Muziejus – moterų valdžioje. Buvusios direktorės (iš kairės) Onutė Mackevičienė
Muziejus – moterų valdžioje. Buvusios direktorės (iš kairės) Onutė Mackevičienė
puodelis

Kitą savaitę minima Tarptautinė muziejų diena. Tai proga bent trumpai prisiminti Rokiškio krašto muziejui vadovavusias ir vadovaujančias asmenybes. Keičiantis valdžioms ir ideologijoms išlikti svarbiausio kultūros židinio ašimi šiems žmonėms nebuvo lengva, bet  kiekvienas jų į muziejų įnešė savo spalvų. Jos susidėliojo taip, kad  Rokiškio dvaras tapo traukos centru  ir menininkams, ir turistams…   

PenkiolikaKrašto muziejui nuo 1933 m. iki šių dienų yra vadovavę penkiolika žmonių. Vieni labai ryškiai įsirėžė į muziejaus istoriją, kiti – dirbo trumpai. Iki 1980–ųjų šiai įstaigai vadovavo tik vyrai, vėliau  – išskirtinai moterys. Kai kuriuos direktorius paviliojo garsūs šalies muziejai, kai kurie, nesuradę bendros kalbos su  socialistine valdžia, patys išėjo… Kaip ten bebūtų, tačiau visiems šiems žmonėms turime sakyti  ačiū už tai,  kad šiandien Krašto muziejus yra ne tik rajono, bet kai kuriose srityse ir visos Lietuvos kultūros židinys: esame šalies drožybos centras.  Kirvukų prašė kauniečiai
1933–aisiais, kuomet  šalyje pradėta galvoti apie praeities išsaugojimą ir kiekvieno krašto savitumą, muziejaus kūrimo rūpesčiai gulė ant pirmojo Rokiškio muziejaus direktoriaus Petro Bliūdžiaus pečių. Jis, geografijos mokytojas, įkūrė Rokiškyje kraštotyros muziejų. Pagal archyvinę medžiagą, pirmoji muziejaus vieta buvęs  Mikalausko namas Vilniaus gatvėje.  Tiksliai ši vieta nėra žinoma. Anot istorikės Onutės Mackevičienės, Rokiškis jau tada išsiskyrė kolekcijomis. Tai liudija faktas, kad rokiškėnų akmeninių kirvukų kolekciją yra skolinęsis net Kauno muziejus. Pats P.Bliūdžius, O.Mackevičienės žiniomis, buvo veiklus ir puikiai  gaudėsi situacijoje. Pirmąją kolekciją rinko į šį darbą įtraukdamas mokinių tėvus. Tuomet dar niekam nebuvo kilusi mintis eksponuoti dvaro buitį, bet senovė, anot O.Mackevičienės, jau buvo romantizuojama. Svarbiausi eksponatai, surinkti P.Bliūdžiaus, –  archeologiniai radiniai, namų apyvokos daiktai, kryžių viršūnės. Išsaugotos to meto veiklos ataskaitos rodo, kad muziejus lankytojų sulaukdavo. Įdomu ir tai, kad pas P.Bliūdžių žmonės eidavo net spaudos – jis mokėjo ne vieną užsienio kalbą, laikraščių bei žurnalų, kaip muziejininkams pasakojo jo dukra,  buvo užsisakęs apie 40 pavadinimų.

Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“

 

     

Reda MILAKNIENĖ

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie