Prieš akis išdygsta pajūrio zonos vėjo jėgainių parkas... A.Minkevičienės nuotr.
Prieš akis išdygsta pajūrio zonos vėjo jėgainių parkas... A.Minkevičienės nuotr.

Rokiškio rajono Sodelių kaimo ūkininkės Vilijos Šedienės planai kelia šypseną. „Pakinkysiu vėją!“- juokiasi ir ji, tarsi Kazio Binkio futuristinų metaforų įkvėpta arba savąja idėja – pastatyti baltasparnę – įtikėjusi. „Pamatysit: ant kalvos prieš Naujuosius sumojuos sparnais pirmoji rajone vėjo jėgainė!“ – sako ji. Ir – tuk-tuk-tuk į medinę durų staktą… Jei tik vėjas bankuosna neįsisuks per smarkiai ir nepridarys kliaučių paskolą gauti…

Naujovių trauka laužo baimes

„Gal esu šiek tiek kitokia, nei kolegos. Man rūpi kiekviena naujovė, kurią lydi investicijų rizika. Stebėjosi manimi, kai pirmoji rajone kūriau ekologinį ūkį, dabar nepatikliai kraipo galvas, išgirdę, kad statysiu vėjo jėgainę“, – neslėpė dėl savo ūkio planų įvairių vertinimų sulaukianti ponia Vilija.
Vėjo jėgainėmis ji ėmė domėtis prieš pora metų: tuomet virė ginčiai dėl galingų jėgainių parko Vakarų Lietuvoje. Bet ne Klaipėdon Vilija važiavo. Nukako ji į gretimo Kupiškio rajono Adomynės kaimą. Čionykštis nagingas sodietis prieš daugelį metų susikonstravo vėjo jėgainę. Tiesa, mediniai jos sparnai dabar jau aplūžę, bet sukasi jie galingai tarsi laiko ratas. Adomyniečiai šaiposi, girdi pagamintos energijos pakanka pašildyti sodybos vandenį ir ją apšviesti, jei, žinoma neįjungtas lygintuvas. Tačiau užmojai atsipirko, ir tai svarbiausia.

Ponia Vilija domėjosi ir tomis labai galingomis vėjo jėgainėmis, kurių visas parkas išdygo pajūrio zonoje. Daug skaitė apie „žaliąją energiją“, naudojamą Olandijos, Vokietijos, Prancūzijos ūkiuose ir ne taip jau baltai pavydėjo užsienio kolegoms ekologiškos ir pigios energijos.

Idėja turėti savo ūkyje jėgainę ėmė virsti kūnu praėjusią vasarą. Reikia pripažinti, jog bene labiausiai Vilijai padėjo Žemės ūkio ministerija, pagaliau pripažinusi, jog tam tikrų parametrų vėjo jėgainės nėra sudėtingi statiniai, todėl jiems statyti nereikia specialių leidimų ir aplinkos vertinimų. Be to, jėgainių statybą imta remti pagal ūkio modernizavimo programą. Taigi, anot V.Šedienės, norintiems  įdarbinti bedarbį vėją atsivėrė lengvesnės galimybės.

„Parengiau projektą, kurį palaimino Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).  Ant stalo jau guli ir komercinis pasiūlymas mano ūkyje statyti 15 kW galingumo vėjo jėgainę. Betrūksta menkniekio –  pradinio įnašo darbus pradėti. Kainuos jėgainė apie 90 tūkst. litų. Kai NMA įsitikins, kad mano baltasparnė tikrai pagavo vėją, pusę sumos grąžins“, – dėstė ūkininkė Vilija. Jos investicija turėtų atsipirkti per 4-5 metus. Už ūkyje sunaudojamą elektros energiją kas mėnesį tenka mokėti  po 600-700 Lt.

 

Vėją gaudys ant kalvos

V. Šedienė ir jos gyvenimo draugas Eimutis Valiūnas juokauja, jog  dėl būsimo statinio pora derėsis:  jėgainę Vilija statys Eimučio žemėje. Stovės ji aukščiausioje ūkio vietoje, ant kalvos. „Net tada, kai medžių nė lapelis nejuda, kai ramybė aplink,  čia vėjas traukia iš visų keturių pusių“, – dėstė E.Valiūnas. Mat nuo kalvos kupros iš visų pusių atsiveria tolumos platumos, nė menkiausios girelės nežabojamos.

„Neužsakėme jokių tyrimų dėl vėjo stiprumo. Daug metų čia gyvename ir puikiai išmanome, iš kur vėjas pučia“, – visai rimtai dėstė Vilija.  Esą ant pirštų ji galėtų  suskaičiuoti metų dienas, kuomet ties kalva būna silpnesnis nei 3 m/s vėjas. Tokiam pučiant jėgainės sparnai ims gaminti energiją. Anot poros, įprastai vėjo greitis  toje vietoje siekia 8- 10 m/s ar net daugiau. 

Planuojama jėgainė – 12 metrų aukščio. Jos sparnų keliamas triukšmas, anot Vilijos, turėtų būti kaip medžių lapų šnarėjimas. Ir tai – tik pavyduoliams. Geri žmonės gėrėsis baltasparne suprasdami, jog nepatogumų aplinkai ji nekelia. Pasirinkta nedidelio galingumo jėgainė, kurios pagamintos elektros pakaktų ūkio veiklai ir gyvenamajam namui. Jeigu būtų kelios itin ramios dienos, jėgainės akumuliatorius užtikrintų energiją trims paroms.

„Gali būti, kad ateityje čia išdygs visas jėgainių parkas,  ir elektrą galėsime parduoti elektros tinklams arba gyventojams tiesiogiai“, – neslėpė planų E.Valiūnas.

 

Planus stabdo paskola

Parama jėgainės statybai garantuota, firmos siūlymas papradėti darbus gautas. Stinga tik paskolos pradiniam įnašui. Viliją nuvylė Rokiškio Ūkininkų kredito unijos, suabejojusios Vilijos planų realumu, pozicija nesuteikti kredito. Anot jos, kiekviena idėja turi rizikos laipsnį, bet be jos gyvenimas nevertas grašio.  „Visame pasaulyje vėjas kinkomas darbui, net ir Afrikoje. Kuo rokiškėnai prastesni? Kažkas mūsų rajone turi būti pirmas, supratęs vėjo naudą ir galią“, – pati tarsi vėjas kupina energijos įgyvendinti planą dėstė ūkininkė Vilija.

Jeigu, vis dėlto, paskolos nepavyktų greitai gauti, jėgainė ūkyje vis tiek išdygs, bet… vėliau. Ją Vilija statys pinigais, gautais išmokomis už šių metų pasėlius ir ekologinį ūkį. „Žinoma, tai nutolintų ir naujosios mūsų trobos įkurtuves“, – vis tiek šypsojosi ponia Vilija.

 

„Žalioji“ energija  – iš medžio, saulės ir žemės

„Žalioji“ energija arba atsinaujinantys energijos šaltiniai mūsų rajone ėmė populiarėti prieš  keletą metų. 2001-2003 metais Rokiškio miškų urėdija įgyvendino bendrą Aplinkos ministerijos Miškų departamento ir Švedijos nacionalinės miškų valdybos projektą „Medienos panaudojimo kurui plėtra Lietuvoje“. Urėdijos Sėlynės girininkijoje įsteigti 9 demonstraciniai objektai. Švedų pirkta kapokle per valandą gaminta iki 90 erdmetrių skiedrų, kuriomis pradėta kūrenti Rokiškio miesto katilinė,  po rekonstrukcijos pilnai pritaikyta kūrenti medienos atliekomis.  Šiuo metu didžioji dalis rajono katilinių naudoja ekologiškai švarų kurą – medienos atliekas.

Sunkiai, bet skinasi kelią dar vienas atsinaujinančios energijos šaltinis – saulės kolektoriai. Prieš trejus metus Kavoliškio kaimo gyventojas Vilmantas Petrušonis, savo name sumontavęs vakuminį saulės kolektorių, skaičiuoja, jog 7 tūkst. litų investicija atsipirks po 5- 6 metų. Nesudėtingos įrangos, kurią galima sumontuoti kiekvienam būstui, nauda  akivaizdi: saulės energija namų ūkiui šildo 250 l vandens, higienos patalpas. „Metų laikas įrangai neturi jokios įtakos, svarbu, kad saulė būtų bent kas trečią dieną“, – dėstė kolektoriaus šeimininkas. Jo žiniomis, tokius kolektorius rajone yra įsirengę bene 10 individualių namų. Naujovėms žingeidus Vilmantas domėjosi ir vėjo jėgaine, geoterminiu šildymu, bet šios investicijos nedidelio kiekio energijos vartotojui, jo skaičiavimu, būtų atsipirkusios  tik per kelis dešimtmečius.

Brangstant degalams, dujoms, elektrai net ir patys konservatyviausi žmonės gali būti priversti ieškoti taupesnių būsto šildymo būdų. Tuo įsitikinęs rajono verslininkas Artūras Judickas, savo erdviam namui sumontavęs ekologišką geoterminę šildymo sistemą. Apie šią naujovę „Gimtasis Rokiškis“ rašė pernai. Anot A.Judicko, pasaulyje geoterminė šildymo sistema populiari ne tik dėl  mažų šildymo išlaidų, bet ir dėl eksploatavimo patogumo. Verslininko skaičiavimais, 250 kv. m  būsto šildymas šeimos biudžetui žiemos metu  kainuos apie 250 Lt per mėnesį. Šildyti šį namą elektra kainuotų beveik keturiskart brangiau… Įsirengti geoterminę šildymo sistemą, verslininko teigimu,  kainuoja per 30 tūkst. litų. Tokio įrenginio esmė – žemėje sukaupta  saulės energija paverčiama šilumos energija, tinkama šildyti patalpas. Po žeme gyvatuko principu išraizgyta kilometras plastmasinių vamzdžių, kuriais siurblio pagalba cirkuliuoja vanduo. Transformuojant šilumą iš žemės, nenaudojamas joks degimo procesas, visos sistemos yra uždaros ir visai neteršia aplinkos. Pasak verslininko, apie 1,6-1,8 m gylio grunte  sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Tokiame gylyje apie 5 laipsnių šiluma  pastovi išlieka ištisus metus. Geoterminis šildymas, A.Judicko įstikinimu, yra vienas pigiausių šildymo būdų.

 Direktyvų paskatinti

Vilija Šedienė  ir Eimutis Valiūnas sako, jog jų planuojama vėjo jėgainė – Europos Komisijos (EK) direktyvos, įpareigojančios  valstybes nares užtikrinti  atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą, dalis. Ar tai svarbu? Žinoma. Juk nuo kitų metų nebeturėsime pagrindinės energijos tiekėjos – Ignalinos atominės elektrinės, kuri gamina 71 proc. šalyje  naudojamos energijos.

Energetikų tvirtinimu, tradicinio kuro žaliavos ištekliai Lietuvoje yra per menki, kad galėtų patenkinti buities ir verslo energetinius poreikius. Verslininkai, siekiantys  įdarbinti vėją, vandenį,  saulę bei kitus atsinaujinančios energijos šaltinius,  kritikuoja „žaliąją “ energiją  pančiojančius  įstatymus  ir draudimus. Jų įsitikinimu, alternatyvios energetikos plėtros suvaržymai – atviras kelias  tradicinei  energetikai dominuoti.  Kaip skelbia statistika, iš atsinaujinančių energijos šaltinių generuojame tik apie  4 proc. elektros energijos. Kol kas labiau naudojama tik savoji energija paskolas gauti bei energetikus įtikinti supaprastinti sudėtingas procedūras pagamintai energijai parduoti.

 Žiupsnis statistikos Energetikos statistikos duomenimis, Lietuvoje didžiausia elektros energijos gamintoja – Ignalinos atominė elektrinė: 2008 m. joje  pagaminta 71,1 proc. visos šalyje gaunamos elektros energijos.2008 m. pabaigoje elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamino 119 elektrinių: 3 biomasės, 5 biodujų, 86 hidroelektrinės ir 25 vėjo jėgainės. Vėjo energetika yra vienas labiausia aplinką tausojančių energijos išteklių. 2008 m. vėjo pagaminta elektros energija sudarė 1 proc. visos šalyje gaminamos elektros energijos.2008 m. Lietuvos  vėjo elektrinių bendra galia siekė 52 mW;2005 m. pasaulyje vėjo jėgainės pagamino 1 proc. reikalingos elektros energijos kiekio.

2020 m. pasaulio vėjo jėgainės jau turėtų gaminti 12 proc. visos elektros energijos.

Aldona Minkevičienė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie