Rokiškis didžiuojasi talentingais sportininkais. Vos prieš savaitę juodupėnas Simas Raupys, atstovavęs jaunučių vaikinų iki 16 metų Lietuvos krepšinio rinktinei, tapo Europos vicečempionu. Rajono lengvaatlečiams priklauso devyni įvairių amžiaus grupių šalies rekordai, lengvaatletėms – dešimt. Europos ir pasaulio čempionatų medalius yra pelnę mūsų rajono jėgos trikovininkai bei sambo imtynininkai.
Tik statistika
S.Raupys – pirmasis rokiškėnas krepšininkas, patekęs į šalies jaunučių rinktinę. Rajono krepšininkėms kelius į nacionalinę moterų krepšinio rinktinę pramynė Daiva Juodeikaitė ir Jolanta Vilutytė, o šiuo metu joje žaidžia Aušra Bimbaitė. Prieš porą metų iš Pietų Afrikos Respublikoje vykusio Jėgos trikovės jaunių ir jaunimo pasaulio čempionato vicečempionės taurę parvežė Samanta Kondratenko. Pernai tokį pat apdovanojimą jėgos trikovės spaudimo rungties Jaunių ir jaunimo pasaulio čempionate Čekijoje iškovojo Simonas Lasys. Prieš penkerius metus Sambo imtynių jaunių ir jaunimo pasaulio čempionate sidabro medaliu pasidabino Vaiva Saulytė, užpernai šios sporto šakos Europos čempionato bronzos medaliu apdovanota Gintarė Klišytė. Mūsų rajone sportinę karjerą pradėję sunkiaatlečiai sėkmingai varžėsi Europos čempionate. Ne vieneriose svarbiose tarptautinėse varžybose startavo rokiškėnai šauliai.
Jauniesiems ledo ritulininkams Lietuvos čempionatas seniai per ankštas: ir šiemet rajono garbę jie gins Latvijos čempionate. Rajone išauginti lengvosios atletikos talentai karaliauja šalies metikų olimpe, jie kviečiami į šalies rinktines. Rokiškėnai – įvairių lengvosios atletikos rungčių šalies rekordininkai. Mūsiškiams priklauso du šuolių į aukštį šalies rekordai: devyniolikmečių amžiaus grupėje – Raivydui Staniui, keturiolikmečių – Karoliui Kozinui. Kamajiškis Rokas Kirlys – septyniolikmečių, penkiolikmečių ir keturiolikmečių rutulio stūmimo bei trylikamečių disko metimo šalies rekordininkas. Vaikinams nenusileidžia ir jaunosios rajono lengvaatletės. Kūjo metikei Vaidai Kelečiūtei priklauso šalies moterų bei devyniolikmečių, aštuoniolikmečių, septyniolikmečių ir keturiolikmečių kūjo metimo rekordai. Lina Kraskauskaitė – septyniolikmečių ir šešiolikmečių, Simona Janonytė – penkiolikmečių ir trylikmečių, Agnė Raščiūtė – keturiolikmečių, o Vilma Puriuškytė – trylikamečių kūjo metimo rekordininkės. Ieties metimo penkiolikmečių rekordą pasiekė Liveta Jasiūnaitė.
Svajonė – “Žalgiris”
Ryškiausia šių dienų rajono sporto žvaigždė – Europos vicečempionas krepšininkas S.Raupys. Perspektyvus sportininkas iš mažo pasienio miestelio – Juodupės – tapo vienu šalies jaunučių rinktinės pergalės kalvių.
Kaip ir dauguma šalies berniukų, kitados jis svajojo apie krepšininko karjerą ir nuo mažens sirgo už “Žalgirį”. Pirmoji krepšinio mokykla Simui buvo gimtasis kiemas, kuriame per dienų dienas su draugais iš rankų nepaleisdavo oranžinio kamuolio. Bežaidžiant kieme jam kilo nedrąsi mintis: gal vertėtų nueiti į krepšinio treniruotę Kūno kultūros ir sporto centre (KKSC). “Tada man buvo dešimt ar vienuolika metų. Maniau, išmoksiu krepšinio pagrindų, žaisiu savo malonumui. Apie tai, jog galėčiau tapti tikru krepšininku, patekčiau į šalies rinktinę, net svajoti nedrįsau”, – kukliai apie pirmuosius žingsnius į didįjį krepšinį kalbėjo Europos vicečempionas.
Simas netruko atskleisti krepšininko talentą. Aukštas, 1,94 m ūgio, tvirtas sunkusis krašto puolėjas tapo tikru KKSC krepšinio komandos lyderiu. Jį netruko pastebėti didmiesčių krepšinio mokyklų treneriai. Jau prieš porą metų krepšininkas sulaukė kvietimo sportininko karjerą tęsti Šiauliuose, pernai jį kvietė kelios Kauno krepšinio mokyklos. Tačiau Simas rinktis neskubėjo: laukė paties geriausio pasiūlymo. Jį pateikė Arvydo Sabonio krepšinio mokykla. Šios mokyklos absolventams yra neblogų perspektyvų papildyti Kauno “Žalgirio” gretas, žaisti kitose stipriose Kauno komandose – “Atlete” ar “Aisčiuose”. Simas siekia žaisti “Žalgirio” dublerių ekipoje, o iš ten ir jo didžiausia svajonė jau ranka pasiekiama – talentingiems sportininkams atviras kelias į pagrindinę “Žalgirio” komandą. Simas neslepia noro prasimušti į šią ekipą bei žaisti šalies rinktinėje.
Kvietimas į šalies jaunučių rinktinę jam buvo staigmena. Tačiau Simas greitai tapo savas tarp geriausių jaunųjų šalies krepšininkų, pelnė trenerių pasitikėjimą. Jis buvo vienas komandos lyderių ypač sunkiose ketvirtfinalio rungtynėse su Europos čempionato šeimininkų – Juodkalnijos ekipa. Jas lietuviai laimėjo vos taško persvara. Vienas pergalės kalvių buvo Simas: jis pelnė 13 taškų ir rinktinėje buvo antras pagal rezultatyvumą. Tačiau pergalės laurų vaikinas nelinkęs prisiimti. “Laimėjome, nes tiksliai vykdėme trenerio nurodymus, žaidėme kaip vienas kumštis”, – sakė krepšininkas S.Raupys.
Kas yra talentas?
To klausėme Pasaulio bei Europos čempionatų prizininkus, šalies rekordininkus išugdžiusių, taip pat ir jaunų, karjerą tik pradedančių rajono trenerių. “Lengvaatletis, norintis tapti šalies čempionu, turi įdėti labai daug darbo, o iš dievų pelnyti bent truputį sportinės sėkmės. Tikrieji talentai turi žibėti ne tik šalies, bet ir tarptautinėse varžybose”, – sakė ne vieną šalies čempioną, tarptautinių varžybų dalyvį išugdęs Kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) lengvaatlečių treneris Rimantas Šinkūnas. Beje, visų laikų geriausių šalies kūjo metikų dvidešimtuke yra ir jo vardas: R.Šinkūnas jame užima keturioliktą vietą.
Lengvaatlečių treneriui antrino ir pasaulio bei Europos čempionatų prizininkus ugdanti KKSC trenerė Gita Čečienė. Ji mano, kad po poros treniruočių metų jaunas gabus sportininkas turi pretenduoti į respublikinių varžybų medalius. “Jei vaikas per porą metų neiškovoja jokio apdovanojimo, siūlau jam pabandyti kitą sporto šaką. Talentingu galima pavadinti tik tą sportininką, kuris prasimuša į tarptautines varžybas”, – sakė ji.
Likusieji nuo krepšinio
Kaip tarp šimtų rajono berniukų ir mergaičių rasti tuos, kurie gali tapti sporto žvaigždėmis? Treneriai jų ieško mokyklose, prašo kūno kultūros mokytojų pagalbos, lankosi įvairiuose sportiniuose renginiuose. Tačiau gabių vaikų reikia ne tik sporto treneriams, bet ir muzikos, choreografijos mokykloms. “Jei vaikas talentingas, jis talentingas visur: geras moksleivis, sportininkas, šokėjas, muzikos instrumentu mokosi groti…” – apie gabius auklėtinius sako treneriai. Šią taisyklę patvirtina bene gabiausias visų laikų rajono lengvaatletis R.Kirlys: pernai vasarą mūsų šalį jis garsino lengvosios atletikos jaunių pasaulio čempionate Bresanone (Italija), Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Tamperėje (Suomija), o šiomis dienomis krauna lagaminus studijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Menka paslaptis, kad perspektyvius vaikus, ypač mergaites, tėvai mieliau linkę matyti grojančius fortepijonu, šokančius klasikinius ar sportinius šokius, nei mėtančius 3 kg kūjį. Daugelį vaikų nuo sporto atgraso niekaip neišsisklaidantys mitai, girdi futbolininkių kojos kreivos, rutulio stūmikėms ar disko metikėms būtinai reikia priaugti svorio, ledo ritulininkai – peštukai. Treneriams tenka gerokai paplušėti, kad įtikintų tėvus leisti atžalą į sporto treniruotes.
Kita bėda – bene kiekvienas lietuvis berniukas trokšta tapti krepšininku. “Krepšinis surenka ne tik didžiąją dalį mūsų valstybės sportui skiriamų lėšų, bet ir pačius talentingiausius vaikus”, – problemą atvirai įvardino lengvaatlečių treneris R.Šinkūnas. Aukštaūgiai, tvirto stoto sportininkai reikalingi ne tik krepšiniui, bet ir kitoms sporto šakoms. Geriausi pasaulio disko ir kūjo metikai, šuolininkai į aukštį, tinklininkai, rankininkai, futbolo vartininkai, gynėjai ir puolėjai yra aukštaūgiai. O tokių treneriams rasti vis sunkiau: moksleivių sveikata ir fiziniai duomenys kasmet prastėja. “Užtenka vieno žvilgsnio į penktoką, ir man aišku: bus jis lengvosios atletikos žvaigždė ar ne”, – teigia p. Šinkūnas, sukaupęs 30 metų trenerio darbo patirtį.
Pačius jauniausius KKSC krepšininkus ugdantis treneris Vitalijus Jocys neslepia, kad antrąja šalies religija vadinamos sporto šakos treneriai turi mažai galimybių rajone rasti sportininkų. “Stipriausiuosius renkasi didmiesčių krepšinio mokyklos. Kai į atranką ateina po kelis šimtus berniukų, treneriai gali sau leisti prabangą: “brokuoti” prastai koordinuojančius judesius, menkos fizinės formos vaikus. Priimant sprendimą jiems užtenka įvertinti savo atžalas atvedusių tėvų ūgį. Mes dirbame su visais. Būna, kad iš tų, prastai įvertintų, išauga tikri perliukai”, – kalbėjo p. Jocys.
“Pasakyti vaikui, kad jis netinkamas pasirinktai sporto šakai, labai sunku. Juk norintis žaisti krepšinį apkūnus berniukas tikisi, kad vieną gražią dieną įvyks stebuklas, ir jis numes viršsvorį, o mažiukas – po poros metų užaugs. Lengvaatletis tikisi gerų rezultatų pasiekti sunkiu darbu. Tačiau, jei nėra reikalingų fizinių duomenų ir talento, anksčiau ar vėliau tokiam vaikui tenka pripažinti, kad pasirinktoje sporto šakoje jis nieko nepasieks. O imtis kitos sporto šakos būna per vėlu. Į krepšinio treniruotes renkami pradinukai, į lengvosios atletikos – penktokai ir šeštokai. Vyresni vaikai turi būti ypač gabūs, kad pasivytų anksčiau sportuoti pradėjusius bendraamžius”, – sakė treneris.
Tėvų parama
Kaip užaugti puikiu sportininku? “Visų pirma, reikia noro siekti šio tikslo. Jaunam žmogui turi degti akys. Jei matau, kad perspektyvius sportininkas ieško būdų išsisukti nuo treniruočių, žinau, čempionu jis niekada netaps”, – teigė p. Šinkūnas. O dziudo ir sambo imtynių trenerė p. Čečienė įsitikinusi, kad jaunas žmogus neturi būti tėvų svajonių ar savo paties gabumų įkaitu. “Jei vaikas sutvertas sportui, bet ši veikla jam nepatinka, jis iškentės kelerius metus treniruočių, pasieks neblogų rezultatų, tačiau pasitaikys proga mesti sportą, ir jis nedvejodamas tai padarys”, – kalbėjo trenerė.
Ugdant talentą labai svarbu, ar tėvai pasiryžę rūpintis atžalos sportine karjera, pirkti nepigią sportinę aprangą, maisto papildus, vežti į varžybas. Antai specialūs startukai ieties metikams ar bateliai rutulio stūmikams kainuoja 200-300 Lt. Ledo ritulininko pačiūžos tėvelių kišenę gali palengvinti net 1,5 tūkst. litų. Pilnas sportininko ekipiruotės komplektas gali atsieiti tiek, kiek nenaujas, bet dar neblogas automobilis – 4-5 tūkst. litų. Tarptautinėse varžybose dalyvaujančio sportininko maisto papildų norma mėnesiui, trenerių teigimu, kainuoja 600-800 Lt. Kiek rajono sportininkų gali sau leisti tokias išlaidas?
Sunku suskaičiuoti, kelis šalies rekordus rajono sportininkai iškovojo “paveldėtais” startukais, skolintais sunkiaatlečių diržais, dėvėtomis pačiūžomis, lopytais spaudimo marškinėliais? Ką bekalbėti apie aprangą, jei net į pasaulio čempionatus sportininkai vyksta tėvų ir rėmėjų pinigais. Tą liudija ir pasaulio vicečempionės jėgos trikovininkės S.Kondratenko patirtis. Jos tėtis ir treneris Anatolijus Kondratenko, ieškodamas lėšų dukros kelionei į svarbiausias planetos varžybas, aplankė ne vieną rajono verslininką. O sportininkė, užuot visas jėgas skyrusi treniruotėms, įsidarbino rajono įmonėje ir taupė pinigus kelionei.
Dirba ne valdiškai
Rengdami sportininką, daug darbo įdeda ir treneriai. “Su kiekvienu vaiku dirbame taip, lyg jis būtų mūsų pačių. Rūpinamės juo, stengiamės jį sudominti sportu, patarti, saugoti”, – kalbėjo trenerė Čečienė. O jos kolega V.Jočys sakė: “Treneris privalo dirbti, o ne algą imti. Treniruoju pačius mažiausius krepšininkus, o su jais nelengva sutarti. Kiekvieną jų nuodėmę ir išdaigą žinau: netaupau pagyrimų, nebijau pabarti.”
Jam antrino ir treneris R.Šinkūnas: rengiant sportininką ypač svarbūs pora pirmųjų metų, kada ugdoma jo technika. “Vaikai ieško ir randa galimybių sportinius pratimus atlikti netaisyklingai, nes taip patogiau. Jei įpranta netinkamai mesti diską ar stumti rutulį, vėliau ištaisyti klaidas neįmanoma”, – sakė treneris.
Gabiausieji išvyksta
Gabūs ir talentingi sportininkai netrunka tapti komandų lyderiais. Antai krepšinio jaunučių Europos vicečempiono, šešiolikmečio S.Raupio pirmasis treneris Anatolijus Griniukas jau prieš porą metų sakė, kad šio vaikino talentas matyti plika akimi, ir tik laiko klausimas, kada perspektyvų sportininką ims vilioti didmiesčių krepšinio mokyklos. Trenerio pranašystė išsipildė: Simas jau metus treniruojasi Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje. Kaune taip pat treniruojasi vienas perspektyviausių šalies šuolininkų į aukštį K.Kozinas, o prieš porą metų į Klaipėdą pas garsųjį sunkiaatlečių trenerį Bronių Vyšniauską mokytis išvyko perspektyviausi rajono sunkiaatlečiai.
Pagundų pavilioti
Ugdant sportininkus ypač aktuali sportinės motyvacijos problema. Ši bėda paaštrėja paauglystėje. Gabesnieji jau vaikų grupėje atskleidžia savo talentus, iškovoja pirmuosius čempionų laurus. Tuomet susergama žvaigždžių liga: kam sunkiai plušti treniruotėse ir varžybose, jei ir be pastangų tampama čempionu? “Ypač sunku dirbti su paauglėmis. Užtenka panelės vaikinui mestelti repliką, kad ši raumenukų užsiaugino, ir treniruotėje jos nebepamatysi”, – pasakojo treneris R.Šinkūnas. Paauglystėje draugų gimtadieniai, muzikos žvaigždžių koncertai tampa svarbesni nei šalies pirmenybės. O kur dar žalingų įpročių pagundos? “Didžiausios problemos esti su šešiolikmečiais sportininkais. Šio amžiaus nemažai jų visam laikui palieka sportą”, – sakė lengvaatlečių treneris.
Dauguma su sportu atsisveikina baigę mokyklą. Tai lemia per menka valstybės parama sportuojantiems. “Gabiausius sportininkus reikia globoti ir remti: jiems skirti stipendijas, paramą, kaip tai daroma užsienio valstybėse. Deja, įvairių sporto šakų šalies federacijos neturi lėšų”, – kalbėjo p. Šinkūnas.
Milžiniškomis sportininkų, trenerių ir tėvų pastangomis mažame rajone gimsta didelės sporto žvaigždės. Tą liudija rokiškėnų pelnyti medaliai šalies, Europos ir pasaulio čempionatuose.
Lina Dūdaitė
Reklama: tamprės
