ir Žiobiškyje. Keturias valandas slaugytojos priima pacientus punktuose, o likusios keturios darbo valandos skirtos patronavimui: jos lanko naujagimius, nėščias moteris, ligonius namuose, stebi, ar sergantieji laikosi gydytojo nurodymų. Gydytojos nurodymu, jos taip pat matuoja kraujo spaudimą, leidžia vaistus, daro lašelines.
Praėjusią savaitę visos rajono bendruomenės slaugytojos buvo pakviestos į pasitarimą. PASPC direktorės pavaduotojas Algirdas Griška joms pranešė apie darbo krūvio mažinimą: darbo diena trumpinama perpus, darbo organizavimo principas išlieka toks pat: pusę darbo dienos punkte, kitą pusę – pas ligonius jų namuose. Skirtingai į šią žinią priėmė bendruomenės slaugytojos.
„Jautėme, kad krizė palies kaimo medikes ir nė nesitikėjome, kad mus gali aplenkti 10-15 proc. atlyginimo mažinimas ar kelios savaitės nemokamų atostogų. Tačiau net minties nebuvo, jog mūsų darbo dieną sumažins per pusę“, – sakė Martynonių medicinos punkto slaugytoja Regina Lukošiūnienė. Anot jos, bendravimas su direktoriaus pavaduotoju buvo labai nemalonus: A.Griška stengėsi įrodyti, kad bendruomenės slaugytojos apskritai niekam nereikalingos, kad jos turėtų būti dėkingos, jog tokiu sudėtingu laikmečiu apskritai paliekamos dirbti. „Kaimo žmogus nerūpi centro vadovams. Etatai mažinami nuo mažiausiųjų: kaimas išgelbės šalį nuo krizės“, – piktinosi R.Lukošiūnienė.
Vietoj medalio – sutrypė su žemėmis
Į klausimą, kaip keisis slaugytojų darbas sumažinus jų darbo krūvį, R.Lukošiūnienė atsakė, jog krūvis iš tikrųjų nesumažėja, nes aptarnaujamoje teritorijoje lieka tie patys 430 gyventojų. Kai tik reikės, ji teiks pagalbą ir dieną, ir naktį: vyks į ekstraiškvietimus. Medikė negalėtų sergančiajam pasakyti: „Darbo diena baigėsi, palūkėk iki rytojaus.“
„Turinčioms 25 metų darbo stažą anksčiau medalį kabindavo, gėlių puokštę įteikdavo… Dabar sutrypė su žemėmis. Nors imk ir atsiprašyk žmonių už tai, kad tiek metų jiems tarnavai, stengeisi padėti sunkią minutę. Pasijutome niekam nereikalingos“, – emocingai pasakojo R.Lukošiūnienė.
Panemunio bendruomenės slaugytoja Elena Jakštienė „Gimtajam…“ sakė suvokianti, jog būtina taupyti, tačiau jai apmaudu, kad nuo kaimo žmogaus diria paskutinį kailį. „Kaimas niekam nebeįdomus ir nebereikalingas: pirmoji pagalba jam nebepriklauso, autobusų, mokyklų taip pat nereikia. Palikime kaimą likimo valiai ir žiūrėkime, kaip jis išgyvens“, – kalbėjo E.Jakštienė. Anot jos, kaimo žmonės pirmiausia pagalbos eina pas slaugytoją, tik po to – pas gydytojus. Kaimiečių kviečiama nenoriai pas juos važiuoja ir greitoji medicinos pagalba. Pastarieji visada teiraujasi, ar ligonį jau apžiūrėjo bendruomenės slaugytoja ir tik tuo atveju, jei ji negali padėti, važiuoja. Žiobiškio bendruomenės slaugytoja Gertrūda Zaleckienė sakė, jog kenčia tik slaugytojos kišenė, o visa kita nesikeičia. „Kada reikės, tada ir eisime pas žmones. Man svarbu, kad nenukentėtų sergantysis. Etatas sumažintas pačiu nepalankiausiu metu – iki pensijos liko dirbti vos vieneri metai. Ačiū, kad paliko nors tiek. Tikiuosi permainų: gal krizei praėjus, darbo krūvį atstatys“, – vylėsi slaugytoja.
Ministerijos nuomonė nepalanki
„Pokalbis su bendruomenės slaugytojomis buvo labai sunkus. Suprantu jų pyktį, nepasitenkinimą, nes naujienos blogos. Bandydami išgyventi krizę, nutarėme darbuotojų neatleisti, tik mažinti kai kurių darbo krūvį ir atlyginimus“, – situaciją apibūdino direktorės pavaduotojas Algirdas Griška. Anot jo, už bendruomenės slaugytojų išlikimą kaimų teritorijose labai kovoja seniūnijos, kaimo bendruomenės, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė jų atžvilgiu yra nepalanki. Manoma, kad sunegalavęs kaimo žmogus pirminę pagalbą turi gauti ambulatorijose. Europos Sąjungos parama slaugytojų darbo sąlygoms gerinti neskiriama. Medicinos punktus siūloma išlaikyti, jei jų aptarnaujamoje teritorijoje gyvena nuo 800 iki 1,5 tūkst. gyventojų. „Vadovaujantis šiuo normatyvu, kai kuriuos rajono medicinos punktus turėtume uždaryti. Krizės metu jų uždaryti neketiname, tačiau manome, kad slaugytojos turi įsitekti į keturias darbo valandas. Gyventojai dėl šios reformos neturėtų nukentėti“, – pridūrė A.Griška.
Dalia Zibolienė
