Šios vasaros orai, būdingi tropikų kraštams, nubraukė mūsų žemdirbių viltis sulaukti gausaus ir kokybiško javų derliaus. Javapjūtės darbymečiui rajone pervirtus į antrą pusę, aruodai trečdaliu tuštesni nei pernai, o aukščiausios kokybės maistinių grūdų – vos tona kita. Tačiau virkauti žemdirbiams priežasčių kol kas nėra: šiuos praradimus kompensuoja išaugusios derliaus supirkimo kainos.
Po lietingo pavasario – žudantys karščiai
Lietingas pavasaris ir šalta vasaros pradžia prognozavo rugiapjūtę, vėluosiančią mažiausia 10 dienų. Tačiau Lietuvoje įsivyravęs tropinis klimatas situaciją pakoregavo: grūdai, veikiami kaitros, tiesiog akyse ėmė bręsti. Matydami spėriai bąlančius plotus, liepos pabaigoje žemdirbiai be džiugesio tikrino nokstančias varpas. Deja, jose nebaigę augti grūdai traukėsi ir nyko. Prasidėjus javapjūtei alinančios kaitros padariniai tapo akivaizdūs – net derlingiausiose rajono žemėse žieminių rapsų derlius vos perkopė 2 t iš ha. Pernai šios kultūros augintojai kūlė iki 4 t iš ha. Kol kas nežinia, koks bus vasarinių rapsų derlius. Šiuo metu žemdirbiai jį skuba nuimti, nes dėl galimų škvalų ar krušų derlius gali pražūti. Beje, rajone rapsai užauginti 3 600 ha plote.
Optimizmo nepridėjo ir kviečių derlius, kurių užauginta 12 000 ha: vidutiniškai prikulta 2,5 t, o derlingiausiuose rajono plotuose – po 3 t iš ha. Kitomis vasaromis Pandėlio žemių ūkininkai nesunkiai pasiekdavo 4-6 tų kviečių derlių. Rugių ir miežių vidutinis derlius taip pat nepasiekė 3 t iš 1 ha. Rugių plotai sudarė 7 500 ha, miežių – 5 300 ha.
Tiesa, dėl prasto derliaus reikėtų keiksnoti ne vien tik liepos ir rugpjūčio kaitrą: dalis pasėlių, ypač žieminių rapsų, nukentėjo dėl itin šaltos žiemos. Prie prastesnio derliaus nemenkai prisidėjo ir lietingas pavasaris, sutrukdęs laiku patręšti ir nupurkšti po žiemos nusilpusius javus.
Tarsi ant svarstyklių
Kaip sakoma, lazda turi du galus… Javapjūtei dar neįsibėgėjus, grūdų supirkimo kainos ėmė kilti kaip ant mielių. Pirmiausia rankas iš džiaugsmo ėmė trinti žieminių rapsų augintojai, nes šios kultūros supirkimo kainos šoktelėjo iki žemdirbiams neregėtų aukštumų – už toną mokėta 1300 Lt ir daugiau. Šiuo metu rapsų supirkėjai pakloja ir 1200 Lt. Pernai mokėta 700-800 Lt. Kainas rinka keičia kasdien, tačiau svyravimai kol kas nedideli.
Jei situacija išliks stabili, žemdirbiai nuostolių nepatirs ir dėl kitų kultūrų: trečdaliu prastesnį derlių kompensuos išaugusios jų supirkimo kainos. Pernai už aukščiausios kokybės kviečių toną mokėta 400-450, o šiomis dienomis jie superkami už 680-700 Lt. Panašios kainų proporcijos ir I-II klasės maistinių kviečių, kurių tona įvertinama 650-600 Lt. Aukščiausia maistinių rugių kaina – 500, o miežių – 550 Lt. Pernai už šių kultūrų toną supirkėjai mokėjo per 300 Lt.
Tokios aukštos šiųmečio derliaus supirkimo kainos vienus žemdirbius džiugina, kitiems rakštimi beda į širdį. Mat ūkininkai su firmomis yra sudarę išankstines grūdų supirkimo sutartis, todėl derlių turi atiduoti sutartyse patvirtintomis žemesnėmis kainomis. “Kelinti metai balansuoju tarsi ant svarstyklių. Niekada nežinosi, naudinga ar pražūtinga turėti išankstines grūdų pardavimo sutartis. Kai neturi sandėlių derliui laikyti, kai prieš sėją tuščia piniginė, nėra kitos išeities kaip rudenį ar ankstyvą pavasarį tartis su supirkėjais, į skolą imti trąšas, augalų apsaugos priemones ir pažadėti už tai būsimą derlių”, – guodėsi derlių pigiai atiduoti priverstas ūkininkas, nenorėjęs viešinti savo pavardės. Jis, užauginęs grūdinių kultūrų 50 ha, dėl išankstinių sutarčių sako patirsiąs tūkstantinių nuostolių. Anot ūkininko, tokiems kaip jis dabar belieka graužti nagus ir sukti galvą, ką daryti kitais metais. Pernai esą jis nepralošė, nes išankstinės sutartys garantavo aukštesnę kainą, nei buvo siūlytos per rugiapjūtę, atnešusią gerą derlių.
Debesys kelio neklausia
Prognozuojami dažnesni lietūs verčia rajono žemdirbius skubėti doroti derlių. Šios savaitės duomenimis, derlius nuimtas 60 proc. bendro pasėlių ploto. Stambieji rajono grūdų augintojai jau nukūlė pagrindinius javų plotus, tačiau mažesni ūkininkai, nuomojantys derliaus dorojimo paslaugas, tėra nukūlę apie trečdalį. Tebeboluoja javai rajono vietose, kurioms teko daugiausia lietaus, nes į permirkusius laukus negali įvažiuoti kombainai. Trumpi, tačiau stiprūs lietūs per šią javapjūtę tarsi išsirinko aukas. Kai liūtis ne kartą skandino Panemunio kaimo (Pandėlio sen.) stambaus grūdininko laukus, vos už kelių kilometrų jo kolegos javų plotuose kombainai dūzgė be jokios pertraukos, mat čia buvo giedra.
Geros kokybės grūdo – su žiburiu
“Tokių mažų, susitraukusių grūdų nesu matęs, nors žemės ūkyje darbuojuosi ne vieną dešimtmetį. Grūdai sausi, todėl iš laukų juos galima vežti tiesiai į sandėlius. Tačiau grūdų kokybė labai prasta. Deja, iš tokio grūdo neiškepsi geros duonos ir pyragų”, – sakė Anicetas Kačinskas, buvęs rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas, antrą savaitę dirbantis “Gerkonių elevatoriaus” kooperatyvo direktoriaus pavaduotoju. Nenukultų javų varpų vaizdas, anot p. Aniceto, apgaulingas: forma yra, o turinys pusiau sunykęs.
Elevatorius, priėmęs jau per 10 tūkst. tonų šių metų derliaus, aukščiausios kokybės maistinių kviečių kol kas nesulaukė. Ant pirštų galima suskaičiuoti ir I-II klasės čia atgabentų maistinių kviečių derlių. Anot p. Kačinsko, laboratorijos tyrimai nepradžiugina ūkininkų, atgabenusių parduoti derlių, – pagrindinis grūdų kiekis atitinka pašarinių grūdų kokybę.
Per parą elevatorius vidutiniškai priima iki 600 t grūdų, o Žolinės sekmadienį buvo pasiektas šios vasaros rekordas – daugiau nei 700 t. “Eilių prie mūsų svarstyklių nėra, derliaus pridavimas užtrunka 15-20 minučių. Kai kurie ūkininkai, sužinoję javų kokybę, bando laimę “Rokiškio grūdų” bendrovėje, tačiau ne vienas vėl sugrįžta pas mus”, – dėstė p. Anicetas.
Miegoti nereikia
AB “Rokiškio grūdai” vadovas Algimantas Čenkus sakė, jog bendrovės aruodai pildosi sparčiai, o grūdų supirkėjai, su kuriais bendrovė pasirašiusi sutartis, nedelsia atsiskaityti su žemdirbiais. “Vieni džiaugėsi pinigus gavę po savaitės, kitų sąskaitos pasipildė po poros savaičių. Dėl atsiskaitymų negavau nė vieno nusiskundimo”, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius. Šiemet grūdus į bendrovę atgabenusiems žmonėms ilgai prie svarstyklių laukti nereikia. Ilgesnė transporto eilutė būna tik iš ryto, vėliau čia lūkuriuoja 5-8 automobiliai.
Direktorius A.Čenkus sakė, jog javų kokybė prasta ne tik mūsų rajone. “Su gamta nepakovosi. Nesame turėję tokios ilgos kaitros, kuri per greitai subrandino nespėjusius užaugti grūdus”, – dėstė p. Algimantas.
Duona bus skalsesnė?
Šiemet maistinių javų bus mažiau, tačiau Lietuvoje miltų duonai neturėtų pristigti: šiais metais pasėlių plotai beveik 5 proc. didesni nei pernai. Tačiau duonos gaminiai, kaip vis dažniau prabyla verslininkai, rudenį greičiausia brangs dėl išaugusios grūdų supirkimo kainos.
Keis sutartis
Grūdų augintojų asociacija imasi iniciatyvos ginti ūkininkus: ruošiamasi parengti grūdų supirkimo sutartis, kuriose būtų užfiksuotos ne tik grūdų augintojų pareigos, bet ir teisės. Tikimasi, jog kitąmet kai kurie ūkininkai šių sutarčių pavyzdžius pateiks supirkėjams.
Šiuo metu galiojančias sutartis žemdirbiai vadina nesąžiningomis, nes pažeidžia lygiateisiškumo principus. Sutartyse numatyta: jeigu dėl netesybų nuostolių patiria supirkėjas, ūkininkas privalo padengti net 20-30 proc. patiriamų nuostolių, o jeigu nuostolius patiria ūkininkas, supirkėjai atsiperka sumokėdami tik 0,02-0,05 proc. sutartyje fiksuoto atlygio.
Aldona Minkevičienė
