Tigro metais gimęs Jonas Buziliauskas sako
Tigro metais gimęs Jonas Buziliauskas sako
vaiva1

  

Išvažiuoja iš Rokiškio, palieka teatrą, skiriasi… Miestą išgarsinęs ir čia pripažintas  režisierius, vienas „Ambrozijos“ narių Jonas Buziliauskas vis garsiau skambančių tokių kalbų kol kas viešai nekomentuoja. Plačiau kalba tik apie teatro reikalus ir neigia kalbas, kad paliks aktorius… Šiandien puse etato dar dirba Kultūros centre, bet spektaklius stato Klaipėdoje bei Telšiuose. „Aš esu Tigras. Arba dabar, arba niekada… turiu kažką įdomaus padaryti sau“, – sakė J.Buziliauskas.   

 

Rokiškiui  –  ne dėl pinigų

Šiandien  „laisvu nuo darbo metu“ Jonas gyvena  Klaipėdoje. Tačiau tikino, kad Rokiškio visiškai palikti neketina, nors čia teturi  pusę režisieriaus etato ir gauna labai menką šiems laikams algą. Pašnekovas didžiuodamasis kalba apie Rokiškio teatrą, kurį jau senokai perėmė iš Jono Korenkos. „Teatras tarp mėgėjų yra pasiekęs aukštumas: kasmet tampam laureatais, apdovanojami statulėlėmis, važiuojam į užsienį“, – sakė pasaulį su spektakliais išmaišęs režisierius. 

Nors dėl  pinigų stygiaus šiandien tenka atsisakyti daugelio kelionių  ir idėjų, tačiau ir šiemet Jonas planuoja darbus Rokiškio teatre: jei  bus galimybė, važiuos į festivalį Gruzijoje, mintyse –  du spektakliai. Vienas jų  –  istorinis   su  jaunesniais aktoriais. „Gal tai bus misterija, bet kol kas nežinau. Skaitau Putiną, Krėvę, Marcinkevičių, tad išsirinksiu artimiausiu metu“, – sakė režisierius. Kitas spektaklis –   Jono itin pamėgto  A.Čechovo, kuriam šiemet sukaktų 150 metų, vienaveiksmė pjesė „Jubiliejus“. Ji, anot režisieriaus, jau  pradedama repetuoti. Tuo tarpu „Amerika pirtyje“, kurią Jonas kūrė Tūkstantmečio dainų šventei ir kuri išrinkta vienu iš keturių geriausių praėjusių metų pastatymų Lietuvoje, Rokiškyje pirmą kartą bus parodyta priešpaskutinį šio mėnesio savaitgalį. „Rokiškiui  spektaklius statau ne dėl pinigų, o dėl kolektyvo, kuris man artimas ir su kuriuo daug pasiekiau. Gal kolektyvą būtų galima atiduoti kitam režisieriui, bet jo nėra“, – svarstė J.Buziliauskas. Režisierius su Rokiškiu šiemet  sieja ne tik porą spektaklių, bet ir tarptautinį mėgėjų teatrų festivalį „Interrampa“, ir jaunimo  teatrų festivalį istorine tema, ir nuolatinį pagalbininką verslininką  Leonardą Šablinską . „Tai ne tik spektakliai, bet ir istorinės edukacijos, moksleivių teatrų konkursas“, – planais dalijosi kūrėjas. Jis sakė: „Nenoriu, kad teatras mirtų. Neleisiu, kad taip atsitiktų, nes čia yra daug aktorių, kurie nori ir gali vaidinti. O parodyti spektaklį jie gali ir be manęs“. 

 

Apie tai, ką pats patyrė…

Kodėl jis šiandien „viena koja“ jau Klaipėdoje? Anot rašinio herojaus, tai lėmė ne viena aplinkybė. „Pirmiausia, noras daugiau uždirbti ir savęs ieškojimas“, – nuo asmeniškesnių klausimų išsisuka talentingas režisierius. Jo visi vaikai iš pirmosios santuokos gyvena prie jūros, o  šių metų antrąją dieną  šešių vaikų tėvas sulaukė ir pirmojo anūko… Klaipėdoje  kartu su sūnumi Simu šiandien Jonas plečia Klaipėdos  „Rebus“ teatro  veiklą: su aktoriais profesionalais stato spektaklį pagal Eugenijaus  Griškoveco pjesę „Miestas“.  Ji – apie žmogaus gyvenimo amžiaus  krizę,  norėjimą kažko, ko nė pats nežino, moterų ir vyrų nesusikalbėjimą bei  skirtumus. Jonas prisipažįsta, kad visuomet kuria spektaklius apie tai, kas jam artima, ką pats patyrė, suvokė. „Bet labai svarbu, kad suvoktų ir žiūrovas, todėl  aš nemėgstu svaičioti aukštomis frazėmis“, – sakė režisierius.  Jo tikslas – priversti žiūrovą galvoti, jį pravirkdyti, šokiruoti.  

 

Su „Ambrozija“ irgi turi darbo

Dar vienas miestas, kur mūsų režisierius labai geidautinas –  Telšiai. Čia jau pastatė du spektaklius, o iki kovo pabaigos  planuoja parodyti ir  S.Čiurlionienės – Kymantaitės „Pinigėlių“ premjerą.  Šiemet planuose dar pora pastatymų su „Rebus“ teatru – vienas Fausto,  kitas emigracijos tema. Pašnekovas taip pat  sulaukė pasiūlymų dirbti Jurbarke, tačiau visiems norams aprėpti kol kas trūksta laiko. Juolab, kad koncertai vyksta ir su „Ambrozijos“ grupe. „Užsakymų prieš Naujuosius turėjome pakankamai padoriai, rudeniniai turo koncertai  taip pat  įvyko visi, pavasarį irgi matyt važiuosim“, – sakė humoristas ir priminė, kad  šiemet  „Ambrozija“ švenčia dvidešimtmetį.   

 

Kada,  jei ne dabar?

Labiausia režisieriui stinga laiko ir pinigų. Jei užpuola depresija,  jis eina į mišką arba prie jūros. Jonas sako, kad jam  padeda vienatvė. Ir dar: labai įkvepia mažieji vaikai – Arnas ir Ūla iš antrosios santuokos.  “Jie paprasti, betarpiški, atviri, neturi jokių blogų minčių.  Tokie, kokie nesam mes, suaugę žmonės“, – atviravo menininkas.  Norintiems tobulėt ir kažką suvokti,  jis  siūlo skaityt geras knygas, žiūrėti gerus spektaklius. Tik pačiam tobulėjant  diena iš dienos, atsiranda poreikis  kurti,  gimsta naujų spektaklių idėjos. „ Atėjo Tigro metai, o aš esu Tigras. Arba dabar, arba niekada… turiu kažką įdomaus padaryti sau. Jei  tik egzistuosiu, kaip ir daugelis žmonių tapsiu pesimistu. Turiu nepasiduoti artėjančiai senatvei, depresijai, nepritekliams, turiu kovoti, ieškoti ir atrasti. Gyvenime turi būti vidinis konfliktas –  tada įdomu, tada yra prasmė“, – sakė Jonas Buziliauskas. 

 

 

 

Reda Milaknienė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie