K.Kondratui (trečioje eilėje antras iš kairės) įteiktas bakalauro diplomas. K.Kondrato asmeninio archyvo nuotr.
K.Kondratui (trečioje eilėje antras iš kairės) įteiktas bakalauro diplomas. K.Kondrato asmeninio archyvo nuotr.

 

Šįkart apie aplinkosaugines problemas diskutuojame su jaunaisiais miškininkais: bakalauro studijas baigusiu Eldaru Šliku ir magistratūroje studijuojančiu Karoliu Kondratu. Anot jų, miškininkai – lyg girių siela…

 

Siekis pažinti
Rokiškėnas Eldaras Šlikas pernai baigė Aleksandro Stulginskio universiteto miškininkystės bakalauro studijas. Neseniai jis įsidarbino darbininku Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijoje. Ši darbovietė – tik pirmasis jaunuolio karjeros laiptelis: greitu laiku jis tikisi ir miškininko vietos, o vėliau – gal ir eigulio, girininko pavaduotojo ar net girininko.

2007-aisiais E.Šlikas baigė „Romuvos“ gimnaziją. Iki pat brandos egzaminų pabaigos jį kamavo klausimas, kur studijuoti.
„Gali apie daug ką svajoti, tačiau sprendimą nulemia mokslo pasiekimai“, – sakė Eldaras.
Kai paaiškėjo egzaminų rezultatai ir atsirado galimybė rinktis, vaikinas nusprendė studijuoti tame pačiame universitete, kurį baigė ir jo tėtis Rimgaudas Šlikas. Tiesa, nors ir įgijęs inžinieriaus mechaniko specialybę, p. Šlikas vėliau persikvalifikavo ir pasirinko teisėsaugą. Sūnaus kelias – miškininkystė. Namiškiams toks sprendimas buvo netikėtas: mat jų giminėje nėra nė vieno šios specialybės atstovo.

Patenkintas
„Šiuo sprendimu esu labai patenkintas“, – sakė E.Šlikas. Jis neketina sekti tėvo Rimgaudo pėdomis ir vilktis policininko uniformą – Eldaras bus miškininku.
Jaunuolis prisimena, jog iki studijų jis dažnai lankydavosi miške: mėgo grybauti, uogauti, grožėtis gamta. Jis seniai pastebėjo, kad tarp žmogaus ir medžio egzistuoja ryšys: šimtamečiai milžinai teikia tvirtybės, sveikatos, padeda susigrąžinti energiją. Ypač stiprus ąžuolo poveikis žmogui.
Tiesa, prieš studijas Eldarui labiau rūpėjo miško grožis, jo teikiamos gėrybės. Girių problemos likdavo nuošalėje. Tačiau miškininkystės mokslas jam suteikė galimybę pažinti gamtą. Ant samanų numestos šiukšlės ėmė rėžti jo akis.

Studijuodamas E.Šlikas atliko 10 dienų praktiką universiteto medelyne ir dendrologiniame parke. Jame sukaupta daugelio pasaulio šalių medžių kolekcijos: dėstytojai apie kiekvieną augalą, jo kilmę, vegetacijos savybes, priežiūrą gali pasakoti valandų valandas. „Galbūt ir aš ateityje pažinsiu kiekvieną miško augalą. Degu noru tobulėti ir kuo daugiau išmokti praktiškai“, – sakė E.Šlikas.

O štai rokiškėnas Karolis Kondratas po vidurinės mokyklos baigimo nedvejodamas pasirinko miškininkystės studijas. „Įstojau ten, kur norėjau, kur man patinka. Baigęs bakalauro mokslus, nutariau studijuoti toliau: jaučiu, kad mano profesinės žinios tampa vis gilesnės. Juk niekam ne paslaptis – ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi“, – mintimis dalijosi K.Kondratas.
Jis šią žiemą pradėjo įtemptai ruoštis baigiamajam magistro darbui. Būsimasis miškininkas studijas derina su praktine veikla: prieš metus įsidarbino kooperatinėje bendrovėje „Miško draugas“: rajono miškuose rėžia biržes, rengia miško įveisimo projektus. K.Kondrotas darbu patenkintas. „Studijuodamas miškininkystę jaučiu, jog trauka gamtai vis stiprėja“, – prisipažįsta miškininkas. Jam nė nekyla minčių savąją laimę kurti svečioje šalyje.

Klaidinga nuomonė
Abu pašnekovai mano, jog žmonės apie miškininko darbą yra susiformavę klaidingą nuomonę: esą šios profesijos atstovams labiau rūpi medienos kiekiai, o ne miško sauga bei jo priežiūra. Tačiau yra kitaip.
„Kai ateina derliaus nuėmimo metas, ūkininkas pjauna  javus. Taip ir miškininkas turi atlikti būtiną darbą – nukirsti subrendusius medžius, o jų vietoje pasodinti naujus“, – sakė K.Kondratas. 

Jo kolega E.Šlikas antrino: „Miškininkai stebi, ar augalų nepuola ligos ir kenkėjai, rūpinasi augmenija ir gyvūnija…“
 Jaunasis miškininkas atkreipė dėmesį į dar vieną klaidingą žmonių įsitikinimą: girdi kasmet mažėja šalies miškų plotai. Taip nėra: visos kirtavietės atsodinamos. Po keliasdešimt metų jose suoš didžiuliai beržai, ąžuolai, uosiai, eglės…   

Medžioklės pagrindai
Studijuodamas miškininkystę E.Šlikas išklausė medžioklės pagrindų kursą ir išlaikė egzaminus. Tapusį pilnateisiu medžiokliu jaunuolį į savo klubą priėmė „Stačiaragio“ medžiotojai.
Pašnekovo E.Šliko nuomone, kiekvienas privalo gerbti mišką.  Jaunuolį neramina dažno lietuvio šnekos, esą medžioklė – tai skerdykla, o į mišką su šautuvu einama tik mėsos parsinešti. Net tarp medžioklių pasitaiko tokių, kuriam miške bėgantis šernas asocijuojasi su gardžiais kepsniais, šašlykais.

Per du sezonus Eldaras sumedžiojo vienintelį šerną. Jį medžioklėn gena noras daugiau laiko praleisti gamtoje, pabendrauti su bendraminčiais, patirti gerų emocijų.  Eldaro kurso draugas net paskaitų nelankė – jis beveik kasdien traukdavo medžioklėn. Dažniausiu šio vaikino taikiniu buvo šernai: pardavęs mėsą jis prasimanydavo lėšų pragyvenimui.
Eldaras, klausydamasis kurso draugo pasakojimo apie sėkmingas medžiokles, jo vis klausdavo: „Koks medžiotojų tikslas – kontroliuoti žvėrių populiaciją ar piktybiškai ją mažinti?“ Deja, jo pašnekovas sau nekėlė tokių globalių klausimų, juolab neieškojo į juos atsakymų.

Stiprybės simbolis
Prieš keletą metų varominės medžioklės metu Eldaras užtiko nelegalų šiukšlyną: miške netoli Laibgalių (Jūžintų sen.) kaimo buvo išmesti didžiuliai maišai, pilni statybos atliekų bei plastmasinių butelių.
 „Miškas – kiekvieno žmogaus stiprybės simbolis. Ar gali gerai jaustis  šiukšlyne? Turbūt niekada nesuvoksiu, kodėl žmonės taip elgiasi“, – kalbėjo jaunasis miškininkas.
Pašnekovo nuomone, piktadariai nuolat tobulėja: atliekų jie nebemeta pamiškėse – tempia jas  į girios gilumą.

Vis dėlto miškininkystės bakalauro studijas baigęs E.Šlikas turi ir kuo pasidžiaugti: šį varomosios medžioklės sezoną jis dalyvavo penkiose medžioklėse ir pėsčiomis įveikė ne vieną dešimtį kilometrų, o šiukšlių neaptiko. Ir naujajame darbe Vyžuonos girininkijos miškų masyvuose šiukšlynų nepastebėjo.

„Norėčiau pagirti Rokiškio miškų urėdiją ir rajono žmones. Miškininkai puikiai tvarkosi savo valdose, o gyventojai vis rečiau šiukšlina“, – antrino kolegai ir K.Kondratas.
Miške jis yra aptikęs plastikinės taros, padangų, stiklo atliekų, bet pastaruoju metu šiukšlių kalnų miškuose nebepastebi. Darbuodamasis bendrovėje „Miško draugas“ jis nė karto neaptiko kilpų gyvūnams, nesusidūrė ir su brakonieriais.
„Esu pastebėjęs kai ką neįprasto: tai – žavinga šermuonėlių šeimynėlė“, – šypsojosi K.Kondratas. 

Abu jaunieji miškininkystės specialistai spėjo, jog teigiamiems pokyčiams turėjo įtakos spauda, aplinkos švarinimosi akcijos.
„Žmones būtina šviesti gamtosaugos temomis, jie privalo gauti informaciją apie miškų būklę, vykdomas švaros akcijas. Prieš studijas universitete gal ir esu numetęs miške šiukšlę, o dabar šito nebepadaryčiau. Dar ir kitų niekdarių  išmėtytas šiukšles surenku“, – sakė K.Kondratas. Pašnekovų pastebėjimu, labiausiai teršiami tie miškų masyvai, kurie yra prie didžiųjų pramonės įmonių arba intensyvaus eismo kelių. Akis bado pakelės ir autobusų sustojimo aikštelės.

Šviesti visuomenę
“Ką siūlytumėte daryti,  kad mus supanti aplinka taptų švaresnė?” – teiravomės pašnekovų.

E.Šliko nuomone,  reikia šviesti visuomenę, suteikti jai kuo daugiau informacijos apie vietas, į kurias privalu gabenti atliekas. Žmonės turėtų suvokti, jog prireiks šimtmečių, kol išnyks miške jų numestos šiukšlės. Greitai suyra tik popierius: jo nelieka per dvejus metus. O štai įvairios konservų dėžutės, skardinės išnyksta per devynis dešimtmečius. Dar ilgesnio laiko – net 200 metų – prireikia plastiko pakuotėms suirti. Rekordą pagal patvarumą muša stiklas: jo butelis miške gali išgulėti 900 metų.
Šiukšlės miške gali tapti spąstais gyvūnams, o įvairios cheminės medžiagos, kurias išskiria atliekos, kenkia dirvožemiui, teršia vandenį.

Miškininkai pastebėjo: šiukšlės traukia šiukšles. Pamiškėje išpiltas kibiras atliekų, išmestas butelis ar sena padanga tiesiog provokuoja gamtos teršėjus. Per kelias savaites toji  vieta gali virsti sąvartynu.

K.Kundrato žodžiais, žmogui po darbų malonu susilieti su gamta ir džiaugtis jos teikiamais malonumais. Rudenį nieko nėra smagiau už grybavimą. Kokie nepaprastai gražūs mūsų rajono miškai.
„Turistinės kelionės miškais su smalsia ir gamtą pažinti norinčia draugų kompanija – bene maloniausias laisvalaikis“, – teigė  K.Kondratas.
Rokiškėnams miškininkai siūlo aplankyti girių  poilsio aikšteles. Kai kuriose jų  miškininkai yra pastatę konteinerius šiukšlėms.
„Juk namuose šiukšlių nemėtome kur papuola. Taip reiktų elgtis ir gamtoje“, – teigė K.Kondratas.

 

 

Norbertas BYČKOVSKIS

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: